Nacionalins e sveikatos sistemos diegimo analizs rezultatai ir

Nacionalinės e. sveikatos sistemos diegimo analizės rezultatai ir rekomendacijos Jonas Kupinas, UAB S 4 ID Audrius Leipus, UAB Pricewaterhouse. Coopers Paulius Galubickas, SORAINEN 2012 -03 -28 Vilnius 1

Užsakovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Vykdytojai: JVS pagrindu sudaryta tiekėjų grupė: UAB S 4 ID UAB Pricewaterhouse. Coopers Sutartis sudaryta: 2011 -12 -01 Sutarties pabaiga: 2011 -04 -01 (4 mėn. ) Finansavimas: Europos socialinis fondas ir LR biudžetas 2

Sutarties tikslas atlikti Lietuvos e. sveikatos sistemos esamos situacijos ir plėtros analizę bei pateikti rekomendacijas 3

Sutarties uždaviniai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Lietuvos ir ES e. sveikatos sistemos teisinės bazės analizė • Atitikimo asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams įvertinimas. ES e. sveikatos sistemos diegimo strateginių dokumentų analizė. Analogiškos patirties diegiant, valdant, finansuojant nacionalines e. sveikatos sistemas užsienio šalyse analizė. SPĮ esamos IRT infrastruktūros ir pasirengimo dalyvauti e. sveikatos sistemos įgyvendinime įvertinimas (interviu su 13 RLSPĮ). • Saugos atitikties vertinimas. IRT naudojimo Lietuvos ASPĮ klinikinėje veikloje įvertinimas (apklausa) E. sveikatos informacinių sistemų diegimo Lietuvoje problemų nustatymas. Rekomendacijos. Viešinimo diskusijos organizavimas ir straipsnio parengimas. 4

Lietuvos ir ES e. sveikatos sistemos teisinės bazės analizė Trumpas pristatymas: • Buvo analizuota ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika, ep. SOS projekto teisinis reguliavimas bei Danijos ir Estijos teisinė bazė, kiek tai susiję su pacientų sveikatos duomenų tvarkymu e. sveikatos sistemose ir su pacientų duomenų apsikeitimu su kitomis ES šalimis. • Pacientų sveikatos duomenų tvarkymą e. sveikatos sistemose reguliuoja bendrieji asmens duomenų tvarkymo teisės aktai, t. y. 95/46/EB direktyva ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. • Papildomai pacientų sveikatos duomenų tvarkymą ir teikimą kitiems reguliuoja CK, LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas bei susiję poįstatyminiai aktai. • 2011/24/ES direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas nenustato naujų pacientų duomenų apsaugos taisyklių, pacientų duomenų tvarkymas bus toliau reguliuojamas remiantis esamomis duomenų apsaugos taisyklėmis. 5

Lietuvos ir ES e. sveikatos sistemos teisinės bazės analizė Rezultatai: Ar Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, tvarkydamos pacientų sveikatos duomenis SPĮ IS, laikosi asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų? • Didžioji dalis Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų nėra pateikusios Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai prašymo dėl išankstinės patikros ir nėra gavusios inspekcijos leidimo tvarkyti pacientų sveikatos duomenis. • Pasigendama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos aktyvesnės pagalbos sveikatos priežiūros įstaigoms dėl pacientų duomenų apsaugos. • Kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos pacientų duomenis tvarko ne tik dėl sveikatos apsaugos tikslų, bet ir kitais tikslais (pvz. tiesioginės rinkodaros, klinikinių tyrimų). • Apklausos duomenys atskleidė, kad nemaža dalis sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrina tinkamo pacientų duomenų konfidencialumo ir saugumo. • Specialaus teisinio pagrindo reikalingumas dėl pacientų sveikatos duomenų (elektroninių sveikatos istorijų ir e. receptų) rinkimo ir tvarkymo e. sveikatos IS. 6

