MNULIS Kurn Lauryno Ivinskio gimnazija Aist Kazlauskait ir

MĖNULIS Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija Aistė Kazlauskaitė ir Indrė Motiejūnaitė, 2 Ga klasė, Mokytoja – Violeta Čibinskienė.

Turinys � � � � Kas yra Mėnulis? . . . 3 Mėnulio fiziniai duomenys. . . . 4 -5 Sandara. . . . 6 -7 Mėnulio paviršius. . . 8 -10 Potvyniai ir atoslūgiai. . . . . 11 Užtemimai. . . . 12 -13 Fazės. . . . 14 Mėnulio tyrinėjimai. . . . . 15 Žmonės Mėnulyje. . . . . 16 Video medžiaga. . . 17 Bandymas. . . . 18 -24 Testas. . . . 25 -46 Uždaviniai. . . . 47 -49 Literatūra. . . . 50

Kas tai? Mėnulis – vienintelis gamtinis Žemės palydovas, artimiausias kosminis kūnas jai.

Mėnulio fiziniai duomenys Mėnulis Jo vertė Masė, kg Žemė Jo vertė 5, 9742 ∙ 1024 3347 0, 055153 3475 12756 1, 62 9, 7801 Skriejimo orbita aplink Žemę vidutinis greitis, km/s 1, 023 - Skriejimo aplink Saulę pariodas, paros 27, 3 365 Sukimosi apie ašį periodas, paros 27, 3 23 val. 56 min. 2, 4 sek. Vidutinis nuotolis nuo Žemės, km 384 400 - Skersmens ilgis, km

Mėnulio fiziniai duomenys

Mėnulio sandara Armstrongas ir Oldrinas pirmąkart Mėnulyje pastatė seismografą. Ir jau pirmosiomis jo darbo dienomis buvo užregistruoti keli juntami paviršiaus suvirpėjimai, kuriuos sukėlė griūtys, o vienas jų, mokslininkų nuomone, buvo 5 min. trukęs drebėjimas. Tad galima spėti, kad Mėnulis irgi turi išlydytą branduolį.

Amerikos astronautai, skridę prie Mėnulio, kai kurių kraterių centre matė švytėjimą, panašų į išsiveržimą. Tad galima spėti, kad Mėnulio gelmėje tebevyksta aktyvūs procesai, kuriuos lydi šilumos išsiskyrimas.

Mėnulio paviršius Mėnulyje nėra nei oro, nei vandens, taigi nėra ir atmosferos. Dėl to Menulio paviršiaus temperatūra per parą labai svyruoja: nuo 170°C iki 130°C.

Mėnuliui būdingi reljefo ypatumai yra krateriai ir cirkai. Cirkas – tai plokščią lygumą supanti kalnų grandinė. Jei apvalios įdubos centre smailas pakilimas – tai krateris.

Mėnulio pietų pusrutulyje netoli Debesų jūros yra Ticho krateris, kurio diametras apie 80 km. Neįprastą reginį sudaro jo vadinamieji šviesūs spinduliai, kurie primena meridianų tinklelį. Išsiskleidžiantys vėduokle, jie nutįsta šimtus ir tūkstančius kilometrų. Kirsdami kraterius, kalnagūbrius ir įtrūkimus, jie nekeičia savo krypties it tuo pačiu nedarko Mėnulio reljefo. Bet kokiame Saulės aukštyje virš horizonto jie nemeta jokių šešėlių.

Potvyniai ir atoslūgiai Mėnulio gravitacija sukuria kasdienius potvynių ir atoslūgių ciklus. Tai išsklaido energiją tarp šių dviejų kūnų, lėtina Žemės sukimąsi aplink savo ašį ir stumia Mėnulį nuo Žemės. Per metus Mėnulis nuo Žemės nutolsta maždaug 3, 8 centimetro. Jei toks tolimo greitis buvo visada, Mėnulis turėtų būti tik 1, 5 mlrd. metų senumo, nors kai kurios Mėnulio uolienos liudija jį esant 4, 5 mlrd. metų senumo.

Mėnulio užtemimas Dėl Žemės skriejimo aplink Saulę, o Mėnulio skriejimą aplink Žemę galime kartais matyti Mėnulio užtemimus. Tai vyksta todėl, kad visas Mėnulis (ar dalis jo) patenka į Žemės šešėlį.

