Kupikio Lauryno Stuokos Guceviiaus gimnazija SVEIKATA VISUS METUS

Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazija

SVEIKATA VISUS METUS 2020 m.

„ Kiekviename žmoguje yra Saulė, tik leiskit jai šviesti“ Sokratas

Saulė šviečia danguje aukštai – Saulė šviečia širdyje giliai. Žmonės stengias tobulėti Siekti tikslo ir nepralaimėti. Apsidairęs pamatai, kiek padarei Medaliai aukso šviečia jau seniai. Stenkis, tobulėk ir būsi pripažintas, Jei tiktai nosies tu nenukabinsi. Fausta Balčiūnaitė Ia klasė

Pasaulis yra margas. Mes visi renkamės savo gyvenimo spalvų paletę. Kai kurie pasiklysta toje paletėje ir nebemato pasaulio grožio. Žinau, kad visi savo širdyse turime šviesą – vieni mažiau, o kiti daugiau. Aš pažįstu žmonių, turinčių be galo gerą širdį. Neįsivaizduoju, ar kuriam nors pasaulio krašte yra geresnis žmogus už mano močiutę. Jos vidinės šviesa skleidėsi aplinkui ir šildė visus, esančius šalia. Ji buvo gydytoja, Močiutė buvo labai išmintinga, nuo jos visada sklido ramybė. Manau, kad ji yra gero žmogaus su ryškia saulės šviesa viduje pavyzdys. Visada prisiminsiu jos žodžius: „Visada po audros šviečia saulė“. Tad nereikėtų pamiršti, kad visi turime ką nors gera savyje. Visi galime skleisti pasauliui šviesą ir dalintis gėriu. Julija Abromenko II c klasė

Ši Sokrato mintis yra labai plati. Ją galima išplėsti nuo ryžio grūdelio iki mėnulio ir dar toliau. Aš suprantu šitą mintį kaip kreipimąsi į žmones – prašymą, kad jie nustotų būti blogais žmonėmis. Taigi ar me leidžiam savo saulei šviesti? Saulė yra šviesos šaltinis, palaikantis gyvybę, o jeigu saulė yra per arti – ji mirtina ugnis. Bet ji gali skleisti ir šviesą, taiką, ramybę, laimę ir džiaugsmą. Saulė žmoguje irgi yra įdomi. Tai galima suprasti kaip žmogaus vidinį dosnumą, gerumą, ūkiškai tariant – „gerą dūšią“. Tokie žmonės visada supras, užjaus, padės. Tokie žmonės turi sąžinę. Deja, yra ir tokių žmonių, kurių saulė nešvari. Viena daina užduoda klausimą: „Kuo tiki, atsakyk: ar tiesa, ar kerais? “ Atsakymas į šį klausimą parodys, koks esi. Ar tiki žmogaus vidine tiesa, tai yra jo saule – jo gerumu. Ar matai tik išorės kerus? Tad iš tiesų galime sakyti, kad kiekvienas nešiojamės viduje po saulę, tik ar jai leidžiame šviesti? Kodėl kai kurie neleidžiame? Kiekvieno skausmas kitoks ir sunku pasakyti, kas tą saulę kartais gesina. Emilijus Beinoras, Ia klasė

Ponas Sokratas, žymus filosofas, Gyvenęs ir kūręs Atėnų centre, Vyras, stiprus ir protingas, sukūrė šūsnį minčių. Kiekviename žmoguje yra saulė, Žmogus turi savo šviesos saulės spindulėlį, Kuris šildo ir kelią rodo kitiems. Vieniems jis nušvinta per daug ryškia aukso spalva, Kitiems saulės geltonumą apiblauso ryto debesys. 200 milijardų žvaigdžių mūsų Paukščių Tako galaktikoje, Tai lyg 200 žmonių svajonių apie šviesų rytojų. Keistos mintys verda galvoje, Tikiu, kad kiekvienam rytojus atneš po saulę. Mingailė Graužinytė II c klasė

