Lietuvos dizaino sektoriaus pltra Esamos bkls analizs rezultatai

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Vilniaus Dailės Akademija Dizaino Inovacijų Centras Vilniaus dailės akademija Dizaino inovacijų centras Maironio g. 3, 2014 -12 -19 Vilnius

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Pristatymo struktūra Galimybių studijos tikslas, taikyti tyrimo metodai ir rezultatai Lietuvos dizaino sektorius apžvalga 2

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Galimybių studijos tikslas Galimybių studija yra siekiama: • dizaino politiką susieti su kitomis valstybės politikos sritimis, dizainą laikyti strategine valstybės raidos kryptimi • identifikuoti dizaino sektoriaus plėtros kryptis / prioritetus • suformuluoti dizaino sektoriaus plėtros pasiūlymus ir rekomendacijas sprendimų priėmėjams 3

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Naudoti tyrimo metodai Atlikta antrinių šaltinių analizė (ES ir Lietuvos teisiniai dokumentai, tyrimų ataskaitos) Suorganizuotos 3 grupinės diskusijos (iš viso 31 dalyviai) Atlikti 9 pusiau struktūruoti interviu su įvairių interesų grupių atstovais Suorganizuoti 3 ekspertų darbiniai susitikimai 4

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Rezultatai Atlikta išsami esamos būklės analizė Išskirtos 4 prioritetinės Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros kryptys Parengtos 32 rekomendacijos ir pasiūlymai 5

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino pripažinimas Europos mastu 2009 m. paskelbtas Europos Komisijos darbinis dokumentas “Dizainas – į vartotoją orientuotų inovacijų variklis“ 2011 m. įkurta Europos pramoninio dizaino srities taryba 2012 m. parengtos 21 rekomendacijos, skirtos dizaino vaidmens Europos inovacijų politikoje didinimui 2013 m. paskelbtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Dizainu grindžiamų inovacijų skatinimo veiksmų plano įgyvendinimas“ 2014 m. 15 -oje iš 28 ES šalių dizaino politika buvo sudėtine nacionalinės politikos dalimi 6

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino sistemos elementai Remiamasi organizacijos SEE Platform studijoje „Design Policy Monitor“ pateikiamu skirstymu: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Dizaino naudotojai Dizaino propagavimas Dizaino tarpininkai Profesionalus dizaino sektorius Dizaino edukacija Tyrimai ir žinių perdavimas Dizaino finansavimas, rėmimas Politika, valdymas ir reguliavimas 7

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino naudotojai I Verslo sektorius Ženklus postūmis dizaino vertės suvokimo atžvilgiu atsirado prieš 3 -5 metus, pradėjus kurti inovatyvius produktus ir plėsti eksporto rinkas Investicijų į dizainą tikslai yra siejami su naujo konkurencinio pranašumo sukūrimu (išskirtinumu), konkuravimu tarptautiniu mastu, perėjimu į naują rinkos segmentą JK Dizaino Tarybos vertinimu 1 £ verslo investicija į dizainą padeda padidinti: pajamas - 20 £; grynąjį veiklos pelną – 4 £; eksportą – 5 £. Problema: nemaža dalis Lietuvos įmonių kol kas dizainą vertina kaip rizikingą investiciją 8

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino naudotojai II Viešasis sektorius Sektorius vertinamas kaip turintis didelį potencialą dizaino veikloms Užsienio šalių patirtis rodo, jog dizaino veiklos gali būti pritaikomos šalies socialiniamsekonominiams iššūkiams spręsti tokiose srityse kaip: • • • švietimas sveikatos apsauga socialinės paslaugos socialinė įtrauktis viešasis valdymas aplinkosauga ir kt. Lietuvoje kol kas nėra tokių dizaino panaudojimo viešajame sektoriuje pavyzdžių 9

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino propagavimas Įvairių organizacijų iniciatyva vykdomos įvairaus pobūdžio ir apimties dizaino propagavimo veiklos: dizaino konkursai dizaino renginiai dizaino leidiniai viešinimas spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje. Tačiau dizaino propagavimo veiklai trūksta nuoseklumo ir kryptingumo. Visai nevykdoma viešajam sektoriui skirta dizaino propagavimo veikla. Tuo tarpu visuomenės suvokimo didinimas vertinamas kaip vienas svarbiausių iššūkių, siekiant dizaino sektoriaus plėtros. 10

