Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautini sveikatos prieiros taisykli gyvendinimo

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimo bendrasis išorinis vertinimas Loreta Ašoklienė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas 2019 05 09 1

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m. ) Priimtos 2005 m. gegužės 23 d. Įsigaliojo 2007 m. birželio 15 d. Tikslas sustabdyti, kontroliuoti ligos plitimą tarptautiniu mastu, apsaugoti ir užtikrinti visuomenės sveikatos institucijų reagavimą, kiek tai atitiktų ir ribotų riziką visuomenės sveikatai ir be reikalo netrukdytų tarptautinio vežimo ir prekybos Įgyvendinimas 2 metai teisinės bazės peržiūrai ir priemonių planų parengimui 5 metai pajėgumų sukūrimui / išlaikymui 2

Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių teisinis statusas Tarptautinė sutartis Teisiškai privalomos visoms PSO šalims narėms 2008 m. ratifikuotos Lietuvoje Įstatymas dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005) ratifikavimo Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m. ) įgyvendinimo Lietuvoje programa 2008 m. birželio 11 d. LRV nutarimas Nr. 589 2011 m. sausio 27 d. SAM įsakymas Nr. V-81 3

PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimo bendrojo išorinio vertinimo procesas (angl. Joint External Evaluation – JEE) Savanoriškas 2017 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro kreipimasis į PSO Europos regiono biurą Bendras išorinis vertinimas Parengiamasis šalies įsivertinimas - 19 sričių apimantis klausimynas - PSO parengiamasis seminaras Išorinis tarptautinių ekspertų komandos vertinimas - PSO sudaryta 8 -10 ekspertų komanda - 2018 m. lapkričio 19 -23 d. - Vertinimas kartu su nacionaliniais ekspertais - Vertinimo ataskaita Nacionalinis veiksmų planas 4

Šalies įsivertinimo klausimynas Prevencija Teisinė bazė, politikos formavimas ir finansavimas TSPT koordinavimas, komunikacija ir advokatavimas Antimikrobinis atsparumas Zoonozės Maisto sauga Biosaugumas Imunizacija Nacionalinė laboratorijų sistema Epidemiologinė priežiūra Informacijos teikimas Žmogiškieji ištekliai Nustatymas Atsakas Pasirengimas ekstremalioms situacijoms Reagavimas į ekstremalias situacijas Visuomenės sveikatos ir saugumo institucijų bendradarbiavimas Atsako priemonės ir darbuotojų perskirstymas Rizikos komunikacija Su TSPT susiję pavojai ir patekimo į šalį punktai Patekimo į šalį punktai Cheminės kilmės įvykiai Radiacinės kilmės ekstremalios situacijos 5

Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių pajėgumų vertinimas 5 balų sistema pagal nustatytus indikatorius Lietuvos pasiūlytas įsivertinimas vizito metu aptarimas su ekspertais, sutariama dėl bendro vertinimo AMR dalies ekspertas – Dr. Henk van Ormel, FAO vyresnysis veterinarijos politikos patarėjas 6

Įsivertinimas – 5 balų sistema pagal nustatytus indikatorius Indicators: National legislation, policy and financing Score No capacity - 1 Limited capacity - 2 Developed capacity - 3 Demonstrated capacity - 4 Sustainable capacity – 5 P. 1. 1 The State has assessed, adjusted and aligned its domestic legislation, policies and administrative arrangements in all relevant sectors to enable compliance with the IHR P. 1. 2 Financing is available for the implementation of IHR capacities P. 1. 3 A financing mechanism and funds are available for timely response to public health emergencies Assessment of relevant legislation, regulations, administrative requirements and other government instruments not undertaken for the implementation of IHR There is no budget line or budgetary allocation available to finance the implementation of IHR capacities, and financing for implementation of IHR capacities is handled through extra-budgetary means Financing for responding to public health emergencies is not identified and funds are allocated and distributed in an ad hoc manner during a public health emergency Assessment of relevant legislation, regulations, administrative requirements and other government instruments for IHR implementation has been carried out and required adjustments have been identified A budgetary allocation or substantial external financing is An emergency public financing mechanism exists that made for some of the relevant sectors and their allows for structured reception and rapid distribution of respective ministries to support the implementation of funds for responding to public health emergencies IHR capacities for biological hazards at the national level The country can demonstrate the existence and use A budgetary allocation or substantial external financing is Financing for response is identified for immediate of relevant legislation in all relevant sectors involved made for human health, veterinary public health, mobilization when needed, at the national, state, in the implementation of the IHR agriculture, and all other relevant ministries or sectors, to province and regional levels for all the relevant sectors in support the implementation of all IHR capacities at the advance of a public health emergency national level The country has legislation references and/or administrative requirements for specific areas (such as current legislation that specifically addresses National IHR Focal Point designation and operations) A sufficient budget is allocated with timely distribution at The emergency public financing mechanism in place allows for the timely execution of funds by all relevant the national and subnational level(s) in all relevant sectors, during a public health emergency ministries or sectors for the implementation of all IHR capacities The country has legislation references and/or administrative requirements for all areas related to IHR implementation A sufficient budget that is distributed in a timely manner at the national and subnational level(s) in all relevant ministries or sectors is well coordinated in its execution, for the implementation of all IHR capacities Financing can be executed and monitored in a timely and coordinated manner at all levels and for all relevant sectors, with an emergency contingency fundin place, for response to an acute public health emergency

Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių bendrojo išorinio vertinimo rezultatai 8

