LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Lietuvos sveikatos sistemos

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Lietuvos sveikatos sistemos iššūkiai ir galimybės Aurelijus Veryga, LR Sveikatos apsaugos ministras Vilnius

EBPO 2018 M ATASKAITOJE ATKREIPIA ŠALIŲ DĖMESĮ Į DU ESMINIUS SVEIKATOS SISTEMOS FINANSINIO ŠVAISTYMO ŠALTINIUS, KURIE DAŽNIAUSI: PERTEKLINIS HOSPITALIZAVIMAS BE PAGRĮSTO KLINIKINIO POREIKIO IR VAISTŲ KAINODARA KAIP NEŠVAISTYTI? (EBPO, 2018) 4. Vystyti modernias dienos chirurgijos paslaugas 3. Stebėti perteklinių ligoninės paslaugų naudojimą 2. Investuoti į savivaldos ambulatorines paslaugas 5. Stebėti perteklinę hospitalizacijos trukmę 6. Skatinti pacientų sveikimo procesą 1. Sumažinti perteklinį hospitalizavimą 7. Skatinti hospitalinių paslaugų Saugumą, efektyvumą ir Rezultatyvumą: efektyviai naudoti sveikatos priežiūros lėšas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Status Quo

LIETUVOS GYVENTOJAI, YPAČ VYRAI, GYVENA TRUMPIAUSIAI TARP ES ŠALIŲ

IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: nors Lietuvoje yra ypač aukštas stacionarinių aktyvaus gydymo lovų skaičius, labai aukštas lankymosi pas gydytojus dažnis, tačiau Lietuvos gyventojai negauna kokybiškų stacionarinių paslaugų, miršta dažniausiai IŠVENGIAMAS MIRTINGUMAS*: sveikatos sistemos KOKYBĖS rodiklis, kuris parodo, kiek yra efektyvus nacionalinis įstaigų tinklas, kuriama taikomas aktyvus gydymas ir teikaimos gydymo paslaugos

Mirštamumas nuo insulto per 30 d. po hospitalizacijos 2017 m. pagal gyvenamąją vietą Proc. 0 - 19. 13 (9) 19. 23 - 21. 64 (9) 21. 64 - 24. 32 (13) 24. 32 - 27. 63 (12) 27. 63 - 35. 14 (17)

Mirštamumas (proc. ) nuo miokardo infarkto per 30 d. po hospitalizacijos Lietuvoje 2017 m. pagal gyvenamąją vietą Proc. 0 - 1 (3) 4 - 10 (7) 10 - 16 (25) 16 - 21 (15) 22 - 38 (10)

Išvengiamų hospitalizacijų dalis (proc. ) Lietuvos savivaldybėse 2017 m. pagal gydymo įstaigas Proc. 9. 4 - 19. 1 (10) 19. 8 - 25. 8 (16) 26. 4 - 32. 5 (9) 35. 4 - 38. 7 (5) 39. 9 - 44. 0 (5) 46. 6 - 57. 0 (6) No Data (9) (Pastaba: No Data – savivaldybėje nėra ligoninės teikiančios aktyviojo gydymo paslaugas)

Kūdikių mirtingumo dinamika priklausomai nuo akušerijos lovų konsolidavimo Lietuvoje 2001– 2017 m. 18 16 4. 0 8. 5 8. 2 4. 0 7. 8 7. 7 3. 6 14 8. 0 3. 5 7. 4 3. 3 6. 9 6. 5 3. 1 12 2. 8 2. 7 10 2. 7 2. 6 7. 0 6 8. 0 8. 1 6. 9 2. 6 7. 2 6. 3 4 5. 5 2. 7 2. 5 3. 0 5. 9 2. 1 5. 3 7. 1 2. 8 2. 6 2. 7 8 5. 6 5. 0 4. 8 2 6. 3 6. 2 5. 7 2. 5 2. 0 2. 2 4. 9 1. 5 1. 0 3. 9 3. 7 3. 9 4. 2 4. 5 2. 9 0. 5 Metai Perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiųjų Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Akušerijos lovų skaičius 10 000 gyv. *Perinatalinis mirtingumas – negyvagimiai ir 0– 6 parų mirę kūdikiai. 20 17 20 16 20 15 20 14 20 13 20 12 20 11 20 10 20 09 20 08 20 07 20 06 20 05 20 04 20 03 0. 0 20 02 0 20 01 1000 gyvų gimusiųjų 4. 5 9. 8 10 000 gyv. 20