ES e. sveikatos sistemos diegimo strateginių dokumentų analizė Trumpas pristatymas: • E. sveikatos iniciatyvos ES pradžia 2003 m. , • Pamatinis ES e. sveikatos strateginis dokumentas patvirtintas 2004 m. • Pagrindinės kryptys: – tinkamos e. sveikatos palaikymo struktūros sukūrimas – E. sveikatos diegimo pilotiniai veiksmai ir dalinimasis gerąja praktika – Progreso matavimas • Detalūs e. sveikatos strategijos dokumentai ES šalyse nuo 2010 m. • 2008 m. EK rekomendacija dėl skirtingų šalių el. sveikatos įrašų suderinimo Pagrindiniai uždaviniai: • E. sveikatos IT sistemų funkcinis suderinamumas • Kuriamų / sukurtų paslaugų viešinimas • E. Sveikatos teisinis užtikrinimas • ES šalių bendradarbiavimas ir dalinimasis gerąja praktika 7

Analogiškos patirties diegiant, valdant, finansuojant nacionalines e. sveikatos sistemos užsienio šalyse analizė Trumpas pristatymas: • Estija – sėkmingas e. sveikatos sistemų funkcionavimas • X-Road platforma; • Įpareigojimas naudoti sistemą; • e. sveikatos dalys: elektroninių sveikatos įrašų sistema, skaitmeninės registracijos, vaizdų saugojimo sistema, skaitmeninių receptų paslaugos. • Danija - e. sveikatos pilotiniai bandymai padeda užtikrinti tolimesnę projekto sėkmę. • Kanada – neefektyvus e. sveikatos sistemos diegimas • nepakankamas medicininio personalo įtraukimas • per mažas dėmesys e. sveikatos vartotojų (med. personalo ir pacientų) poreikių analizei • kiekvienoje iš dešimties šalies provincijų įgyvendinami skirtingi e. sveikatos sistemos variantai • Australija - e. sveikatos sistemos diegimo iššūkiai - informacijos laikymo, dalinimosi ir naudojimo tarp sveikatos apsaugos institucijų problema 8

Analogiškos patirties diegiant, valdant, finansuojant nacionalines e. sveikatos sistemos užsienio šalyse analizė • Rezultatai: • Esamų technologijų panaudojimas • Australija • Privalomas sistemos naudojimas • Estija • Pakankamas medicinos personalo bei pacientų įtraukimas į pagrindines sistemos kūrimo stadijas • Danija • E. sveikatos paslaugų viešinimas • Estija 9

Respublikos lygmens SPĮ interviu (1) Trumpas pristatymas: • 1 klausimų dalis buvo aptarta su vadovybe, • 2 klausimų dalis buvo aptarta su IT specialistais, • Buvo atliktas atitikties vertinimas III kategorijos IS keliamiems saugos reikalavimams, • Buvo atliktas atitikties vertinimas SPĮ IS keliamiems reikalavimams, • Buvo surinkti duomenys apie turimą IT infrastruktūrą, • Buvo surinkti duomenys apie saugomus instrumentinių tyrimų vaizdus, • Padarytos duomenų centrų nuotraukos. Apklausta: • • • Vilnius: VULSK, VMKL, VUAL, RVUL, VULŽK. Kaunas: LSMUL KK, RKau. L, KKL. Klaipėda: KUL, KJL, RKla. L. Panevėžys: RPL Šiauliai: RŠL. 10

Respublikos lygmens SPĮ interviu (2) Išvados: • 10 RLSPĮ naudoja pagrindinę SPĮ IS –> praeitas didžiausio pasipriešinimo etapas: 1. EHS LIS – 5 2. Siemens Soarian Med. Suite – 2 3. SANTA-HIS – 1 4. Skaitmeninės lankos Med. I. S. – 1 5. SPĮ IS – 1. • 8 nuosavos IS vystytų, 5 rinktųsi licencijuotą produktą, • SPĮ IS netenkina poreikių: 1. Maža funkcijų apimtis ir kokybė. Mažai naudojama klinikinėje veikloje. 2. SPĮ IS neapima visų filialų/padalinių, arba naudoja skirtingas SPĮ IS. 3. SPĮ IS įdiegta ne visuose SPĮ padaliniuose arba SPĮ IS naudojasi ne visi padalinio (skyriaus) naudotojai. 4. Neintegruota su kitomis SPĮ sistemomis. 11