9

AMR dalies vertinimas Efektyvus multisekto rinis AMR koordinav. • Mažinti AB vartojimą ligoninėse nustatant siektiną AMR rodiklį (sumažinti atsparumo lygį nustatytu procentu per nustatytą laikotarpį) • Gerinti infekcijų prevenciją ir kontrolę bendro pobūdžio ir slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse • Didinti specialistų supratimą apie AMR ir racionalų AB vartojimą • Stiprinti požiūrį, kad specialistai turi keisti savo elgesį išrašant AB, užtikrinti specialistų kvalifikacijos kėlimą • Nustatyti priemones dėl AB vartojimo mažinimo gyvulininkystėje, ypač paukštininkystėje AMR stebėsena Antimikrobinis atsparumas Infekcijų prevencija ir kontrolė Optimalus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas žmonių ir gyvūnų sveikatos sektoriuje ir žemės ūkyje 10

Išvados: AMR Efektyvus tarpsektorinis AMR koordinavimas – 4 Stiprybės ir gerosios praktikos 1. 2. 3. 4. Įgyvendinamas AMR veiksmų planas (2017 m. ): remiasi PSO ir ES tikslais, skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą Nuo 2015 m. 10 apskričių veikiančios AMR grupės Vykdomos viešinimo veiklos Nuo 2009 m. veikia sveikatos srities Ekspertų grupė, o nuo 2018 m. – tarpsektorinė grupė Iššūkiai 1. 2. 3. Trūksta aktyvesnio bendradarbiavimo tarp sektorių Į AMR veiklas turėtų aktyviau įsitraukti universitetai ir NVO Menkas TSPT supratimas kituose sektoriuose 11

Išvados: AMR stebėsena – 4 Stiprybės ir gerosios praktikos 1. 2. 3. 4. 5. Didelės stebėsenos aprėptys Remiamasi patvirtintais ECDC protokolais ir EK sprendimu 2013/652/EU Išorinis laboratorijų veiklos kokybės vertinimas Kasmetiniai ekspertinio lygmens susitikimai, ataskaitos Antibiotikų suvartojimo stebėsena medicinoje ir veterinarijoje Iššūkiai 1. 2. 3. 4. 5. Bendros sveikatos ir veterinarijos sektorių ataskaitos Elektroninis duomenų rinkimas ir informacijos teikimas AMR stebėsena iš klinikinių atvejų ėminių, įskaitant ambulatorines ASPĮ Aplinkos taršos atspariais mikroorganizmais stebėsena (ypač šalia gyvūnų auginimo vietų) Mažas klinikinių ėminių skaičius 12

Išvados: AMR Infekcijų prevencija ir kontrolė – 3 Stiprybės ir gerosios praktikos 1. 2. 3. 4. Teisės aktai medicinoje ir veterinarijoje AMR veiksmų plano įgyvendinimo priežiūra ASPĮ privalomas higienos pasas Dalyvavimas ES ir PSO tinkluose Iššūkiai 1. 2. 3. 4. 5. Higienos normų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas Vietiniai (įstaigos lygmens) rankų higienos ir kitų procedūrų auditai Įrodymais grįstų rekomendacijų rengimas dėl naujų grėsmių Kvalifikacijos tobulinimo IPK srityje trūkumas sveikatos sektoriuje PSO IPK reikalavimų įgyvendinimas (pagal kontrolinį klausimyną) 13

Išvados: AMR Antimikrobinių medžiagų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje – 3 Stiprybės ir gerosios praktikos 1. 2. 3. 4. Daugiasektorinis koordinavimas (VMVT, SAM) Privalomas kvalifikacijos kėlimas visiems veterinarijos gydytojams Antibiotikų suvartojimo stebėsena pagal atskiras ASPĮ Antibiotikų vartojimo (stewardship) programa – vienas iš ASPĮ veiklos kokybės indikatorių – įgyvendinama dalyje ASPĮ Iššūkiai 1. 2. 3. AMR ir antibiotikų vartojimo mažinimas ASPĮ Gydytojų kvalifikacijos kėlimas Nelegalus antibiotikų pardavimas pasienio regionuose 14

Rekomendacijos: AMR Mažinti AB vartojimą ligoninėse nustatant siektiną AMR rodiklį (sumažinti atsparumo lygį nustatytu procentu per nustatytą laikotarpį) Gerinti infekcijų prevenciją ir kontrolę bendro pobūdžio ir slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Didinti specialistų supratimą apie AMR ir racionalų AB vartojimą Stiprinti požiūrį, kad specialistai turi keisti savo elgesį išrašant AB, užtikrinti specialistų kvalifikacijos kėlimą Nustatyti priemones dėl AB vartojimo mažinimo gyvulininkystėje, ypač paukštininkystėje Lietuva parengs vertinimo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo planą 15

PSO Europos regiono valstybių vertinimo (AMR) rezultatai Šalis Vertinim o metai Efektyvus tarpsektorinis AMR koordinavimas AMR stebėsena Infekcijų prevencija ir kontrolė Antimikrobinių medžiagų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje Šalies vertinimo vidurkis Albanija 2016 3 2 2 1 2 Armėnija 2016 3 3 4 4 3, 5 Belgija 2017 4 4 5 4 4, 25 Suomija 2017 4 4 3, 75 Kirgizija 2016 1 1 4 1 1, 75 Latvija 2017 5 4 3 1 3, 25 Lietuva 2018 4 4 3 3 3, 5 Moldova 2018 2 3 3 2 2, 5 Serbija 2018 3 2 3 3 2, 75 Slovėnija 2017 4 3 5 4 4 Šveicarija + Lichtenšteinas 2017 5 4 4 3 4 Turkmėnistanas 2016 3 3 3 1 2, 5 3, 4 3 3, 5 2, 5 Vertinimo vidurkis 16

https: //www. who. int/ihr/publications/WHO-WHECPI-2019. 35/en/ 17

Dėkoju už dėmesį! 18