ANDRAGOGIKOS PAGRINDAI Lekt Dr Julija Melnikova Suaugusij mokymo

ANDRAGOGIKOS PAGRINDAI Lekt. Dr. Julija Melnikova

Suaugusiųjų mokymo teorija andragogika (gr. anēr, andros „vyras”, agogus “vedantis”) Aš vadinu andragogiką menu ir mokslu, kuris padeda suaugusiems mokytis, ir atriboju ją nuo pedagogikos, kuri laikoma vaikų mokymo menu ir mokslu (Knowles, 1980, 43 p).

Ugdymo mokslo genezė (edukologija) Ugdymo praktika Kt. mokslai filosofija ekonomika psichologija UGDYMO Andragogika politika ugdymo diagnostika Pedagogika ugdymo vadyba MOKSLAS sociologija technika Gamtos mokslai

Vienas iš daugelio paradoksų: “ugdymo mokslas - ugdymo praktika” ? Kaip siūlytumėte spręsti šį paradoksą?

Suaugusiųjų švietėjas pagal šią sampratą tampa andragogu, t. y. jo veiklos paskirtis – padėti suaugusiajam mokytis.

Kaip galima padėti suaugusiems mokytis? • lavinant suaugusiųjų mąstymo efektyvumą – liberalusis SŠ, • remiantis suaugusiojo patirtimi ir ryšiais su socialine aplinka – progresyvusis SŠ, • lavinant įgūdžius ir gebėjimus – bihevioristinės krypties SŠ, • kuriant galimybes savarankiškai apsispręsti dėl dalyvavimo mokymosi procese – humanistinis SŠ, • ugdant kritinį sąmoningumą ir pasirengimą dalyvauti socialinėje kaitoje – radikalusis SŠ, • ryškinant suaugusiųjų švietimo koncepcijų, argumentų ir politikos prasmę – analitinis SŠ.

Suaugusiųjų švietimą kaip socialinį reiškinį įvardijęs Knowles (1980) numatė tris galimas jo sampratas: • 1. Suaugusiųjų švietimas gali būti suprantamas kaip procesas, kurio eigoje suaugusieji tobulina patirtį ir tokiu būdu įgyja naujų žinių, pagilina supratimą, įgūdžius, praplečia požiūrį, interesus ir normas konkrečioje srityje. Šio proceso iniciatoriai gali būti patys suaugusieji arba įvairių rūšių institucijos, siekiančios įtraukti į jį savo darbuotojus ir klientus. Jiems turėtų rūpėti suaugusiųjų požiūris į mokymąsi, mokymosi poreikiai, tikslai, barjerai ir t. t.

• 2. Suaugusiųjų švietimas suprantamas kaip tam tikros edukacinės veiklos formos (t. y. studijų grupės, paskaitos, seminarai, suplanuotos skaitymo programos, valdomos diskusijos, konferencijos), kuriose dalyvauja suaugusieji. Taigi toks suaugusiųjų švietimas apima įvairių institucijų organizuojamus renginius specialiai suaugusiems. Šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į galimybių suaugusiems mokytis sukūrimą ir darbo būdų bei metodų parinkimą.

• 3. Trečioji samprata apima dvi pirmąsias (suaugusiųjų švietimą kaip procesą ir kaip veiklą) ir suvienija jas į specifinį socialinės praktikos lauką, kuriame siekdami bendro tikslo darbuojasi individai, institucijos ir įvairios asociacijos. Taip suvokiamas suaugusiųjų švietimas tampa judėjimu bendram kultūros lygiui kelti. Šia samprata dažniausiai remiasi švietimo politikai, ji pasitelkiama besimokančios visuomenės scenarijams kurti.

Suaugusiųjų švietimo lygmenys • švietimo procesų projektavimas, • ugdymo programų kūrimas, • konkrečių mokymosi situacijų kūrimas.

Nauja suaugusiųjų švietimo koncepcija: tikslai Perėjimas nuo mokymo prie mokymosi Naujas požiūris į mokymosi trukmę Naujos švietimo paslaugu teikimo sistemos

• Šimtmečiais švietimo tikslu buvo laikoma „sukurti išsilavinusį žmogų“ arba kitaip tariant „žinantį žmogų”. Buvo tikima, kad suteikus žmonėms žinių, jie taps geresni ir žinos, kaip teisingai jomis naudotis. • Tokia švietimo koncepcija pasiteisino sąlyginai pastoviame pasaulyje, tačiau žinių protrūkio, technologinės ir informacinės revoliucijos amžiuje ši švietimo tikslo samprata ir tikėjimas perduodamų žinių galia tapo neefektyvi.