Respublikos lygmens SPĮ interviu (3) Išvados: • IT infrastruktūra: 1. Taupoma – įsigyjama tik tai ko reikia. 2. Pasenusi – daug Tower tipo serverių 3. Neoptimali – retai naudojama virtualizacija. 4. Vystoma individualiai, nėra regioninių duomenų centrų 5. Nereglamentuoti IT paslaugų procesai 6. Reikia dar daug investuoti į IT infrastruktūrą, saugą, IT procesus -> būtina kooperacija, tačiau nėra noro 7. Stipriai padidės išlaidos IT ūkio išlaikymui. 8. Serverinių būklė prasta: ü Langai ü Vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ü Prastas kondicionavimas ü Elektros tiekimo užtikrinimas minimalus ü Pateikimo kontrolė prasta 12

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 1 13

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 2 14

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 3 15

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 4 16

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 5 17

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 6 18

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 7 19

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 8 20

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 9 21

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 10 22

Respublikos lygmens SPĮ interviu: serverinė Nr. 10 23

Respublikos lygmens SPĮ interviu (4) Išvados: • SPĮ IS prieinamumo ir duomenų atstatymo tikslai nesutampa su turima IT infrastruktūra ir vykdomomis procedūromis. – IS neveikimo riba ~2, 5 val. (dauguma 1 val. ) – Duomenų praradimo riba ~16 val. /4 val. (dauguma 1 val. ) • Projektų vadovams ir IT specialistams trūksta patirties įgyvendinant didelės apimties projektus. • Netrūksta arba neplanuoja kelti kompetencijos. • Išorinių IT paslaugų nesamdytų 7, samdytų 4, samdo 2. • Nėra pakankamai aiškus numatomas diegti funkcionalumas. Stipriai pasitikima išoriniais resursais (specifikacijos rengėjais, diegėjais ir pan. ) • RLSPĮ nėra pakankamai susipažinę detaliai su teisės aktais, ypatingai dėl e. SPBI. • Yra poreikis gauti IS įteisinimo ir kitų dokumentų šablonus 24

Respublikos lygmens SPĮ interviu (5) Išvados: • Trūksta informacijos dėl e. SPBI apimties ir integracijų, • Poreikiuose trūksta detalumo ir pokalbių su SAM (trūksta klasifikatorių, nežino planų ir pan. ) • RLSPĮ siūlo keisti IS ir IT projektų finansavimo modelį į apmokėjimą per paslaugas iš PSDF • Reikalavimai SPĮ IS nepakankami. Dauguma jau atitinka. • Standartų išmanymas paviršutiniškas (išskyrus 3 -4 įstaigas). • Investicijos kreipiamos daugiausia į didžiąsias RLSPĮ -> mažinti atskirtį. • Kyla abejonių dėl bendrų IS vystymo su filialais. • RLSPĮ supranta IS svarbą ir naudą. • Mano apie 13 proc. gydytojų naudoja išmaniuosius telefonus. 25

Respublikos lygmens SPĮ interviu 26

Respublikos lygmens SPĮ interviu (6) Išvados: • Įstaigos nesinaudoja statistiniais analizės įrankiais, • SPĮ lėšų nesutaupo ir pacientų srautai dėl IS nedidėja. 27

Respublikos lygmens SPĮ interviu (7) Išvados: • Įstaigos siūlo keisti IS ir IT finansavimo modelį -> ne per projektus, o per paslaugoas iš PSDF 28

Respublikos lygmens SPĮ interviu (8) Išvados: • Dauguma neskaičiavo koks yra investicijų į IT poreikis esant neribotam biudžetui. Apart 2 didžiausių RLSPĮ (55 ir 20 mln. Lt) vidutiniškai poreikis 4, 5 mln. Lt (0, 2 -10 mln. Lt). O palaikymui vidutiniškai 0, 75 mln. Lt kasmet. • Iš savo biudžeto gali skirti 0, 44 mln. investicijoms ir 0, 48 kasmetiniam palaikymui. • Bendrai vystyti IS norėtų net 12 RLSPĮ, tačiau veiksmai to nerodo. • Dauguma nesutiktų gauti paslaugas iš duomenų centrų, o tos kurios sutiktų norėtų, kad tai būtų nepriklausoma institucija. • e. SPBI modelį palaiko 11 RLSPĮ, mano galėtų būti kitos 2. • Dauguma nori ne tik testuoti bet ir dalyvauti formuojant reikalavimus e. SPBI ir nacionalinėms IS. 29

