Sveikatos apsaugos sistemos reformos patirtis Sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos sistemos reformos patirtis Sveikatos apsaugos ministerija Viceministrė Janina Kumpienė 2012 m. kovo 29 d.

Pagrindinės reformos kryptys Ligoninių tinklo optimizavimas GMP pertvarka Paslaugų struktūros optimizavimas Materialinės bazės atnaujinimas

Restruktūrizavimas Įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo strategija LRV 2003 03 18 Nr. 335 1 etapas 2003 – 2005 m. LRV 2006 06 29 Nr. 647 2 etapas 2006 – 2008 m. LRV 2009 12 07 Nr. 1654 3 etapas 2009 – 2011 m. LRV 2011 12 19 Nr. 1485 2009 – 2012 m.

Įstaigų tinklo optimizavimas

Spalvų reikšmės Įgyvendinti sprendimai Sprendimai neįgyvendinti Įgyvendinant šią priemonę ligoninių skaičius sumažėjo nuo 104 iki 62, 42 įstaigų prijungta/sujungta

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos (VU ir SAM) Skyrius Filialai Centro filialas Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro Valkininkų kardiologinės reabilitacijos skyrius (buvusi apskrities Valkininkų sanatorija; skyrius nuo 2010 -10 -15) Onkologijos ligoninė (dabar Onkologijos institutas LRV; vyksta teisminiai procesai) Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė (filialas nuo 2011 -05 -01) Vaikų pulmonologijos skyrius Valkininkų „Pušelė” (buvusi apskrities Valkininkų vaikų ligoninė „Pušelė“; prijungta nuo 2010 -10 -15) Vaikų ligoninė (filialas nuo 2011 -05 -01) Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkų „Saulutė” (buvusi apskrities Druskininkų vaikų sanatorija „Saulutė”; prijungta nuo 2010 -10 -15) Valstybinis patologijos centras (nuo 2010 -04 -01 iš biudžetinės tapo VšĮ; filialas nuo 2011 -05 -01) Vaiko raidos centras

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos (LSMU ir SAM) Filialai Vaikų reabilitacijos ligoninė “Lopšelis” (buvusi apskrities; filialas nuo 2011 -01 -01) Romainių tuberkuliozės ligoninė Viršužiglio reabilitacijos ligoninė Onkologijos ligoninė

VšĮ Vilniaus ligoninė Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (buvusi VGPUL; SAM) Apjungiami Vilniaus gimdymo namai (buvę apskrities; SAM nuo 2010 -07 -01)

VšĮ Vilniaus savivaldybės ligoninė Planuotas sujungimas: Įvykęs III etapo programoje nenumatytas sujungimas: Vilniaus m. klinikinė ligoninė Vilniaus savivaldybės ligoninė (savivaldybės) Sujungtos (nuo 2012 -01 -01) Sujungiamos Vilniaus m. universitetinė ligoninė (savivaldybės) Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninė (buvusi apskrities, SAM, dabar savivaldybės) Vilniaus m. universitetinė ligoninė (savivaldybės) Sapiegos ligoninė (savivaldybės)

VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė (buvusi apskrities; SAM nuo 2010 -07 -01) Padaliniai Filialai Garliavos ligoninė Krikščioniškieji gimdymo namai Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“ (buvusi apskrities; padalinys nuo 2010 -07 -01) Kulautuvos vaikų ligoninė (buvusi apskrities Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė; padalinys nuo 2010 -07 -01) Marių ligoninė (buvusi apskrities Žiegždrių psichiatrijos ligoninė; padalinys nuo 2010 -07 -01) Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras (buvęs apskrities; padalinys nuo 2010 -07 -01) Psichiatrijos ligoninė

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (savivaldybės) Sujungtos nuo 2011 -02 -28 Kauno 2 -oji klinikinė ligoninė (buvusi savivaldybės) Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė (buvusi savivaldybės)

VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė Apjungiamos Respublikinė Klaipėdos ligoninė Klaipėdos vaikų ligoninė (savivaldybės) (buvusi apskrities; SAM nuo 2010 -07 -01) Filialai Tuberkuliozės filialas (buvusi apskrities Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė; filialas nuo 2010 -07 -01) Psichiatrijos filialas Skuodo Filialas (buvusi Psichiatrijos ligoninė; (filialas nuo 2004 -01 -01) filialas nuo 2008 -11 -01)

VšĮ Klaipėdos ligoninė Apjungiamos Klaipėdos jūrininkų ligoninė Padaliniai Psichiatrijos departamentas (buvusi apskrities Švėkšnos psichiatrijos ligoninė; padalinys nuo 2010 -07 -01 Palangos departamentas Klaipėdos universitetinė ligoninė (dabar savivaldybės)

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (buvusi apskrities; SAM nuo 2010 -07 -01) Filialai Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligoninė (buvusi apskrities; filialas nuo 2010 -06 -19) Psichiatrijos ligoninė (buvusi apskrities Šiaulių psichiatrijos ligoninė; filialas nuo 2010 -06 -19) Skyrius Šaukėnų gerontopsichiatrijos skyrius (buvusi apskrities Šaukėnų psichiatrijos ligoninė; filialas nuo 2010 -06 -19; skyrius nuo 2012 -01 -02)

VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (buvusi apskrities; SAM nuo 2010 -07 -01) Filialas Infekcinių ligų korpusas (buvusi apskrities Panevėžio infekcinė ligoninė; korpusas nuo 2010 -07 -01) Likėnų reabilitacijos ligoninė (buvusi apskrities; filialas nuo 2010 -07 -01)

Paslaugų restruktūrizavimas

Ligoninės suskirstytos į 3 lygmenis (įstatymu) Rajono Neatlieka 1 100 operacijų per metus Neturi 300 gimdymų per metus Regiono Atlieka 1 100 operacijų per metus Atlieka 300 gimdymų per metus Respublikos Likusios 1. 2. Chirurgija išlieka jei teikia ≥ 660 operacijų per metus Abu kriterijai kartu Chirurgija rajono ligoninėje uždaroma kai yra ≤ 660 operacijų Akušerija rajono ligoninėje uždaroma kai yra ≤ 300 gimdymų, išskyrus 50 km. atsumą

Uždaryti akušerijos ir chirurgijos skyriai uždaryta 11 chirurgijos skyrių uždaryta 23 akušerijos skyriai

Pavedimai SAM LRV 2011 10 12 nutarimas Nr. 1203 „ 2012 m. IV ketv. parengti tolesnės sveikatos sistemos pertvarkos rekomendacijas“

GMP pertvarka

Teisinis reglamentavimas SAM 2012 12 27 Nr. V-1131 1 Vietoj dabartinių 56 DT pradeda veikti 10 DT nuo tada kai įstaigos pasiruošia 2 Nuo 2012 07 01 savivaldybėse negali būti mažiau kaip 2 brigados

Dispečerinių centralizavimas Centralizuotos DT funkcijas vykdo Vilniaus GMP stotis nuo 2012 01 01 Marijampolės GMP stotis nuo 2012 01 01 Šiaulių GMP stotis nuo 2012 02 01 1. Elektrėnų savivaldybės 1. Kalvarijų savivaldybės 1. Kelmės savivaldybės 2. Šalčininkų savivaldybės 2. Kazlų Rūdos savivaldybės 2. Pakruojo savivaldybės 3. Širvintų savivaldybės 3. Marijampolės savivaldybės 3. Šiaulių m. savivaldybės 4. Švenčionių savivaldybės 5. Trakų savivaldybės 6. Ukmergės savivaldybės 7. Vilniaus m. savivaldybės 8. Vilniaus raj. savivaldybės 4. Šiaulių raj. savivaldybės