• Paaiškėjo, kad būtina ugdyti kompetentingus žmones – žmones, kurie galėtų pritaikyti savo žinias kintant sąlygoms. Išryškėjus savarankiško žinių pritaikymo poreikiui, švietimo tikslo samprata pasikeitė, atsirado nauja jos forma – kompetencija pagrįstas mokymas(is). • Pradėta kurti ne tik kompetencija pagrįstus mokymosi modulius; turinio perdavimo moduliai grindžiami naujais turinio (curriculum) perteikimo principais, rengiami individualūs mokymosi moduliai (arba mokymosi paketai) ir mokymo(si) kontraktai, kurie yra pakeitę kursų planus, prilygstančius struktūrizuoto mokymo(si) modeliams.

Šis naujas požiūris į suaugusiųjų švietimo tikslą, M. Knowles (1980) teigimu, ypač reikšmingas siekiant padėti suaugusiems prasmingai gyventi nuolat kintančiame pasaulyje.

Ugdymas – pasaulio harmonijos kūrimas “uždaras protas” “negyvos” žinios Priežastis: dalykinis, suskaidytas, siauros specializacijos ugdymas Pasekmė: mąstymo ribotumas, siaurumas “gyvos” žinios “atviras protas” Priežastis: universalus, integralus, visybiškas ugdymas Pasekmė: mąstymo platumas, gilumas, universalumas

• Kitas svarbus požiūrio į švietimą pokytis – prioriteto perkėlimas nuo mokymo prie mokymosi. • Padedant šiuolaikiniams psichologams (Piaget, Vygotskij, Bruner) vis daugiau dėmesio skiriama natūraliam mokymosi procesui, koncentruojamasi ties tai, kaip vyksta mokymasis, o ne į mokytojo veikla. • Iš šio požiūrio išryškėja naujas besimokančiojo vaidmuo, kur iškeliamas savarankiškas mokymasis. • Andragogui lieka mokymosi sąlygų kūrėjo mokymosi pagalbininko vaidmuo.

• Pakitusi švietimo tikslo ir prioritetų samprata pakeitė ir pačią švietimo koncepciją: švietimo sistemos organizaciniu principu tampa visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėja. • Pagrindinė tokio požiūrio prielaida ta, kad mokymasis nuolat kintančiame pasaulyje privalo būti visą gyvenimą trunkantis procesas. • Todėl mokymas(is) mokykloje pirmiausiai turėtų lavinti informacijos paieškos įgūdžius, o šviečiant suaugusius siekiama aprūpinti informacijos šaltiniais ir remti savarankiškas paieškas.

• Ketvirtoji naujovė teorinėje koncepcijoje apie suaugusiųjų švietimą išryškėjo tada, kai buvo susirūpinta naujais švietimo paslaugų teikimo būdais individui, kad jis galėtų mokytis visą gyvenimą sau patogiu laiku ir patogioje vietoje. • Į švietimą jau nebežiūrima kaip į švietimo institucijų monopolį. Vienu iš šiuolaikinių suaugusiųjų švietimo uždavinių yra naujų ryšių tarp besimokančiojo ir mokymosi šaltinių paieška.

Andragogikos aksiomų triada Aš žinau, kad aš nieko nežinau, Ugdymo pradžia todėl esu išmintingiausias žmogus (Sokratas) Žinios (Žinojimas-jėga) Raštingumas Kvalifikacija Kompetencija Amžių gyvenk – amžių mokykis (Mokymasis visą gyvenimą) Pažinimas, apmąstymas, veikimas

ŠIUOLAIKINĖS ANDRAGOGIKOS TIKSLAI • įtvirtinti didesnį visuomenės dalyvavimą švietime, • sukurti sąlygas analizuoti žmonių mokymosi poreikius, • atverti mokyklas, kolegijas ir universitetus suaugusiems, • pagerinti suaugusiųjų švietėjų ir švietimo organizatorių tobulinimosi sąlygas, • garantuoti įvairių žmonių grupių dalyvavimą profesinei veiklai skirtame suaugusiųjų švietime.