Mažėja kūdikių mirtingumas: per 2002 – 2017 m. išsaugotos 1229 gyvybės 300 250250 300 209 206 200 250 240 238 2 13 200 190 172 181 153 150 144 126 118 100 80 50 24. 3 00 92 98 129 110 125 118 132 120 139 106 23. 4 -2 22. 8 7 232. 0 224. 6 23. 0 100 85 76 50 34 22. 7 145150 50 23. 5 25. 6 26. 0 26. 7 26. 1 26. 9 26. 7 25. 0 22. 5 22. 9 0 -2 2001 20 02 20 03 2004 20 05 20 06 20 07 20 08 20 09 20 10 20 11 20 12 20 13 20 14 20 15 20 16 20 17 -50 išsaugota gyvybių Pediatrijos lovų skaičius 10 000 vaikų (0 -17 m. ) mirė kūdikių

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Visuomenės sveikata

Vaikų maitinimas Pasirašytos sutartys su maisto gamintojais (16) UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir UAB „Coca-Cola Baltija“, UAB „Eckes-Granini Lietuva“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“, „Rokiškio pienas“, „Rimi Lietuva“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Baltasis pyragas“ ir „Mantinga“.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Visuotinė sveikatos aprėptis Sveikatos paslaugų prieinamumas

ES šalys Vokietija, Jungtinė Karalystė, Latvija ir kitos šalys skatina generinių vaistų politiką, taip nešvaistomos lėšos

Pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus VIDUTINĖ PACIENTO PRIEMOKA UŽ VIENĄ RECEPTĄ: 2016 m. birželis – 5, 7 euro - 62 proc. 2019 m. vasaris – 2, 3 euro IŠ VISO UŽ KOMPENSUOJAMUOSIUS VAISTUS PACIENTAI PRIMOKĖJO: 2016 m. – 55 mln. eurų 2018 m. – 40 mln. eurų PER VIENUS METUS PACIENTAI SUTAUPĖ 15 MLN. EURŲ

Pradėti kompensuoti nauji vaistai NAUJI INOVATYVŪS VAISTAI: • Hepatitui C • Melanomai • Limfomai • Kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių vėžiui • Plaučių ir krūties vėžiiui ir kt. • Vaistai retoms ligoms gydyti PRADĖTOS KOMPENSUOTI VAKCINOS NUO: • Rotavirusinės infekcijos • Meningokoko B • Pneumokoko

Kompensavimo lygių didėjimas 350 300 288 286 258 250 205 266 213 228 233 248 288 200 • Nuo 2018 -07 -17 kompensavimo lygiai padidinti iš 80 % ir 90 % į 100 % (išskyrus kardiologinius vaistus) • Nuo 2019 -01 -01 kardiologiniams vaistams kompensavimo lygis padidintas iš 90 % į 100 %. • Nuo 2019 -03 -01 didžiajai daliai vaistų, kurių kompensavimo lygis dabar yra 50 % didinamas iki 100 %. • Nuo 2019 -04 -01 visi vaistai kompensuojami 100 % lygmeniu. 150 100 52 54 58 55 2016 2017 50 40 0 2014 2015 PSDF išlaidos, mln Eur Pacientų priemokos, mln Eur Bendros išlaidos, mln. Eur 2018