Respublikos lygmens SPĮ interviu (9) Išvados: • RLSPĮ mažai pateikė pasiūlymų į ką investuoti kitame finansiniame 20142020 m. periode -> nežino kas bus padaryta po šio periodo • Pateikti pasiūlymai: – esamų sistemų vystymas, – telemedicina, – telemetrija (gyvybinių funkcijų monitoringas), – gydytojų, pacientų, įrangos ar kitų objektų vietos nustatymas įstaigoje, – biometrinė autentifikacija, – klinikinių sprendimų palaikymas (integracija su moksliniais tyrimais), – individualizuotų, personalizuotų paslaugų teikimas (priklausomai nuo gyvenimo įpročių, genų ir kitų faktorių), – visuomenės sveikatos plėtra, sveikos gyvensenos sistemos ir monitoringas, – vidinių SPĮ sistemų integracija. 30

Skaitmeninių vaizdų apimtys • Vidutiniškai per metus sugeneruojama 1640 GB vaizdų - viso saugoma 4350 GB. Didžiausias kiekis vaizdų saugomas 15 TB. 31

Saugos atitikties vertinimas • SPĮ IS prilygintos III kategorijos IS. Esami teisės aktai numato mažai reikalavimų, tačiau ir jie nevykdomi. • Įstaigos nemato poreikio užtikrinti saugą (ypatingai konfidencialumą). Tačiau reikalauja to iš „Cloud“ paslaugų. • Orientuojasi į tai ką gali, o ne į tai ko reikia (nenusistatę RTO, RPO). • Atitikimas reikalavimams: - Ypatingų asmens duomenų sauga nepakankama, - Slaptažodžių taisyklių nesilaiko, - Nevykdomi bandymai atstatyti iš atsarginių kopijų, • Kiti neatitikimai: - poreikiai užtikrinti duomenų atstatymą ir vykdoma duomenų atsarginio kopijavimo strategija nesutampa, - Serverinių fizinės prieigos sauga prasta (patekimas į patalpas, langai ir pan. ) - IT paslaugų procesai nedokumentuoti, nėra žurnalizuojami įvykiai, - Su esama infrastruktūra sunku užtikrinti reikalaujamą prieinamumą 32

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos pristatymas • Sveikatos priežiūros įstaigų apklausa • IT specialistų apklausa • Finansininkų apklausa • 18 proc. • 16 proc. • (viso 1420 SPĮ) • Odontologinės priežiūros įstaigų apklausa • 1, 5 proc. • (viso ~1950 įstaigų) 33

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai 1. 2. – – – 3. Pagrindinę SPĮ IS turi įsidiegusios apie ketvirtadalis apklaustų įstaigų. Pagrindinės priežastys, kodėl dalis SPĮ dar neįsidiegė pagrindinės SPĮ IS yra susijusios su: medicinos personalo, būsimojo informacinių sistemų naudotojo, nepakankamu pasirengimu naudoti informacines sistemas, nepakankama įstaigos IT personalo kvalifikacija ir nepakankamu įstaigos IT darbuotojų skaičiumi. aiškios IS naudojimo naudos nematymu bei skiriamu per mažas prioritetas informacinių sistemų diegimui, naudojimui. 44% apklaustų įstaigų, kurios turi įsidiegusios SPĮ IS, nurodė, kad tai padarė įsigijusios SPĮ IS licencijas, 29% - nurodė, kad pagrindinę SPĮ IS įsigijo užsisakę SPĮ IS kūrimo paslaugas. 34

