Dr J Melnikova KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI TYRIMAI Tyrimo

Dr. J. Melnikova KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI TYRIMAI

Tyrimo koncepcija Tyrimo tipas (kokybinis, kiekybinis, metodų trianguliacija? ) Tyrimo strategija Tyrimo duomenų rinkimo metodai Tyrimo duomenų analizės metodai Tyrimo planavimas (imties nustatymas, instrumento parengimas, tyrėjo vaidmuo, tyrimo etika ir kt. )

Kiekybinio tyrimo apibūdinimas Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. Ieškoma išorinių požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.

Kokybinio tyrimo apibūdinimas Kokybinis tyrimas - sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius bei pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

Kiekybinio ir kokybinio tyrimo paskirtis Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekiamas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius. Kokybinio tyrimo išvados gali būti interpretuojamos kaip hipotetiniai teiginiai; tačiau tokius teiginius reikia toliau tikrinti

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai kiekybiniai tyrimai yra orientuoti į objekto/reiškinio išorinių požymių, kurie gali būti išmatuoti ir išreikšti skaičiais, identifikavimą; kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą; kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties reikalavimai; tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai.

Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas Kokybiniai tyrimai Kiekybiniai tyrimai Požiūris kokybinis kiekybinis Tikslas gauti kokybinį supratimą apie esmines reiškinio priežastis apskaičiuoti duomenis ir gautus rezultatus išplėsti visai populiacijai Imtis mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius didelis reprezentatyvių atvejų skaičius Duomenų rinkimas nestruktūrizuotas Duomenų analizė nestatistinė interpretacija statistinė Rezultatai pradinio supratimo išvystymas rekomenduojami veiksmai Ataskaitos aprašomojo pobūdžio kiekybiniais rodikliais

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai Kokybiniai metodai ir duomenys Turtinga Subjektyvi Kiekybiniai metodai ir duomenys ←Informacija→ ← Interpretacija → Menka Objektyvi Reali, natūrali ← Aplinka → Dirbtinė Laisvas ir nestruktūrizuotas ← Dizainas → Griežtai stuktūrizuotas Aukštas ← Realizmas → Žemas ← Patikimumas → Aukštas

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai Kiekybinis Kokybinis Standartiniai skiriamieji bruožai: Duomenų forma Skaitinė Pagal situaciją Analizės forma Statistinė Aiškinamoji/iliustracinė Analizės “jautimas” Šaltas, menkas Šiltas, turtingas Radikalūs skiriamieji bruožai Pagal filosofiją Pozityvizmas, realizmas Reliatyvistinis, kontrukcionistinis Analizės tikslai Nomotetinis Ideografinis Analizės produktai Patikimi, stabilūs ryšiai tarp kintamųjų Galimos kintamųjų reikšmės ir taisyklės Atradimų pritaikomumas Bendras Tam tikras, individualus

Trianguliacijos principas Aktualūs postmodernistų pasisakymai už kokybinių ir kiekybinių metodų integraciją sprendžiant tą pačią problemą. Anot Mason (1996) metodų integracija leidžia pažvelgti į problemą iš įvairių pusių: kokybiniais metodais siekiama pažvelgti į gylį, o kiekybiniais metodais – į plotį. Svarbu paminėti, jog kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizės ir apibendrinimų. Todėl pabrėžiama, jog kokybinė analizė - tai interpretacinis duomenų paaiškinimas, suteikiantis informaciją apie kokio nors loginio vieneto struktūrą. Tuo tarpu kiekybinė analizė – tai duomenų, gautų tam tikroje populiacijoje, apibendrinimas, statistinių ryšių nustatymas, koncentravimasis ties esminių faktų bei atskirų faktų grupavimas

