Jonas Bilinas Laims iburys Panevio Minties gimnazija Joana

Jonas Biliūnas „Laimės žiburys“ Panevėžio „Minties“ gimnazija Joana Vaitiekūnaitė 3 f 2011 m.

Turinys 1. Pasaka Biliūno kūryboje 2. Pasaka 3. Pasakai būdingi bruožai „Laimės žiburyje“ 4. „Laimės žiburys“ 5. Alegorija 6. Keletas kūrinyje paminėtų simbolių 7. Trumpas turinys 8. Pasakotojas 9. Kūrinio laikas ir erdvė 10. Išvada

Pasaka Biliūno kūryboje v J. Biliūno kūrybos pagrindą sudarė apsakymai ir novelės, Šio prozininko pasakojimas labai skiriasi nuo kitų rašytojų realistų ir yra labai svarbus novatoriškumas literatūroje. J. Biliūnas yra parašęs ir alegoriją - pasaką „Laimės žiburys” Joje galima įžvelgti pasakiškų motyvų. Kas gi pasakiška šiame kūrinyje?

Pasaka v Pasaka – epinio žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. v Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Jose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai, apstu personifikacijų, magiškų skaičių.

Pasakiška pradžia Pasakoje yra šmėklų ir dvasių Gera pabaiga Pasakai būdingi bruožai „Laimės žiburyje“ Stebuklinės pasakos skiriamasis bruožas – kova su nepaprastais priešininkais norint kažką gauti ar laimėti Įvyksta stebuklas Yra drąsuolių

„Laimės žiburys“ , , Laimės žiburys” – tai labai svarbi J. Biliūno humanistinės pasaulėžiūros alegorija, kurioje rašytojas perteikia savo nuomonę, kad laimė žmogui vis dėlto yra pasiekiama, tačiau, kad ją pasiektum, reikia daug ką paaukoti, atsisakyti savo gerovės.

Alegorija – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą, o sąvoką, moralinės savybės, dvasinis ar tikrovės reiškinys išreiškiamas konkrečiu gyvenimišku vaizdu.

Keletas kūrinyje paminėtų simbolių v Krentanti žvaigždė – norų išsipildymo simbolis. v Akmuo – amžinybės ir stiprybės simbolis, nes akmens niekas lengvai nesutrupins ir nesuskaldys. v Kalnas - siekiamybės vieta, kliūtis pasiekti vertybę. v Žiburys – šviesa, laisva mintis, viltis.

Trumpas turinys „Laimės žiburyje“ rašytojas pasakoja apie stebuklingą žiburį, pasirodžiusį ant aukšto, stataus kalno. Vienas senelis išaiškina susirinkusiai miniai, kad tas, kuris užkops ant kalno ir ranka palies žiburį, padarys visus žmones laimingus. Tačiau pasiekti kalno viršūnę būsią ne taip jau lengva: baidysiančios šmėklos, o kas išsigąs ir pažiūrės atgal, pavirs akmeniu.

v Šis J. Biliūno pasakojimas apie laimės žiburį yra filosofinis: remiamasi prasmės generavimo modeliais - mitais apie gerą gyvenimą ir amžiną laimę. v Pasakoje kalnas, kaip pasaulio ašis, visi žmonės kopia į jį ieškoti laimės. v Rašytojas pabrėžia, kad pasiekti laimę nėra lengva ir tai reikalauja daugybės aukų.

v Žodžius „Žmonių laimė“ perskaito jaunikaitis. Su šio herojaus atsiradimu J. Biliūnas iš karto atskleidžia, kad jauni žmonės jam reiškia ryžtą, kovą, viltį. v Žilas senelis išaiškina paslaptingųjų žodžių prasmę. v Tai tarsi kontrastas ką tik išsakytam požiūriui: jauni - tai ryžtas, kova, o senoliai - išmintis, patirtis.

Pasakotojas v Pasakotojas į įvykius žvelgia iš šalies. v Jis mato žmonių troškimą siekti laimės žiburio, palaiko drąsuolius, bet leidžia jiems patiems pasirinkti, ką reikėtų daryti. v Ištraukoje jo balse girdime pasididžiavimą tais, kurie jau padėjo savo galvas ir virto šaltais akmenimis. v Suakmenėję žmonės tapo paminklais, primenančiais jų žygdarbį, kurį įvertina ir tauta, ir subjektyvus pasakotojas.

Kūrinio laikas ir erdvė v Autorius neteikia reikšmės pasakojimo erdvei ir laikui. v Mes nežinome, kokioje šalyje „išdygo“ laimės žiburys, nežinome, kokiu metų laiku tai įvyko, bet galime spėti, kad laimė į žmonių gyvenimus atkeliavo vasarą. v Minėdamos šią dieną moterys nešėsi prie kalno „puikiausius žolynus“ ir žalius vainikus, iš ko galime spręsti apie metų laiką. v Bet to neužtenka, kad nustatytume tikslesnį istorinį laiką ar veiksmo vietą. Matyt, laimės siekis yra amžinas ir nesvarbu, kur ir kada tai vyksta.

„Laimės žiburio“ ištraukoje skaitome pačią kūrinio atomazgą – žmonių gyvenimą, kai jie jau turi laimę savo rankose. Šis pasiekimas lyginamas su stebuklu, o tai rodo, kad niekas netikėjo, jog aukštasis kalnas bus įveiktas. Žiburys subyrėjo į begalę mažų žiburėlių, kurie atrodė kaip žvaigždės.

Po žiburio subyrėjimo pasikeitė nuomonė ir apie aukštąjį kalną. Iki tol jį aplenkdavo ir keikdavo, o dabar jis „buvo pramintas garbės ir laimės vieta“. Pats kalnas nepasikeitė, jį pakeitė tie drąsuoliai, kurie nebijojo rizikuoti ir pasiaukoti dėl kitų gerovės.

Išvada v Tai pasakojimas apie žmonių troškimus ir siekius. Juk kiekvienas trokštame laimės, bet ne visi įstengiame sumokėti jos kainą, renkamės trumpiausią kelią. J. Biliūnas rašė apie tuos, kurie nepabūgę sunkumų pasiaukojo vardan kitų gerovės. v Pasakoje herojus, nugalėdamas kliūtis, ieško vertės mato – mylimo žmogaus, siekia išgelbėti ką nors, atnešti gyvybės vandens, surasti pradingusįjį, gauti vaistų ir t. t. Tai panašu ir J. Biliūno kūrinyje – pasiryžėliai suteikia laimę kitiems, negailėdami savęs, pasiaukodami dėl laisvės idėjos, šviesos, geresnės ateities, naujo gyvenimo. Laimė neateina be aukos. . .