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai 4. IT labiausiai išplėtotos didžiausiose SPĮ – atitinkamai jos turi daugiausiai IT darbuotojų. 53% apklausoje dalyvavusių įstaigų neturi nei vieno ir 34% turi tik vieną IT darbuotoją. 5. IT padalinių darbuotojų kvalifikacija vertinta vidutiniškai. Blogiausiai vertintas e. sveikatos standartų išmanymas ir programavimo žinios. 6. Dabartinių įstaigų naudojamų informacinių sistemų funkcionalumas yra labai ribotas. Daugiausiai apklaustųjų įstaigų nurodė, kad jų naudojamos informacinės sistemos turi ir tenkina arba bent iš dalies tenkina: – statistinių ambulatorinių ir stacionarinių formų pildymo el. būdu poreikį; – išankstinės pacientų registracijos el. būdu poreikį; – pacientų atvykimo registracijos el. būdu poreikį. 35

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai 7. Sudėtinga išskirti dominuojantį IS produktą, kadangi jie varijuoja nuo atvirojo kodo programų tokių kaip Open. EMR iki Soarian Med. Suite (gamintojas Siemens). 8. Brūkšninius kodus arba RFID (radijo dažnio identifikatorių) naudoja 7. 5% apklaustų įstaigų ir jie daugiausiai naudojami mėginių bei pacientų identifikavimui. 9. Didesniam brūkšninių kodų naudojimui daugumoje įstaigų nėra poreikio tą nurodė 75% respondentų. 10. Dauguma SPĮ, turinčių filialus, nurodė, kad IT valdymo klausimai jų įstaigose yra sprendžiami centralizuotai arba sprendimus derinant su pagrindine įstaiga. 36

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai 11. IT strategijos dokumentą nurodė pasitvirtinę tik 8% apklaustų įstaigų. 12. Strateginių dokumentų neturėjimas yra galimai susijęs su viena svarbesnių IS diegimo ir IT ūkio palaikymo problemų SPĮ - per mažo prioriteto skyrimu IS diegimui/naudojimui. Su šiuo teiginiu sutiko arba bent iš dalies sutiko 53% apklaustų SPĮ. 13. Daugiau nei pusė (56%) apklaustų SPĮ, turinčių pagrindinę SPĮ IS, nurodė pasirengusios pagrindinės SPĮ IS naudotojų instrukcijas, apie trečdalį – duomenų saugos nuostatus (34%), diegimo instrukciją (31%), specifikaciją (28%). 37

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų apklausos rezultatai 14. SPĮ IRT sąnaudos sudaro labai mažą dalį visų įstaigų sąnaudų. 77% apklaustų įstaigų IS kūrimui, diegimui ir tobulinimui 2010 m. iš vis neskyrė lėšų, 22% įstaigų nurodė, kad tokios sąnaudos sudarė mažiau nei 1% visų sąnaudų. 15. Iš visų faktinių IT infrastruktūros sąnaudų 2010 m. serverių nuomos sąnaudos vidutiniškai sudarė 23%, IT infrastruktūros priežiūros perkamų paslaugų sąnaudos – 54%. 38

E. Sveikatos informacinių sistemų diegimo Lietuvoje problemų nustatymas Identifikuotos problemos: • • • - Pakankamos teisinės bazės, susijusios su e. sveikata neegzistavimas. Centrinio koordinavimo organo nebuvimas. Pasigendama aukštesnio centralizacijos lygio šiose srityse: tipinio dokumentų rinkinio SPĮ IS sistemos įteisinimui, kurį įstaigos galėtų adaptuoti pagal savo poreikius; - bendrų klasifikatorių poreikis; - bendrų registrų poreikis; • ligoninių vertinimo ir rotacijos standartizacijos poreikis (įstaigos būtų suinteresuotos gerinti paslaugų kokybę). • Informacijos stoka. • Ilgas ir sudėtingas viešųjų pirkimų vykdymo procesas. 39

E. Sveikatos informacinių sistemų diegimo Lietuvoje problemų nustatymas Identifikuotos problemos: • Biurokratiniai procesai, susiję su Projektų administravimu, terminų glaustumas ir menkas finansavimas; • Netinkama e. SPBI architektūra; • Nepalankus personalo požiūris į SPĮ IS diegimą; • Komunikacijos ir skirtingos interpretacijos problemos; • IT specialistų kompetencijos ir žinių trūkumas; • Personalo kompetencijos ir žinių stoka; • Finansavimo stoka IT specialistų kompetencijos ir žinių tobulinimui; • Finansavimo trūkumas SPĮ IS diegimui ar modernizavimui; • Kompiuterizuotų darbo vietų stoka; • SPĮ IS nestabilumas pradiniame eksploatavimo etape; • Ryšių problema. 40