Kiekybinis tyrimas Kiekybine paradigma grįstas tyrimas paprastai disponuoja žymiai svaresniais tyrimo reprezentatyvumo, validumo ir objektyvumo argumentais. Kiekybiniam tyrimui būdingas siekis ieškoti išorinio reiškinio požymių, išgaunant įvairius dydžius, kurie gali būti matuojami (Paulauskaitė, 1996), todėl šis tyrimo metodas tinkamas ryšiams ir temoms patikrinti populiacijoje (Gall et al. , 1996). Tačiau paminėtinas toks esminis komentuojamos paradigmos trūkumas, kaip tyrimo selektyvumas ir uždarumas. Iš esmės jis reiškia, jog kiekybinio tyrimo metu empirinėje realybėje ieškoma faktų, kurie patvirtintų (arba paneigtų) jau preliminariai suformuluotą teorinę poziciją (Šaparnis, 2000). Jei koks nors nagrinėjamos realybės aspektas teorijoje ir jos pagrindu parengtame tyrimo instrumente neatsispindėjo, tai galimybė šį aspektą aptikti yra prarandama. Vaizdžiai tariant, kiekybinis tyrimas potencialiai apriboja probleminį lauką.

Kiekybinio tyrimo strategijos Bendrų modelių ir santykių apibrėžimas Teorijų išbandymas ir patikslinimas Prognozavimas

Kiekybinio tyrimo duomenų rinkimo metodai Anketavimas Testavimas Stebėjimas ir kt.

Anketavimas Apklausos metodas yra vienas populiariausių sociologinės informacijos rinkimo metodų, kuriuo nesiekiama rasti naujų mokslui nežinomų išvadų. Jo paskirtis – verifikuoti teiginius, patvirtinti įvairias intuityvias idėjas apie žmogaus elgesį, tarpusavio santykius. Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos blanką, kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, kuriais paprastai siekiama išsiaiškinti apklausiamojo nuomonę apie elgesio motyvus, vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, požiūrį į aplinką

Anketos struktūra Tinkamai sudaryta anketa turi skatinti respondento norą bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinėti. Išskiriami bendrieji anketos reikalavimai: pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija; apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami; kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas; svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai; reikia vengti klausimų, į kuriuos respondentas gali pateikti tik vieną atsakymą, bei sudėtingų, erzinančių klausimų. apklausos lapas turi atitikti šiuos reikalavimus: būti anketinės išvaizdos, klausimų ir atsakymų variantai turi būti skirtingų šriftų, atsakymų variantai turi būti viename puslapyje, turi tikti statistiniam apdorojimui.

Anketavimas Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, anketoje rekomenduojama pateikti vidutiniškai apie 30 klausimų. Svarbu, kad būtų pasiektas tyrimo tikslas ir nebūtų itin nuvargintas apklausiamasis. Patartina vengti jautrių, neetiškų, dviprasmiškų klausimų, taip pat klausimų, kurie turi būti adresuojami kitam žmogui, o ne apklausos dalyviui, bei klausimų, kurie nėra susiję su tiriama tema ar problema.

Kiekybinio tyrimo duomenų analizės metodai Aprašomoji statistika Koreliacija Regresija Klasterių analizė Faktorinė analizė Inferencinė statistika

Anketavimas Kaip ir dauguma duomenų rinkimo metodų, apklausos metodas, atsižvelgiant į tyrimo tikslą, gali būti taikomas tiek pradiniame tyrimo etape, siekiant atskleisti respondentų nuomonę, nuostatas, požiūrį į tiriamą situaciją, problemą ir pan. , tiek kaip pagrindinis metodas didelei respondentų imčiai. Tai kiekybinis metodas, todėl jo dėka galima apklausti pakankamai didelę žmonių grupę. Anketinė apklausa dažnai derinama su kitais metodais: interviu, focus grupe ir kt.

Kokybinis tyrimas Interpretacinis tyrimas, pabrėžiantis tyrėjo siekį interpretuoti reiškinius tomis prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės (Gall et al. , 1996). Atvirumo principas sudaro galimybę į tyrimo objektą žiūrėti visybiškai ir teoriškai minimaliai teužsiangažavus. Kokybinis tyrimas atveria galimybę iš realybės ekstrahuoti autentišką informaciją ir hermeneutinės interpretacijos dėka teoriją euristiškai konstruoti tiesiog iš pačios realybės (Šaparnis, 2000). Tyrėjas ieško būdų, kaip priversti individus atskleisti jų pačių sukonstruotą socialinę realybę, todėl kokybiniam tyrimui yra būdinga tyrėjo vaidmuo, jo kritinis mąstymas, analizė, paaiškinimas. Kokybinė prieiga pasižymi dar ir tokiais ribotumais, kurie yra ne kas kita, kaip kokybinės prieigos privalumai: reprezentatyvumas, validumas, objektyvumas.