Sokratas – šios minties autorius, filosofas, gyvenęs V-IV a. pr. Kr. , jau tada suprato, jog visi žmonės yra ko nors verti ir turi gėrio savyje. Tuo metu, kai atsirado žmogus, atsirado ir noras išlikti, vadovauti. Gerėjant gyvenimo sąlygoms, tobulėjo ir žmogaus protas, jis tapo platesnių pažiūrų, sumanesnis, žiūrintis į viską plačiau. Galiausiai mes esame čia, dabar, kokie esame, ir galime labai greitai pasmerkti, uždėti etiketes, užgaulioti, pasityčioti ir nueiti, palikę sutryptą žmogų, apdrėbę jį purvinais žodžiais, dėmėmis, kurios nenusiplauna. Dabar, keičiantis kartoms, dalis žmonių mano, jog jeigu tu vartojai narkotikus, alkoholį ar padarei nusikaltimą, tu nebegali pasitaisyti, atsistoti ant kojų, tu praradai pasitikėjimą. Tačiau yra ir kita medalio pusė, tie žmonės, kurie mano, kad padaręs blogą darbą, tu nesi nevykėlis ar blogas žmogus, bet tu esi labai ypatingas kitoje srityje, tik tau reikia pagalbos ir supratimo. Yra tekę pačiai skaityti, kaip vienas vyras, Vladislovas Pocius, turėjęs problemų su įvairiais kvaišalais bei vagystėmis, tiek paauglystėje ir vėliau, dabar Anglijoje ir Lietuvoje įkūrė ir vadovauja priklausomybės ligų centrams. Tai parodo, jog įbridęs į visišką dugną, pasistengęs gali atsistoti ant kojų. Tarp mūsų yra ir daugiau tokių žmonių, tik mes jų nepastebime, nes gavę paramą ir pagalbą, jie tapo visiškai kitais žmonėmis. Nėra tobulų. Jeigu mes visi būtume tobuli, gyventume pagal standartus, mes būtume vienodi ir tada būtų labai neįdomu gyventi. O norint pamatyti mūsų Saules ir pajausti, kaip jos ryškiai šviečia bei šildo, reikia mokėti suprasti vieniems kitus. Svarbu nebijoti išsiskirti iš kitų ir kartais pabūti viena juoda avimi būryje baltų, jei jos visos klauso tik piemens botago. Jei būsime geranoriški, empatiški, džiaugsimės gyvenimu, kiekvieno mūsų Saulė nušvis, tuomet pasaulis taip pat taps šviesus ir nieko jame nebetrūks. Martyna Griciutė Ia

Įsivaizduokime mažą vaiką ir pagalvokime, kaip jis nupieštų saulę. Galbūt ji būtų didelė ir geltona, o aplinkui žydras dangus. Paėmęs dažų, galbūt nupieštų akutes ir didelę šypseną. Juk daugeliui mažų vaikų atrodo, kad saulė šypsosi, tai atrodo ir man, nes nieko nėra mieliau už saulės nutviekstą dieną ir giedrą dangų. Tada pasaulis nušvinta įvairiais atspalviais, kurių nematome naktį, nes be saulės tiesiog išlieka tik juoda ir pilka. Mes kiekvienas savyje turime saulę, tik kartais į mūsų gyvenimą atslenka naktis. Manau, visi žmonės gali atsiskleisti įvairiomis spalvomis, visi gali būti įdomūs, visi gali žengti į priekį. Tiesiog reikia suvokti, kad mes kiekvienas širdyje turime saulę. Saulė – tai šypsena. Kiekvienas geras poelgis, švelnumas ar paprasta pagalba yra reikšmingi ne tik tam, kuriam duodame, bet ir duodančiajam, nes jis irgi jaučiasi laimingas. Kartais man atrodo, jog nelaimingi žmonės yra susireikšminę ir nori, kad tik jiems būtų gera, o patys kitiems nieko gera neduoda. Gal todėl ir liūdna jiems , nes nieko nedarydami nori saulės šviesos. Tokie žmonės panyra į tamsą, ant jų nusileidžia naktis ir tada atrodo, jog rytas niekada neateis. Bet juk tai netiesa. Užtenka pabusti saulei ir spalvos nušvinta. Gerumo spindulėliai beldžiasi į abejingą ir šaltą širdį. . . Nereikia ieškoti priežasčių, kodėl mes gyvename liūdnai, o bandyti kurti, daryti bent mažus darbus, kurie pardžiugina šalai esančius. Darydami kitiems gera, jausimės laimingi. Taip ir nušvinta mumyse glūdinti šviesa, kuri atrodo kaip besišypsanti saulė giedrame danguje. Elija Abromenko II c klasė