Saulės užtemimas Kai Mėnulis meta šešėlį į Žemę vyksta – Saulės užtemimas.

Mėnulio fazės Saulės apšviestos Mėnulio dalies vaizdas, matomas iš Žemės. Keičiasi dėl Mėnulio skriejimo aplink Žemę ir jo padėties Saulės atžvilgiu kitimo. Mėnulio fazių dydį nusako plačiausios matomos Mėnulio pjautuvo dalies. Fazės keičiasi: Jaunatis – Priešpilnis – Pilnatis – Delčia.

Mėnulio tyrinėjimai Nuskristi į Mėnulį tapo įmanoma po to, kai 1957 m. spalio mėn. SSRS paleido dirbtinį Žemės palydovą „Sputnikas-1“, pirmąkart apskriejusį Žemės rutulį. Po dviejų metų Sovietų sąjunga paleido dar tris aparatus į Mėnulį („Luna-1“, „Luna 2“, „Luna-3“) trečiasis 1959 m. Spalio mėnesį apskriejo Mėnulį ir nufotografavo iš Žemės nematomą jo pusę.

Žmonės Mėnulyje Mėnulis yra vienintelis dangaus kūnas, kuriame lankėsi žmogus. Pirmas žmogus aplankęs Mėnulį yra amerikiečiai Neilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas išsilaipinę Mėnulyje 1969 m.

Video medžiaga Video apie Mėnulio paviršių: https: //www. youtube. com/watch? v=2 i. SZM v 64 wu. U Žmonės Mėnulyje: https: //www. youtube. com/watch? v=cw. Zb 2 mq. Id 0 A

Bandymas

Tikslas Stebėti, kaip keičiasi mėnulio fazės ir kurioje pusėje būna Mėnulis.

Darbo eiga Tris savaites stebėjome Mėnulį vėlai vakare ar naktį. Fotografavome jį ir stebėjome kaip kasdien keičiasi jo fazė. Žiūrėjome, kurioje pusėje jį matome. Viską žymėjomės duomenų lentelėje. Padarėme išvadas.

Rezultatai Kovo 5 22: 40 Šiaurė Priešpinis Kovo 6 23: 27 Šiaurė Priešpilnis Kovo 8 22: 17 Šiaurė Priešpilnis Kovo 9 22: 53 Apsiniaukę Priešpilnis Kovo 13 20: 55 Rytai Pilnatis Kovo 14 21: 39 Rytai Pilnatis Kovo 7 23: 32 Šiaurė Priešpilnis Kovo 10 22: 46 Apsiniaukę Priešpilnis Kovo 11 23: 46 Apsiniaukę Priešpilnis Kovo 15 22: 10 Rytai Pilnatis Kovo 12 20: 15 Apsiniaukę Pilnatis

Rezultatai Kovo 16 23: 00 Rytai Pilnatis Kovo 17 00. 06 Rytai Pilnatis Kovo 18 1. 12 Rytai Pilnatis Kovo 19 1: 12 Rytai Pilnatis Kovo 20 2: 10 Pietūs Delčia Kovo 21 2: 50 Pietūs Delčia Kovo 22 03: 43 Pietūs Delčia Kovo 23 4: 34 Pietūs Delčia Kovo 24 04: 50 Pietūs Delčia Apsiniaukę Kovo 23 04: 58 Pietūs Delčia Apsiniaukę

Rezultatai Kovo 24 4: 57 Pietūs Delčia Apsiniaukę Kovo 27 6: 50 Pietūs Delčia . Kovo 25 05: 24 Pietūs Delčia Apsiniaukę Kovo 26 6: 45 Pietūs Delčia

Išvada q Iš 22 stebėtų naktų, 17 ne buvo apsiniaukę ir mums pavyko nufotografuoti Mėnulį. q Stebėjome tris Mėnulio fazes: priešpilnį, pilnatį ir delčią. q Per priešpilnį Mėnulį matėme šiaurės pusėje, per pilnatį – rytų pusėje, o per delčią – pietų pusėje.