Kokybinio tyrimo rūšys Kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip natūralistiniai (siekiama suprasti objekto elgesį bei aplinkos poveikį jam), lauko tyrimai (natūralioje aplinkoje), etnografiniai (individų elgsena aplinkoje su savo papročiais, vertybėmis, žvelgiama į pasaulį realių žmonių akimis), atvejo tyrimai (tyrimas remiasi atskirų atvejų studijomis), interpretaciniai tyrimai (reiškinių interpretavimas prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės).

Kokybinių tyrimų strategijos, orientuotos į tyrimo objektą Kokybinių tyrimų objektą apsprendžia: 1) tyrėjo interesai ir problemos, kurias jis siekia spręsti; 2) tyrimo procese siekiamų gauti žinių pobūdis, 3) tyrėjo ir tiriamojo objekto ryšys. Šie parametrai apibūdina skirtingas kokybinių tyrimų strategijas – fenomenologinį, etnografinį ar hermeneutinį požiūrius

Etnografinė strategija remiasi atitinkamos žmonių veiklos stebėjimu, neformaliu pokalbiu, o dažnai ir tiesioginiu tyrėjo dalyvavimu toje veikloje. stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryšiai ir ką tie įvykiai ir ryšiai reiškia dalyviams (pvz. , ką paaugliai veikia laisvalaikiu, kaip jie aiškina savo elgesį, kaip grupės nariai siekia bendrų tikslų, ką grupės nariams reiškia specifiniai žodžiai, kuriuos jie vartoja ir t. t.

Hermeneutinė strategija Teksto interpretavimas laikomas pirminiu pažinimo šaltiniu, jo dekodavimas yra fenomeno raiškos ir interpretuotojo požiūrio samplaika; naujos prasmės atsiranda susidūrus tekstui ir jo skaitytojui. tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas suteikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, kaskart grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), vis geriau jį suprantant ir tiksliau interpretuojant; tyrėjas yra įtrauktas į aiškinimo procesą, apimantį tekstinius duomenis.

Fenomenologinė strategija Tyrėjas orientuojasi į respondento profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį. Jis atlieka respondento patirties bendraautorio funkcijas, įvairiais būdais stimuliuodamas pastarojo prisiminimus apie ankstesnę veiklą, siūlydamas analizuoti įsivaizduojamas kolizines situacijas, skatindamas išsisakyti dėl dabarties aktualijų ir pan. Tyrėjui svarbiau aprašyti subjektą, apibūdinti patirties ar sąmonės esmines savybes, o ne paaiškinti procesą, jo ypatumus.

Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodai Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai. Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.

Interviu yra pagrindinis kokybinių duomenų rinkimo būdas edukologijoje. Tai yra labai geras priartėjimo prie žmonių suvokimo, reikšmių, situacijų apibrėžimo ir realybės konstravimo (aiškinimo) būdas. Tai taip pat yra viena įtaigiausių žmonių tarpusavio supratimo priemonių

Kokybiniuose tyrimuose interviu skiriasi struktūravimo lygmeniu. Griežtai struktūruotas interviu taikomas atliekant kokybinius tyrimus. Tyrėjas iš anksto numato interviu klausimus / atsakymus bei jų tvarką, vartodamas tuos pačius žodžius interviu metu užduoda tuos pačius klausimus. Šie interviu taikomi tais atvejais, kai siekiama gauti vieno tipo informaciją iš kiekvieno respondento. Nagrinėjant gautą informaciją reikia lyginti atsakymus ir juos klasifikuoti.

