KAS GERAI JAUIASI VANDENYJE Pasaulio painimo tema II

KAS GERAI JAUČIASI VANDENYJE? Pasaulio pažinimo tema II klasėje Babtų mokykla-darželis Mokytoja Irena Valuntienė 2011 m.

Vandenyje gausu įvairiausių gyvūnų. Dauguma jų yra ŽUVYS. • VIENOS ŽUVYS GYVENA SŪRIUOSE VANDENYSE, KITOS - GĖLUOSE. • VIENOS ŽUVYS NARDO GELMĖSE, KITOS PLAUKIOJA VANDENS PAVIRŠIUJE.

Visos žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Viskas žuvies kūne pritaikyta plaukimui. • PELEKAIS žuvys stumiasi per vandenį ir vairuoja.

Žuvys kvėpuoja ŽIAUNOMIS. Plaukdama žuvis tai išsižioja, tai susičiaupia. Išsižiodama ji užveria žiaunų dangtelius ir įtraukia didelį gurkšnį vandens. Vanduo, tekėdamas pro žiaunas, kraujui atiduoda deguonį. Paskui žuvis susičiaupia, žiaunų dangteliai atsiveria ir vanduo išstumiamas lauk.

Daugumos žuvų kūną dengia ŽVYNAI.

Žuvų jaunikliai- MAILIUS - išsirita iš žuvų kiaušinėlių – IKRŲ.

LYDEKA – PLĖŠRI ŽUVIS Ilga, apvali, su ištęsta galva. Lydeka nejuda, akylai žvalgosi savo žaliomis akimis. Pro šalį praplaukia vikrios žuvytės, bet lydekos jos nedomina. Nors ji stipri ir labai greita, tačiau nemėgsta gainiotis paskui žuvis. Todėl dažniausiai tyko grobio iš pasalų. Pagaliau lydeka pastebėjo stambesnę žuvį ir kaip strėlė puolė grobį. Dar sekundė – ir žuvis suspurdėjo baisiuose lydekos nasruose, kuriuose pilna aštrių, tvirtų dantų.

KARPIS Kartais jis dar vadinamas SEZANU. Bet turi ir pravardę – VANDENINĖ KIAULĖ. Mat mėgsta raustis dumble, pačiose dugno , , šiukšlėse“. Karpis nepaprastai tingus ir ėdrus. Todėl greitai storėja. Dėl greito augimo karpiai veisiami specialiuose tvenkiniuose, kur jie ir maitinami.

• Palyginus su kitomis žuvimis, ŠAMAS- tikras milžinas. Jis nedailus, nerangus, tingus. Vaikytis grobio šamas nemėgsta ir todėl labiau linkęs gudrauti: tai ūsais prisivilioja žuvelę, tai nepastebimai prisėlina prie varlės, tai pritykojęs ančiuką arba žąsiuką pagriebia už kojos ir nusitempia po vandeniu. O kartais atveria milžiniškas žiotis ir laukia, kol atplauks mažų žuvyčių. Tada stipriai sriūbteli vandenį, ir žuvelės viena po kitos dingsta besočio gerklėje. ŠAMAS

KITI VANDENS GYVŪNAI

BEDANTĖ – moliuskas Tai didelė geldutė, kurią tu galbūt neretai sudaužai į akmenį, kad galėtum pažiūrėti, kas jos viduje. Bet jos viduje nieko nėra, tik rausvas mėsos gabalėlis. Bedantė nejudėdama tūno dugne, daugiau kaip iki pusės įsiraususi į dumblą, o jos abi geldelės praviros: taip ji maitinasi ir kvėpuoja. Bet vos pajunta pavojų, tuoj užtrenkia dureles. Bet štai iš vėl atsivėrusių geldelių išlindo kažkoks oranžinis , , liežuvis“, įsirėmė į dugną. Prie jo lėtai prisitraukė visa geldelė. Taip bedantė , , žingsniuoja“ , palikdama griovelį dumblėtame dugne. Nelengva judėti be kojų!

KŪDRINUKĖ Priklauso moliuskams. Pati stambiausia rūšis – didžioji kūdrinukė. Iš kriauklės pro angą gyvūnas gali iškišti tik galvą, priekinę liemens dalį ir koją. Kvėpuojant kūdrinukės pastoviai kyla į paviršių. Prilietęs vandens paviršių , moliuskas išskiria gleives, ištiesia koją ir lengvai šliaužia vandens plėvele, palikdamas gleivių žymę. Maitinasi kūdrinukės daugiausia augaliniu maistu.

VĖŽYS Vasarą vėžių dažnai galima upėse po akmenimis. Bet būk atsargus, vėžys taip griebs už piršto savo žnyplėmis, kad suriksi iš skausmo. Pasitaiko, kad grumtynių metu vėžys netenka žnyplių. Ne bėda. Atauga kita, tik jau gerokai trumpesnė. Žiemą vėžiai giliai nulenda į savo pakrantės urvus arba įsirausia į dumblą. Vėžiai gyvena tik neužtertose upėse.

VANDENS ČIUOŽIKAS Nuostabios šio vabzdžio kojos: ilgos, plonytės kaip adatos ir dar , , apautos“ maišeliais iš plaukelių, apteptų riebalais. Todėl vandens čiuožikas ne tik lengvai laikosi ant vandens, bet ir laisvai atsistumia kojomis nuo jo paviršiaus. Čiuožikas turi 6 kojas, o čiuožia remdamasis tik keturiomis- vidurinėmis ir užpakalinėmis. Aštriais nagais ginkluotomis tvirtomis priekinėmis kojomis jis čiumpa grobį. Dažniausiai tai būna koks uodas, į kurį čiuožikas tuoj pat įsmeigia savo straublelį.

Ger Geros dienos!