Pasitikrink! Testas

1. Mėnulis yra artimiausias: Saulei B. Žemei C. Saturnui D. Neptūnui A.

2. Kaip keičiasi Mėnulio fazės: Delčia – Pilnatis – Jaunatis – Priešpilnis B. Pilnatis – Priešpilnis – Jaunatis – Delčia C. Jaunatis – Priešpilnis – Pilnatis – Delčia D. Priešpilnis – Jaunatis – Delčia - Pilnatis A.

3. Kokios šalies piliečiai pirmi išsilaipino Mėnulyje? Amerikiečiai B. Rusai C. Švedai D. Norvegai A.

4. Mėnulis aplik Žemę apsisuka per: 30 parų B. 29, 6 paros C. 28, 3 paros D. 27, 3 paros A.

5. Mėnulio užtemimai vyksta, kai: Mėnulis meta šešėlį ant Žemės B. Saulė meta šešėlį ant Mėnulio C. Žemė meta šešėlį ant Mėnulio D. Mėnulis būna lygiagrečiai Žemės A.

6. Ką padarė palydovas „Luna 3“? Nufotografavo Mėnulį B. Nutūpė ant Mėnulio C. Parskraidino iš Mėnulio akmenį D. Jis nepasiekė Mėnulio A.

7. Mėnulis yra: Dvigubai didesnis už Žemę B. Proporcingas Žemei 1: 2 C. Mažesnis už Žemę D. Nėra teisingo atsakymo A.

8. Mėnulyje: Yra daug oro B. 70% jį sudarančių dujų yra azotas C. Yra daug geriamo vandens D. Temperatūra svyruoja nuo 170°C iki 130°C A.

9. Kokia fazė būna Mėnulio užtemimo metu? Pilnatis B. Jaunatis C. Delčia D. Priešpilnis A.

10. Mėnulis skrieja aplink: Saulę B. Plutoną C. Žemę D. Neptūną. A.

Testo atsakymai

1. Mėnulis yra artimiausias: Saulei B. Žemei C. Saturnui D. Neptūnui A.

2. Kaip keičiasi Mėnulio fazės: Delčia – Pilnatis – Jaunatis – Priešpilnis B. Pilnatis – Priešpilnis – Jaunatis – Delčia C. Jaunatis – Priešpilnis – Pilnatis – Delčia D. Priešpilnis – Jaunatis – Delčia - Pilnatis A.

3. Kokios šalies piliečiai pirmi išsilaipino Mėnulyje? Amerikiečiai B. Rusai C. Švedai D. Norvegai A.

4. Mėnulis aplik Žemę apsisuka per: 30 parų B. 29, 6 paros C. 28, 3 paros D. 27, 3 paros A.

5. Mėnulio užtemimai vyksta, kai: Mėnulis meta šešėlį ant Žemės B. Saulė meta šešėlį ant Mėnulio C. Žemė meta šešėlį ant Mėnulio D. Mėnulis būna lygiagrečiai Žemės A.

6. Ką padarė palydovas „Luna 3“? Nufotografavo Mėnulį B. Nutūpė ant Mėnulio C. Parskraidino iš Mėnulio akmenį D. Jis nepasiekė Mėnulio A.

7. Mėnulis yra: Dvigubai didesnis už Žemę B. Proporcingas Žemei 1: 2 C. Mažesnis už Žemę D. Nėra teisingo atsakymo A.

8. Mėnulyje: Yra daug oro B. 70% jį sudarančių dujų yra azotas C. Yra daug geriamo vandens D. Temperatūra svyruoja nuo 170°C iki 130°C A.

9. Kokia fazė būna Mėnulio užtemimo metu? Pilnatis B. Jaunatis C. Delčia D. Priešpilnis A.

10. Mėnulis skrieja aplink: Saulę B. Plutoną C. Žemę D. Neptūną. A.

Uždaviniai

1. Per kiek laiko patrankos sviedinys nulėktų iš Žemės į Mėnulį, jeigu jo greitis visą laiką būtų lygus 800 m/s? Atstumas nuo Žemės iki Mėnulio lygus 38 400 km. �

2. Į Mėnulį pasiųstas radijo signalas grįžo į Žemę po 2, 56 s. Apskaičiuokite atstumą nuo Žemės iki Mėnulio. �

Literatūra Vladas Valentinavičius. Fizika 9 klasė. Kaunas 2006 q Video megžiaga – Youtube q Wikipedia q http: //astronomija. lt/sol-sys/moon q