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino tarpininkai I Šiuo metu Lietuvoje kaip tarpininkai veikia dizaino centrai ir dizainerių asocijuotos struktūros: Lietuvos dizainerių sąjunga (1987 m. ) Lietuvos grafinio dizaino asociacija (1996 m. ) Lietuvos dizaino forumas (2006 m. ) VDA Dizaino inovacijų centras (2005 m. ) KTU Dizaino centras (2014 m. ) Dizaino sektoriuje veikiančios įstaigos ir organizacijos savo pajėgomis vykdo sektoriaus atstovavimą ir tarpininkavimą. Tačiau Lietuvoje labai trūksta vieningos struktūros. 11

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino tarpininkai II Nacionaliniai dizaino centrai ar nacionalinės dizaino tarybos 2014 m. tokios struktūros veikė 18 ES šalių (Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje). Tai pagrindiniai tarpininkai, kurie palaiko ryšius tarp valstybinių institucijų, viešojo sektoriaus, verslo, aukštųjų mokyklų, asocijuotų struktūrų ir pan. Šios organizacijos nacionalinės ar regioninės valdžios vardu įgyvendina dizaino rėmimo ir/ar propagavimo programas. Šių organizacijų veiklų apimtys plečiasi. Jeigu pradžioje jos daugiausiai orientavosi į įmones, tai dabar vis didesnis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui. 12

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino tarpininkai III Nacionaliniai dizaino centrai ar nacionalinės dizaino tarybos (2012 m. ) 13

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Profesionalus dizaino sektorius I Specializuotos projektavimo veiklos (ERVK 74. 10) rodikliai (2010 -2012 m. ) 14

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Profesionalus dizaino sektorius II Atsižvelgiant į tai, kad: • ekspertiniu vertinimu, šalyje dirba ~ 1700 -2000 dizainerių • ERVK 74. 10 veikloje vienam darbuotojui tenkanti metinė apyvarta ~ 88 tūkst. Lt Bendra visų dizainerių sukuriama metinė apyvarta ~ 150 -180 mln. Lt. Siekiant vertinti dizaino sektoriaus apimtis, tendencijas ir kitą specifiką, užsienio šalyse yra atliekami išsamūs tyrimai. 15

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino edukacija 10 šalies aukštųjų mokyklų turi parengusios dizaino krypties studijų programas Vyksta visų pakopų dizaino studijos (bakalauro, magistratūros ir doktorantūros studijos) 2014 m. dizaino studijas baigė beveik 400 absolventų 2014 m. dizaino krypties programas studijavo virš 1100 studentų Dizaino edukacijos visuose švietimo lygmenyse stiprinimas – įvardijamas kaip vienas svarbiausių iššūkių, siekiant dizaino sektoriaus plėtros. 16

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Tyrimai ir žinių perdavimas Trūksta supratimo, kad dizainas nėra vien „gaminio ar jo dalies vaizdas“ Dizaino, kaip MTEP veiklos, svarba atsispindi įvairiuose ES dokumentuose ir tyrimuose Studijoje pateikiamas produkto dizaino MTEP projekto aprašymas 17

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino finansavimas Dizaino veiklos bei MTEP finansavimas 2014 -2020 metais • ES SF veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonių lėšos • ES SF veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonių lėšos • ES SF veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonių lėšos 18

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Dizaino politika, valdymas ir reguliavimas Lietuvoje iki šiol nėra nacionalinės dizaino plėtros strategijos Pagrindinės priežastys: • • • Per siauras požiūris į dizainą, traktuojant dizainą kaip stilių ar vaizdą Dizaino poveikio inovacijoms, o kartu ir verslo/šalies konkurencingumui, nepakankamas supratimas Dizaino vaidmens viešajame sektoriuje nesupratimas Pagrindiniai šalies strateginiai dokumentai, apibrėžiantys dizaino, kaip inovacijų sistemos elemento, vaidmenį yra: • • Lietuvos inovacijų plėtros 2014 -2020 m. programa Kultūrinių ir kūrybinių industrijų 2014 -2020 m. plėtros strategija (projektas) 19

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtra Esamos būklės analizės rezultatai Ačiū 20