Kiekvienas žmogus yra savaip unikalus. Ir visi esame savaip gražūs, visi turime savų pliusų ir savų trūkumų. Net jei žmogaus išorė rodo, kad jis nėra geras ar nekelia gerų emocijų, viduje jis vis tiek turi savito grožio ir gėrio – tai yra savo saulę. Galbūt ne visi gali atskleisti savo vidų ir parodyti tą saulės šviesą. Todėl negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio. Žmogus gali būti labai geros širdies ir savyje slėpti didžiulę saulę, bet patyčios gali būti tie sunkūs debesys, kurie tą saulę užstoja. O štai draugystė gali ne tik padėti atsiskleisti, bet ir įžiebti tą saulę. Taigi kad ir kokie bebūtume, savyje visi turime po saulę ir patys sprendžiame, ar leisti jai šviesti. Rasa Gasiūnaitė, Ia klasė

Manau, kad šiame pasaulyje kiekvienas mes esame skirtingas ir kiekvienas turime savų sugebėjimų, pomėgių. Tik ne visada drįstame parodyti tai, ką mokame, nes galvojame, kad galbūt sulauksime patyčių, neigiamų komentarų. Aš anksčiau buvau toks žmogus, kuris bijojo būti savimi. Visada bandydavau prisitaikyt prie kitų, kad pritapčiau, kad nesulaukčiau patyčių. Bet vėliau supratau, kad norint būti savimi, nereikia bandyti pritapti prie kitų, nes toks bandymas kartais gali nuvesti neteisingu keliu. Pavyzdžiui, jei visi rūko, atrodo, ir tu galėtum, nes nori pritapti prie jų. Bet tada išgirsti savo vidinį balsą ir supranti, kad to daryti nereikia, negalima. Manau, kad reikia nebijoti būti savimi, nebijoti išsiskirti iš kitų, tvirtai pasirinkti, daryti tai, ką moki ir sugebi, nekreipti dėmesio į patyčias, nes nereikia klausyti, ką „loja pavydūs šunys“. Greta Tijušaitė 1 b

Vieną kartą berniukas pateko į avariją, buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs jis nebegalėjo vaikščioti, nebemokėjo skaityti, skaičiuoti, pamiršo vardus. Gydytojai sakė, kad toks jis bus visą savo gyvenimą. Bet tėvai pastebėjo, kad berniukas pradeda kai ką atsiminti, ėmė duoti jam protą lavinančias užduotis, mankštinti kojas. Po truputį vaikas pradėjo vaikščioti, įsiminti vardus, ėmė mokytis. Labiausiai jam sekėsi dirbti kompiuteriu, išmoko programuoti ir tapo garsus visame pasaulyje. Jis sukūrė robotą, lavinantį protą, kad padėtų kitiems, avarijose nukentėjusiems. Arijus Ribokas 1 b

Visi žmonės pasaulyje yra skirtingi. Vieni sugeba daugiau, kiti mažiau, bet vis tiek kažką sugeba. Pažįstu merginą, kuri šiuo metu yra policijos pareigūnė. Ji turi du brolius, kurie taip pat pareigūnai. Ta mergina sekė brolių pėdomis ir nuo mažens norėjo tapti policininke, tačiau aplinkiniai sakė, kad ji nesugebės, kadangi yra maža , liesa, labai nedrąsi. Mergina neklausė aplinkinių nuomonės ir siekė savo tikslo. Pirmiausia reikėjo atlikti medicininę patikrą. Nors iš išvaizdos mergina atrodė sveika, bet gydytojai to nepatvirtino. Ji nepasidavė – grūdinosi, treniravosi, kol galiausiai pavyko įrodyti, kad yra sveika ir stipri. O tada įstojo į policijos mokyklą ir baigė ją su pagyrimu. Dabar ji nuostabi mus sauganti, mums padedanti policininkė. Moralas būtų toks: kad ir kas benutiktų, kad ir kas ką sakytų, niekada nepasiduokite ir eikite iki galo ! Vesta Liesmonaitė 1 b Žmogau, ką tu darai?