Interviu Pagrindinis nestruktūruoto interviu pranašumas – beveik visiška tyrėjo laisvė, kada jis, atlikdamas interviu, gali spontaniškai formuluoti klausimus, interpretuoti atsižvelgdamas į situaciją bei išsikeltą tikslą. Taikant nestruktūruotą interviu tiriamasis traktuojamas kaip statistinis vienetas, nesiekiama gauti vieno tipo informacijos. Tačiau kuo labiau interviu nestruktūruotas, tuo sudėtingiau atlikti surinktų duomenų analizę

Interviu Plačiausiai iš visų kokybių interviu yra taikomas pusiau struktūruotas interviu, kuris apibrėžiamas kaip pokalbis pagal iš anksto parengtus klausimus. Tačiau tyrėjas visuometturi būti pasirengęs išplėsti pasakojimo temas. Pagrindinis pusiau struktūruoto interviu atliekant kokybinį tyrimą bruožas yra tas, kad tyrėjas prieš pradėdamas interviu turi labai aiškų klausimų sąrašą, tačiau visuomet yra pasiruošęs improvizuoti. Lyginant su kitais interviu metodais, pusiau struktūruotam interviu reikia: 1) daugiau pasiruošimo prieš interviu; 2) daugiau susikaupimo ir kūrybiškumo imant interviu; 3) daugiau laiko analizei ir interpretacijai po interviu. Tinkamai atliktas pusiau struktūruotas interviu suteikia didžiulį kiekį duomenų.

Kokybiniai duomenys Ne skaitmeniniai, dažniausiai prasminiai: ką žmonės sako piešiniai, pvz, graffiti istorijų, dainų, mitų turinys nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai

Keletas bendrų principų renkant ir analizuojant kokybinius duomenis Vystyti tinkamus tyrimo klausimus; Nustatyti pagrindinius tyrimo tikslus/uždavinius; Tiksliai apibrėžti susidomėjimo vienetus ir situaciją; Nustatyti loginį ryšį tarp duomenų ir uždavinių; Paaiškinti duomenų vertinimo kriterijus.

Kokybiniai duomenų rinkimo būdai Grindžiamoji (Grounded) teorija(Glaser and Strauss(1967), Strauss and Corbin(1990)) Tyrimas atliekamas neturint jokių išansktinių numatymų ar lūkesčių. teorija ‘išnyra’ iš pakartotinai gaunamų duomenų iš “vietinių” aplinkybių jų socialiniame kontekste tai metodas plėtoti kategorijoms, kurios apibendrina centrinius duomenų bruožus, ir analizės, kuri pateikiama tyrimo pabaigoje, teorija

Grindžiamoji teorija Akcentuoja empirinių duomenų svarbą kaip pagrindą apibendrinimams Empirinius duomenis renka iš daugybės šaltinių. Atviras duomenų rinkimo procesas Duomenys sistemingai fiksuojami Akcentuojamas duomenų niuansų tyrinėjimas, nuolat klausiant, o ką rodo šis pavyzdys? Kuria sudėtingas sąvokas ir kategorijas and

Kokybiniai duomenų rinkimo būdai Veiksmo tyrimas: Naudojamas kai socialinis pokytis numatomas –socialinis poveikis įtakojo – pasekmės pokyčių stebimos Susietas su taikomaisiais tyrimasi– kontekstas yra dalyvaujantis

Kokybinių duomenų rinkimo būdai Pranešimo (Discourse ) analizė – konstruktyvistinis pritaikymas, t. y. , konstruojamas mūsų socialinis pasaulis Atliekama smulki kalbos analizė Tyrėjai koncentruojasi į tai kaip žmonės kalba, kokie socialiniai veiksmai atliekami kalbos pagalba

Kokybinių duomenų analizės metodai Turinio (content) kokybinė analizė Aprašomoji-interpretacinė analizė

Turinio kokybinė analizė Prasmiškai panašūs respondentų išsireiškimai, pasisakymai sujungiami į vadinamąsias kategorijas. Kitaip tariant, atskiroms tarpusavyje panašioms pavienėms nuomonėms buvo uždedama apibendrinanti etiketė. Ši analizė apima keturis žingsnius (Žydžiūnaitė, 2003): 1) daug kartų teksto skaitymas; 2) manifestinių kategorijų išskyrimas remiantis “raktiniais” žodžiais; 3) kategorijų turinio skaidymas į subkategorijas; 4) kategorijų ir subkategorijų interpretavimas ir pagrindimas iš teksto ekstrahuotais įrodymais. Po šitokios kokybinio tyrimo procedūros vėl atsivėrė galimybė skaičiuoti kategorijų dažnius, kurie parodė atskirų nuomonių ir jų derinių paplitimą nagrinėtoje populiacijoje. Tai yra – įgalino nustatyti ir vyraujančias, ir retas, netipines nuomones. Atkreiptinas dėmesys, jog vadinamuosiuose atviruose klausimuose tiriamiesiems NĖRA primetamas konkretus atsakymų turinys. Tiriamieji turi principinę galimybę savo atsakymuose įžvelgti, iškelti, akcentuoti pačius įvairiausius jiems teikiamo klausimo ir už jo slypinčių problemų aspektus. Netgi tokius, apie kuriuos tyrinėtojas gali net neįtarti. Vadinamųjų atvirų atsakymų contento analizė paprastai visuomet daugiau ar mažiau pasižymi euristiniu potencialu, o jos pagrindu gautos kategorijos leidžia giliau pažvelgti į tyrimo dalyvių sąmonę ir nuostatas.