Rekomendacijos • Įpareigoti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas per tam tikrą laikotarpį pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai prašymus dėl išankstinės patikros ir gauti inspekcijos leidimą tvarkyti pacientų sveikatos duomenis. Kaip vieną iš sąlygų gauti IS finansavimą numatyti SPĮ pareigą pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie pacientų asmens duomenų tvarkymą. • Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija galėtų paruošti sveikatos priežiūros įstaigoms pagalbinę medžiagą apie pacientų duomenų apsaugą ir pavyzdines išankstinės patikros, duomenų tvarkymo taisyklių, sutikimo / duomenų teikimo sutarčių formas. • Teisės aktuose nustatyti atskirą teisinį pagrindą dėl pacientų asmens duomenų (elektroninių sveikatos istorijų ir e. receptų) tvarkymo IS. • Užtikrinti, kad SPĮ IS būtų įgyvendintos tokios organizacinės priemonės, kad su pacientų duomenimis galėtų susipažinti tik tie asmenys, kurie yra saistomi profesinės paslapties pareiga ar lygiavertės paslapties saugojimo prievole. 41

Rekomendacijos • Didžiausios Lietuvos SPĮ turėtų būti paragintos pasitvirtinti IRT išteklių plėtros strategijas, kurių tikslai ir uždaviniai turėtų atitikti nacionalinės e. sveikatos strategijos tikslus ir uždavinius. • Suorganizuoti kasmetinę konferenciją e. sveikatos sistemų diegimo eigai pristatyti, informacijai apie gerąją praktiką apsikeisti; • E. sveikatos diegimo projektai turėtų būti plačiai viešinami naudojant įvairius komunikacijos kanalus: straipsnius spaudoje, internete, televizijos pranešimus ir pan. 42

Rekomendacijos • Dėl e. SPBI: – Paviešinti turimą e. SPBI dokumentaciją. – Ypatingos skubos tvarka parengti e. SPBI specifikaciją ir ypatingai integracinių sąsajų su e. SPBI specifikaciją. – Suorganizuoti diskusiją-seminarą nacionalinių IS (e. SPBI, Med. VAIS, e. recepto) diegimo klausimais. – Sukurti nacionalinių IS reikalavimų specifikavimo ir derinimo su RLSPĮ organizacinę struktūrą. • Išanalizuoti galimybę keisti investicijų į SPĮ IS ir IT bei palaikymo kaštų finansavimo šaltinį perkeliant finansavimą į PSDF įskaičiuojant į bazinę paslaugų kainą. • Sekančiam ES SF finansavimo periodui parengti ir patvirtinti reikalavimų SPĮ IS naują redakciją. Parengti ir patvirtinti detalius SPĮ IS saugos techninius ir organizacinius reikalavimus. 43

Rekomendacijos • Parengti regioninių techninės įrangos centrų steigimo galimybių studiją, kurioje būtų išanalizuotos techninės ir organizacinės galimybės steigti techninės įrangos centrus. • SPĮ IS saugą įgyvendinančių dokumentų derinimo metu reikalauti, kad šiuose dokumentuose (duomenų saugos nuostatuose ir kt. ) būtų aprašyti esminiais IT paslaugų procesai. • Statistikai reikalingus duomenis rekomenduojame įtraukti iš SPĮ IS į e. SPBI privalomai pateikiamų duomenų sąrašą. • Atlikti detalią apklausą (SPĮ ir IS kūrėjų) apklausiant kokių e. SPBI nuostatuose nenumatytų klasifikatorių centralizuotas valdymas yra reikalingas • Į 2014 -2020 m. prioritetus įtraukti SPĮ išvardintas prioritetines investicijų sritis. 44

DISKUSIJOS, KLAUSIMAI 45

AČIŪ UŽ DĖMESĮ! 46