Centralizuotų DT veiklos pirmieji rezultatai (2012 01 01 – 2012 03 15) Vilniaus m. dispečerinė tarnyba Vilniaus m. GMP brigadas siuntė į Trakų GMP brigadas siuntė į Elektrėnų GMP brigadas siuntė į Švenčionių GMP brigadas siuntė į Vilniaus raj. GMP brigadas siuntė į Švenčionių raj. - 5 Vilniaus raj. - 117 Elektrėnų raj. - 3 Trakų raj. - 1 Vilniaus raj. - 1 Varėnos raj. - 2 Trakų raj. - 7 Širvintų raj. - 1 Švenčionių raj. - 1 Iš viso per 2, 5 mėn. operatyviau suteikta pagalba 139 pacientams Šalčininkų raj. - 1 Iškvietimų priežastys – autoįvykiai, nekvėpuoja, be sąmonės, dūsta, alpsta, gaisras, mėlynuoja ir kt.

2010 ir 2011 m. tyrimo „Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas“ išvados Tyrimą atliko Socialinės informacijos centras

Ekspertų išvada - tęsti įstaigų restruktūrizavimą • Labai aukštas naudojimasis įstaigų teikiamomis paslaugomis: - per 2 metus kreipiasi beveik kiekvienas (99 %) - kartą per metus – 4 iš 5 (80 %) • Tose srityse, kuriose vykdyta plėtra, paslaugų kokybė ir prieinamumas gerai išvystyti ir palankūs reformos tęstinumui • Lyginant 2010 ir 2011 m. apklausų rezultatus, pacientai vis palankiau vertina pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje • Reformos eigoje stebimas pacientų neigiamos nuomonės kitimas į neutralią arba teigiamą • Restruktūrizacijos žinomumas tarp paslaugų teikėjų aukštas

Ekspertų išvada - toliau tęsti stacionarinės pagalbos struktūros optimizavimą • Atstumas iki ligoninės ar patogumas iki jos nuvykti pacientams nėra svarbūs, lyginant su organizacinio prieinamumo bei kokybės aspektais (svarbiausia, kad būtų užtikrinama reikiama priežiūra ir slauga). • Pacientai iš gydytojų labiausiai tikisi dėmesio, pagarbos, išsamių atsakymų į klausimus ir paguodos žodžių. Medikai daugiausia priekaištų turi gydymo įstaigų vadybai (darbo organizavimui, DU, krūviams). • Stacionarinę pagalbą teikiančių įstaigų restruktūrizavimo strategija pasiteisino ir pacientų nepasitenkinimo nesukėlė, tačiau reformos paliestuose rajonuose ryškus gyventojų susirūpinimas paslaugų prieinamumu, ir ne tiek stacionarinės, kiek ambulatorinės pagalbos – šeimos gydytojų ir specializuotų ambulatorinių paslaugų. • Visose amžiaus grupėse 2010 ir 2011 m. bendras paslaugų vertinimo vidurkis svyruoja tarp 3, 9 ir 4, 1 balo iš 5 galimų. Geriausiai pacientai Lietuvoje vertina dienos chirurgijos paslaugas. Ypač aukštas paslaugų vertinimo vidurkis tuose rajonuose, kuriuose vyko paslaugų ir gydymo įstaigų restruktūrizacija – tarp 3, 9 ir 4, 4 balo iš 5 galimų.

Ekspertų išvada - tęsti GMP pertvarkos įgyvendinimą • Naudojimasis GMP paslaugomis aukštas • GMP brigados atvykimo operatyvumas daugeliu atveju atitinka normas. Tiek 2010 m. , tiek 2011 m. operatyvumo problemos stebimos Vilniaus mieste • Pažymėtinas aukštas pasitenkinimo lygis GMP paslaugomis, ypač tarp suaugusių pacientų reformos paliestuose rajonuose. Aukšti vertinimai sąlygoti pacientams svarbių poreikių patenkinimo. Paslaugų teikėjai, savo ruožtu, taip pateikia aukštus savo teikiamų paslaugų įvertinimus.