Juk žinai, kad viskas bus blogai. Nepasieksi aukštumų, Tai pasiduok, kol nevėlu. Taip, suprantu, ką tu sakai, Bet pasiduoti man sunku tikrai. Tad stengsiuos kilti kol galiu, Nors tai yra labai sunku. Matau, kad kilti stengies tu labai, Todėl patarsiu tau tikrai – Tu nesiskubink skristi niekada, Nes viskas gali greitai pasibaigt tada. Bernadeta Mažeikytė 1 b

Kartą gyveno mergaitė Izabela, kuri tikėjo savimi ir daug svajojo. Užaugusi labai norėjo tapti automechanike arba statybininke. Kai klasėje draugėms papasakojo apie tai, iš jos pradėjo visi juoktis, šaipytis, užgaulioti. Izabelą vadindavo berniuku, nes vaikai netikėjo, kad mergaitės gali dirbti tokius darbus. Mergaitė prarado visas viltis, ėmė nebepasitikėti savimi. Ji atsiskyrė nuo visų, mokykloje nepratardavo nei žodžio. Būdama paauglė perėjo į kitą mokyklą. Ten neturėjo draugų, nes buvo naujokė. Bet vienas berniukas – Dinas – pastebėjo ją ir jie susidraugavo, tapo tokie artimi, kad vos ne viską darė kartu. Izabela išdrįso Dinui papasakoti apie savo svajonių darbą. Ji galvojo, kad vėl neteks draugo, bet vaikinukas džiaugėsi, išgirdęs apie jos svajones, drąsino ją ir sakė, kad jei reikės pagalbos, visada jai padės. Mergina užaugo. Ji nepamiršo savo geriausio draugo žodžių. Dabar jie abu dirba automechanikais. Tie, kurie iš jos kažkada tyčiojosi, prašo merginos suremontuoti jų automobilius. Taigi, nesvarbu, kiek žmonių tavimi nepasitiki. Užtenka vieno žmogaus, kuris tave skatina ir pasitiki. Estera Djačenkaitė 1 b

Visi žmonės yra skirtingi tiek išvaizda, tiek pomėgiais. Vieni stengiasi išsiskirti iš minios, o kiti – pritapti prie jos. Žmonės, kurie bando išsiskirti ir atrodyti taip, kaip jiems patinka, būna išjuokti tų, kurie neišsiskiria iš minios ir laikosi mados bei grožio standartų. Be galo daug protingų, kūrybingų žmonių lieka neatsiskleidę vien dėl to, kad bijo parodyti savo gabumus, nes bus išjuokti. Manau, kad reikia atsiskleisti ir parodyti savo gabumus, neklausyti blogos žmonių nuomonės ir daryti tai, kas patinka ir sekasi, nes visi mes labai skirtingi ir visi turime teisę būti savimi. Urtė Žalnieriūnaitė 1 b