• Mokymosi visą gyvenime memorandume (2000) numatoma, kad pagrindinė vertybė žinių visuomenėje bus „žmogaus gebėjimas nuolat kintančioje visuomenėje žinias taikyti protingai ir veiksmingai”. • Lietuvos švietimo plėtotės uždaviniuose šiuos reikalavimus bus siekiama įgyvendinti plėtojant suaugusiųjų švietimo sistemą ta linkme, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui būtų sudaryta galimybė ne tik „mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją”, bet ir „to neįgijusiems atnaujinti turimą kvalifikaciją bei įgyti naują”. • Suaugusiųjų mokytojo – andragogo kvalifikacija įtraukta į prioritetinių kvalifikacijų sąrašą.

Vienas iš daugelio paradoksų: Geras išsilavinimas – kliūtis geram gyvenimui Japonijoje 150 universitetų, firmos siekia pasirinkti pačius geriausius studentus. Visi stengiasi gerai mokytis. Didelis “spaudimas” jaunimui. Auga suicidų skaičius.

Suaugusiųjų švietimo tikslai (pagal Robinson ) Sritis Tikslas Asmeninis tobulėjimas Individo iškėlimas, leidžiantis jam tobulėti prisiderinant prie aplinkos. Asmeninis ir socialinis tobulėjimas Dvejopas tikslas: asmeninis tobulėjimas ir socialinis brendimas (besimokantieji nori ne tik patys tobulėti, bet ir siekia gerinti savo santykius su socialine aplinkadarbo vietose ir kitose grupėse). Organizacinis efektyvumas Mokymasis paruošti programas, kurios leistų siekti organizacijos veiklos gerinimo per „žmogiškųjų išteklių plėtojimą”. Intelekto lavinimas Mokymasis siekiant naujų žinių ir gebėjimų (jis vertinamas pats ir laikomas „neutraliu moraliniu, socialiniu ir pilietiniu aspektu”). Socialinė transformacija Mokymasis sukelti radikalų socialinį pokytį per suaugusių mokymą (taip siekiama daryti pokyčius socialinėje sistemoje, ją transformuoti ar liberalizuoti).

Žvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą, skiriami trys pagrindiniai mokymosi tipai KRITERIJUS FORMALUS NEFORMALUS SAVIŠVIETA A Apgalvotas + B Organizuotas + C Institucinė struktūra ir vieta + D Hierarchinė vertinimo sistema + E Priėmimo reikalavimai + F Registracija + G Iš anksto numatyti mokymosi metodai + H Numatyta trukmė + (mokymosi periodas, tvarkaraštis) + +(-)

Formalusis mokymasis • vyksta švietimo ir mokslo įstaigose; • mokymo/si veikla yra tikslinga, apgalvota, organizuota, su fiksuota trukme ir tvarkaraščiu; • hierarchine vertinimo sistema; • formalūs priėmimo ir registracijos reikalavimai; • būdinga iš anksto numatyta tvarka, turinys, metodai ir mokymosi priemonės; • besimokantieji gauna valstybės pripažintus diplomus.

Neformalusis mokymasis • vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų; • taip pat apgalvotas ir organizuotas, bet gali netenkinti vieno ar daugiau kriterijų nuo (D) iki (H) (žr. 1 lentelė); • su formaliuoju mokymusi bendra yra tai, kad šis mokymasis apribojamas institucine priklausomybe. Jis būdingas kvalifikacijos tobulinimo sričiai; • gali būti teikiamas darbo vietose, juo gali rūpintis visuomeninės organizacijos ir grupės, taip pat organizacijos, įkurtos formaliosioms sistemoms papildyti (meno, muzikos, sporto užsiėmimai arba privačios pamokos, korepetitoriai, ruošiantys asmenis egzaminams); • Valstybės pripažinti dokumentai neišduodami.

Savišvieta arba informalus mokymasis • -tai natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis; • skirtingai nuo pirmų dviejų, savišvieta nebūtinai iš anksto apgalvota, mažiau organizuota, mažiau struktūruota, gali būti skatinama gyvenimo, aplinkybių, šeimos, sąlygų, todėl jos gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir gebėjimus. • siejasi su individualia iniciatyva, asmenine patirtimi, laisvalaikio leidimu, bendruomenine veikla. Jos pagrindas yra asmeninių, profesinių, socialinių, šeimos poreikių tenkinimas.