Apibendrintos išvados Veiksniai, nulėmę sėkmingą restruktūrizavimo proceso dalį: 1. Reforma įgyvendinta 85%, ji įvyko dėl politikos nuoseklumo ir tęstinumo (per 3 etapus pasikeitė 6 ministrai) 2. Ji įvyko dėl to kad buvo einama atinkamais etapais ir žingsniais 3. I, II etapuose iš PSDF lėšų buvo suformuota Restruktūrizavimo programa, III etape Stabilizavimo fondas (ES lėšos būtų padėjusios sklandžiau ir operatyviau vykdyti reformą) 4. reformos sėkmei „pasitarnavo“ ekonominė krizė 5. Sekančiuose etapuose naudingos buvo praeitų etapų pamokos. I etape buvo nurodyta „minimalus gimdymo skaičius 300“ „minimalus sudėtingų operacijų skaičius per metus nustatomas SAM įsakymu“. Nors min. gimdymų skaičius buvo nustatytas, šios paslaugos buvo toliau finansuojamos. Operacijų skaičius nustatytas nebuvo

Neįgyvendintos reformos dalies priežastys 1. Įstaigų pavaldumas skirtingiems valstybės ir savivaldybių lygmenims ir ūkio sektoriams 2. Pilnas reformos įgyvendinimas įmanomas tik įstatymo tvarka 3. Lėšų reformai vykdyti stygius

ES investicijos labai pasiteisino 1. Įgyvendinus Kardiologijos projektą 20042006 m. Rytų-pietryčių Lietuvoje (tęsiama likusioje Lietuvos dalyje) → sumažėjo sergamumas ir mirtingumas 2. Įgyvendinus BPG plėtros projektą → pagerėjo paslaugų prieinamumas

Galimos efektyvesnio ES lėšų panaudojimo kryptys 1. Integruoti 2 ar daugiau sektorių projektai, pvz. : SAM + SADM = slaugos ir globos integracija VRM + SAM = Bendrosios pagalbos centro ir GMP paslaugų integracija 2. Integruoti kelių sektorių projektai, pvz. : Vidutinės gyvenimo trukmės ilginimo ciklas 3. Individualūs 1 sektoriaus projektai, kai jie atitinka maksimalaus efekto kriterijus

Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 1996 -2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvos vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė 1996 -2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas

Vidutinė gyvenimo trukmė (2009 m. ) Šaltinis: PSO

Vidutinė gyvenimo trukmė (2010 m. ) Šaltinis: Europos šalių - PSO; Lietuvos – Statistikos departamentas

Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė (2009 m. ) Šaltinis: PSO

Moterų vidutinė gyvenimo trukmė (2009 m. ) Šaltinis: PSO

Prognozės Jungtinėje Karalystėje (JK) 2012 m. kas trečias gimęs mažylis sulauks 100 -ojo gimtadienio Kuriems šiemet sukaks 65 m. amžiaus sulauks 100 metų: 10 % britų 14 % bričių JK gyveno šimtamečių: 1961 – 600 2010 – 13 000 2060 – 456 000 Bet kurio amžiaus moterys turi žymiai daugiau galimybių sulaukti 100 -ojo gimtadienio nei vyrai

Bendra situacija ES ir Lietuvoje • Ilgiausiai gyvenama ES pietinėse valstybėse • Tikėtina trumpiausia gyvenimo trukmė – Bulgarijoje, Rumunijoje ir Baltijos valstybėse. • Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai iš visų ES valstybių vyrų. • Lietuva yra ir viena iš sparčiausiai senstančių šalių. • Žemas gimstamumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, emigracija – tendencijos, kurios nepalankios senėjančios visuomenės gerovės siekiams. • Auga lėšų poreikis pensijoms, socialinėms paslaugoms, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims.

Dėkoju už dėmesį