• Vaistų kompensavimas pažeidžiamų grupių pacientams • • Parengtas teisės aktas, kuris nuo 2020 m. leis mažas pajamas gaunantiems pacientams įsigyti kompensuojamus vaistus - be priemokų. Asmenų grupė: pensininkai ir neįgalieji, kurių pajamos mažesnės, nei 95 % minimalių vartojimo poreikio dydžio t. y apie 245 Eur. per mėn. - 165 tūkst. gyventojų. Numatoma skirti - 4 mln. Eur.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Efektyvus sveikatos sistemos resursų panaudojimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Technologijų panaudojimas

www. esveikata. lt

E. Sveikatos naudojimas 85 % kompensuo jamų e. receptų 100 % vaistinių gali išduoti vaistus pagal e. receptus 87 % e. stacionaro epikrizių 835 įstaigų prisijungė prie e. sveikatos sistemos (ESPBI IS), kurios aptarnauja 95 % pacientų 75 % e. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų 100 % e. vaiko gimimo pažymėjimų ir e. medicininini ų mirties liudijimų 7% e. siuntimų 2018 m. gruodžio mėnesio duomenys

Pradeda dirbti nauja Vyriausybė

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Žmogiškųjų išteklių planavimas ir motyvavimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATO S APSAUGOS MINISTERIJA

Lietuvos gydytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas didžiausių ES

Lietuvos slaugytojų skaičius 1000 gyventojų yra vienas mažesnių ES

ŠEIMOS GYDYTOJŲ SKAIČIUS 10 TŪKST. GYVENTOJŲ Lietuvoje šeimos gydytojai sudaro 20 proc. (2016 m. ) visų gydytojų (ES vidurkis 23 proc). Dėl atlygio skirtumų ES mažėja šeimos gydytojų dalis, tačiau aktyvią pirminės priežiūros politiką vykdančios Prancūzija, Suomija, Belgija pasiekė 37 proc. dalį. Šios šalys taip pat pasižymi gerais sveikatos sistemos rodikliais. Lenkijoje yra ypač maža šeimos gydytojų dalis – 9 proc. , Latvijoje – 22 proc. , Estijoje – 21 proc. (EBPO, Health at a Glance, 2018) 8. 2 8. 0 7. 8 7. 6 7. 4 7. 2 7. 0 6. 8 6. 6 Planas Faktas Duomenų šaltinis: Higienos institutas 44 2015 7. 1 2017 7. 3 7. 78 2018 7. 5 2019 7. 8 2020 8. 0

Gydytojų dalis (proc. ), kurių amžius 65+ m. Lietuvos savivaldybių gydymo įstaigose 2017 m. Proc. 0 - 15 (13) 15 - 24 (14) 24 - 30 (13) 30 - 35 (9) 39 - 46 (11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Sistemos proceso efektyvumas

Lietuvos gyventojai yra ypač dažnai gydytojų konsultuojami, lyginant su ES vidurkiu ir Suomija, Švedija, Danija, tačiau tai nesudaro prielaidų geriems sveikatos rezultatams: paslaugų kokybė lieka rimta problema

Lietuvos ligoninės teikia nepakankamai dienos paslaugų, lyginant su Švedija, Suomija, Estija. Tuo galima paaiškinti žemą stacionarinių paslaugų efektyvumą, nes vyrauja „lovos užimtumas“, ne paslaugų teikimo efektyvumas

Lietuvoje ypač aukštas gydymo stacionare dažnis, kuris nėra susijęs su gydymo rezultatais, tad Lietuvos išvengiamo mirtingumo rodikliai lieka prasčiausi ES. Prancūzijoje kelis kartus mažesnis išvengiamas mirtingumas dėl kokybiškų sveikatos paslaugų ir rečiau gydoma stacionare.

Galimybė gerinti pacientų pasirinkimą (Šiaulių TLK)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Svarbiausi ateities darbai ir iššūkiai

Įstaigų turto valdymo formos keitimas ir įkainių perskaičiavimas; ”Žalos be kaltės modelis” ir “gynybinės medicinos” kultūros keitimas; Tolimesnė e-sveikatos plėtra; Sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimo didinimas Kt.