MOKYMASIS Kompetencijos tobulinimas Formalusis ir neformalusis (tikslinis) Vadovavi mas iš šalies Savival da Savišvieta (atsitiktinis) Planuojamas, bet nėra pagrindinis tikslas Priklausantis nuo gyvenimo įvykių Kylantis iš gyvenimo patirties

Įvairių mokymo tipų palyginimas Mokymo tipas Vieta Trukmė Paskirtis Rezultatas Bendrasis bazinis mokymas Mokykla, gimnazija Ilgalaikė Formuoti žmogaus asmenybę, jo supratimą apie pasaulį; suteikti bazines žinias, sugebėjimus profesiniam mokymui Išsilavinimo lygis Bazinis profesinis mokymas Bazinio profesinio mokymo paslaugas teikiančios organizacijos (valstybinės ir privačios) Ilgalaikė Formuoti žmogaus asmenybę, jo supratimą apie pasaulį; suteikti kvalifikaciją pasirinktoje profesinėje srityje Išsilavinimo lygis (profesinėje srityje) Kvalifikaci jos kėlimas Kvalifikacijos kėlimo paslaugas teikiančios organizacijos (valstybinės ir privačios) Vidutinė, trumpalaikė Atnaujinti kvalifikaciją bazinėje profesinėje srityje Sertifikatas Perkvalifik avimas Kvalifikacijos kėlimo paslaugas teikiančios organizacijos (valstybinės ir privačios) Vidutinė, trumpalaikė Keisti kvalifikaciją bazinėje profesinėje srityje Sertifikatas

Dabartinė švietimo sistema – dinozauras. Vaikšto po planetą ir nežino, kad neturi ateities. (prof. C. Richards)

Suaugusiųjų mokymo(si) būtinumą lemia: • pokyčiai išorinėje aplinkoje (pvz. nauji įstatymai); • pokyčiai vidinėje aplinkoje (nauji procesai, naujos rinkos); • pokyčiai organizacijos tiksluose, • darbuotojų motyvacija; • egzistuojančios problemos, • darbuotojų atliekamo darbo rezultatai, • karjeros planai, • kvalifikacijos “senėjimas” ir pan.

Pagrindiniai suaugusiųjų norą mokytis slopinantys veiksniai: • • • Pokyčių baimė; suaugusių pasitikėjimo savimi stoka; per didelis darbo krūvis, laiko trūkumas; nepakankami ištekliai mokymui; neigiamas arba abejingas aukščiausių vadovų požiūris į mokymą; nepakankama vadovų kompetencija mokymo srityje; nepakankamas (ar jokio) ryšys su asmens karjera, motyvavimu; nuostata dėl amžiaus apribojimų, aplinkinių vertinimo baimė, neigiama ankstesnio mokymosi patirtis.

Pagrindiniai veiksniai, skatinantys suaugusius nuolatos mokytis yra tokie: • • • Organizacijos „investavimo į žmones" filosofija; Klaidų toleravimas, jei iš jų mokomasi; Aukščiausio lygio vadovų parama; Linijinių vadovų profesionalumas mokymo srityje; Reikiamų personalo valdymo specialistų buvimas, jų profesionalumas ir tinkama personalo politika, • Pakankamas biudžetas personalo mokymui; • Specialus mokymui skiriamas laikas; • Darbuotojų pasitikėjimas savimi ir savo sugebėjimais tobulėti, didėjantis įsipareigojimas organizacijai.

Suaugusiųjų besimokančiųjų charakteristikos • Suaugusieji savo mąstymu ir veiksmais yra gana savarankiški, turintys poreikį, kad kiti gerbtų jų autonomišką statusą; • Suaugusieji disponuoja unikalia gyvenimiška bei mokymosi patirtimi; • Suaugusiųjų mokymasis yra tikslingas ir motyvuotas; • Suaugusieji turi daug žinių, jų sugebėjimai ir mokėjimai yra pasiekę aukštą išsivystymo lygį, nepaisant to, kad jis nuolat keičiasi. • Suaugusieji pasižymi individualiais mokymosi įgūdžiais, jie studijų procese taiko įvairius mokymosi stilius.