Nojus mokėsi devintoje klasėje. Mokslai jam nelabai sekėsi, o ir stengėsi jis ne per labiausiai, nors nesėdėjo nieko nedarydamas. Ir Nojus, ir visi kiti buvo įpratę, kad jis gaudavo prastus pažymius. Tėvams tai labai nepatiko: Ką tu gyvenime veiksi? Kaip darbą gausi? Mokslų nepabaigęs gal net iš namų neišsikraustysi? Aš noriu dirbti kompiuteriu. Noriu montuoti vaizdo įrašus. Iš to žmonės daug uždirba, - atsakydavo jis. Argi? Gal jie tik apgaudinėja? Šis darbas tau nieko neduos ir aplinkiniai žmonės nelabai supras. Visi mūsų giminėje normalius darbus dirba, o tu? Geriau daugiau dėmesio mokslams skirtum, ne kažkokiam laiko švaistymui. Matei savo pažymius? – barėsi Nojaus tėtis. Mačiau. Gerai, einu ruošti namų darbų, - nusileido berniukas. Jis netikėjo tėčio žodžiais. Vaikinas suprato mokslo svarbą, tačiau taip pat manė, kad nereikia mokytis to, ko nereikės ateityje. Tai buvo tiesa. Nojaus tėvai buvo truputį. . . senamadiški. Vaikinas labai norėjo tapti vaizdo įrašų montuotoju, todėl pradėjo tai daryti jau prieš mėnesį be tėvų žinios. Jis suprato, kad jei tėvai sužinos, nebepaleis iš akių, kol jis mokysis. Nojus pabandė ir savo pomėgio užsidirbti pinigų – sumontuoti įrašą ir kelti jį į internetą, montuoti vaizdo įrašus kitiems žmonėms. Jis daug iš to neuždirbo, bet tai vaikinui nerūpėjo. Bent jau kol kas. Praėjo metai, ir Nojus tapo žinomu vaizdo įrašų kūrėju, turėjo daug gerbėjų. Taip pat montuodavo įrašus kitiems už pinigus. Tai tapo neblogu uždarbiu. Vieną dieną vaikinas pranešė apie savo sėkmę tėvams. Tu juokauji? Vis tiek tuo užsiimi? Kur tu dirbsi? – klausinėjo tėvai. – O kas bus su mokslais? Aš jau uždirbu, o profesionalių montuotojų ieško ir didelės kompanijos. Galėčiau dirbti ten, jau pasidomėjau, - linksmai atsakė vaikinas. Tikrai? O ko tam darbui reikia? Būti pabaigus gimnaziją ir mokėti montuoti. Na, jeigu tau sekasi ir labai to nori, gali imtis to darbo. Tačiau jei nepasiseks, mes tau nepadėsime ! Gerai, sutinku. Ačiū. Vaikinas grįžo prie darbo stalo, tęsė savo darbą ir šypsojosi. . . Eglė Gurklytė 1 b

Avokadai- jau kelis tūkstančius metų žinomi ir norimi vaisiai. Sveikatos ekspertai teigia, kad valgydami avokadus gauname daug naudingų medžiagų. Tai gi gauname energijos, kuria galime naudoti geriems darbams. Padėti kitiems, spinduliuoti šilumą ir šviesą. Pas visus kurie daro gerą ir elgiasi slypi šviesa, kuria galime dalintis : ) Vakarė Lekerauskaitė 1 D.

Esu Margarita Mažylytė IIc klasės mokinė. Norėčiau supažindinti jus su mano pomėgiais. Manau, kad esu kūrybiškas žmogus nes, mėgstu piešti ir atlikti įvairius rankdarbius. Šiais metais pradėjau siuvinėti. Nori pristatyti savo pirma siuvinėjimo darbą „Pavasario gėlių puokštė“. Šį darbą tęsiu apie du mėnesius ir vis dar nepabaigiau.

Mokytojos D. Ribokienės mintys. . Kiekvienas žmogus yra kaip saulė, tik vienų šviesa ryškesnė, kitų tamsesnė, tai priklauso nuo to kaip mes patys norim šviesti. Daugelis žvelgdami į save, mato tik trūkumus, netobulumus. Viena iš didžiausių dovanų yra gebėjimas prasiskverbti pro kito klaidų raizgalynę ir išvysti jame saulę. Jei sugebate matyti grožį aplinkui, taip yra tik todėl, kad grožį nešiojate savo viduje.

Parengė gimnazistės: Monika Gabriūnaitė, Rasa Ragauskaitė, gimnazijos soc. pedagogė Audronė Matuzevičienė ir bibliotekininkė Renata Petrusevičienė