Suaugusiųjų mokymosi stiliai: • Aktyvistams svarbu ne tiek žinios, kiek atsitiktinė veikla, padedanti išmokti, ko mokomasi. „Leiskite man tai atlikti" yra vienas iš svarbiausių jų mokymosi lūkesčių. Jie nemėgsta klausytis, skaityti ar gilintis į mokomąją medžiagą, net į veiklos instrukcijas, jau nekalbant apie teorinius žinių modelius. Tačiau vertina tokią veiklą, kurią galima greitai atlikti. Į klausimus jie atsako greitai, ilgai nesvarstydami. • Reflektuotojai mokosi nuosekliai „žingsnis po žingsnio" tyrinėdami ir apmąstydami žinias. Pagrindinis jų lūkestis „Leiskite man visa tai apmąstyti". Į klausimą jie neretai gali atsakyti klausimu, nes jiems reikia daugiau informacijos, kad galėtų duoti tikslų ir išsamų atsakymą. Mokytis juos skatina aiškūs etapiški užduočių atlikimo pavyzdžiai, kitų žmonių patirtis, kantrybės reikalaujantys tyrimai. Šį mokymosi stilių taikantys suaugusieji labiau linkę abejoti, nei būti kuo nors įsitikinę. Jie mėgsta dalytis turimomis žiniomis su kitais, nes tai jiems padeda įsigilinti į įvairias nuomones bei priimti reikšmingus sprendimus.

• Teoretikai mokosi ieškodami principinių pagrindų ir konceptualiųjų ryšių, siedami žinias į sistemas, modelius ar diagramas. „Visa tai suprantama, tačiau kaip tai galėtų būti patikimai pagrįsta? " - tai labiausiai jų mokymosi lūkesčius atitinkantis principas. Teoretikus domina sąvokų reikšmės, apibrėžimai, visuminės reiškinių sampratos. Jų kalboje vyrauja abstrakcijos, o ne konkretybės, sistemiškas, o ne fragmentiškas aiškinimas. Šiems besimokantiesiems nereikia įvairių požiūrių, nes jiems aktualu logiški teiginiai ir nešališki požiūriai. • Praktikai mokosi eksperimentuodami - taikydami naujas įžvalgas praktikoje, tikrindami jų patikimumą ir naudą. Jiems įdomu mokytis, kai studijų procesas sutampa su jų pagrindine nuostata, kad „Žiniomis galima pasitikėti tik tiek, kiek jos naudingos praktikoje". Praktikams aktualu, kad kas nors parodytų, kaip reikia atlikti veiksmus, tačiau nemėgsta, kad būtų trukdoma dirbti savarankiškai. Šį stilių taikantys besimokantieji energingi, pasitikintys savimi, nekantrūs ir vertinantys tik tas žinias, kurias yra patys išbandę.

Dažniausiai mokymosi problemos gali išryškėti, jei mokymo/si patirtis ir lūkesčiai: • skirsis nuo jų bendramokslių ir dėstytojų vertybių, • nesutaps su jų profesijai įgyti būtinomis, todėl instituciškai privalomomis perimti naujomis žiniomis ir vertybėmis, būtinais jiems lavinti naujais gebėjimais, • kai dėl edukacinės sėkmės iš besimokančiųjų gali būti pareikalauta taikyti dar neišbandytas mokymosi strategijas ir technologijas.

Literatūra Teresevičienė, M. , Gedvilienė, G. , Zuzevičiūtė, V. (2006). Andragogika. Kaunas: VDU l-kla. Andragogas-praktikas: savarankiško mokymosi gidas (2003). Vilnius: Inter Se. Arends, R. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai. Beresnevičienė, D. (2003). Jauno suaugusiojo psichologija: metodinis leidinys aukštosioms mokykloms. Vilnius: Presvika. Dapkienė, S. (2002). Klasės auklėtojas ir tėvai partneriai. Šiauliai: Litera. Jensen, E. (2001). Tobulas mokymas. Vilnius: OVO. Papildoma literatūra Juozaitis, A. (2000). Besimokantys suaugusieji: pavartimui prieš einant į suaugusiųjų auditoriją. Vilnius: Danielius. Juozaitis, A. , Vilimienė, R. (2000). Nevyriausybinės organizacijos: nuo aiškios strategijos link efektyvios veiklos. Vilnius: Danielius. Lukošiūnienė, V. (2000). Nevyriausybinio sektoriaus reikšmė vystant neformalųjį suaugusių švietimą. Suaugusių švietimas dabarčiai ir ateičiai. Kaunas: VDU. Teresevičienė, M. (2004). Suaugusiųjų mokymasis: andragogikos pagrindai. Kaunas: VDU leidykla.