Kokybinių metodų kritika Kokybiniai metodai yra nemoksliški; Kokybiniai metodai nepasako daug apie psichologiją; Kokybiniai metodai pažeidžia savo logiką; Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų apie psichologiją ir elgesį; Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias.

Kiekybinių ir kokybinių metodų skirtumai tyrimo planavimo procese Tyrimo etapai Kiekybinis metodas 1. Problemos formulavimas Problema formuluojama renkant duomenis. 2. Ryšys su ankstesniais tyrimais Prieš pradedant tyrimus, susipažįstama su jau atliktais tyrimais. Įvairūs. Nebūtini. 3. Tyrimo hipotezės Nusakomi prieš pradedant tyrimą, eigoje galima modifikacija. Iškyla tyrimo metu, eigoje nuolat peržiūrimi. Subjektai numatomi prieš renkant duomenis, o tyrimo eigoje galimi papildymai. Tikslingas. Pasirenkama taip, kad jie išryškintų atrastas prasmes ar patikrintų hipotezes. klausimai, 4. Subjektų pasirinkimas Kokybinis metodas yra prieš Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o jų svarba išryškėja tyrimų metu.

Tyrimo etapai Kiekybinis metodas Kokybinis metodas 5. Tyrimo aplinka Natūrali arba laboratorinė. Natūrali aplinka. 6. Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka tyrimui Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka paprastai yra tyrimo objektas. Tyrėjas neturi. 7. Stebėjimas matavimai arba Įvairūs matavimai ir struktūrizuoti stebėjimai. Siekiama išvengti tyrėjo vertybių atspindėjimo tyrime. Nestruktūrizuoti, siekiama holistinio požiūrio, atsispindi tyrėjo vertybės. 8. Tyrimo pagrindas (bazė), kuriuo remiamasi suvokiant savybes ar pokyčius Pagrindas parenkamas iš anksto, remiantis kontroline grupe ar standartiniu elgesiu. Pokyčiai suvokiami kaip poveikio rezultatas. Ieškoma bendrų bruožų individų grupėje ar įvykyje. Ankstesnis elgesys lyginamas su vėlesniuoju. įtakos tyrimui

Tyrimo etapai Kiekybinis metodas Kokybinis metodas 9. Tyrimo eiga Tyrėjas kontroliuoja visą įvykių eigą. Įvykių seka nėra kontroliuojama tyrėjo. 10. Duomenų analizė Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. Duomenų analizė paprastai yra statistinė. Analizuojama atsižvelgiant į kontekstą. Retai naudojama statistika 11. Išvados ir ataskaita Sudaro iš duomenų kylančios logiškai pagrįstos išvados, nėra alternatyvių paaiškinimų. Aprašymas, atspindintis situaciją, atrastus ryšius arba pagrindžiamas teorija. Daug pavyzdžių.

Kiekybinės ir kokybinės tyrimo duomenų analizės ypatumai: Fazė Kokybinė analizė Kiekybinė analizė Interpretacinė - interpretacinis paaiškinimas - nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius - nuodugnus duomenų peržiūrėjimas ir statistinių ryšių interpretacija - nuorodos į kitus tyrinėjimus ir hipotezes Tyrimo duomenų apdorojimo - duomenų išryškinimas akcentuojant esminius dalykus - faktų grupavimas - kintamųjų apibūdinimas ir kodavimas - statistinių ryšių ir rodiklių nustatymas

Literatūra Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. – Vilnius: Kronta, 2006. Bitinas B. Pedagoginės diagnostikos pagrindai. – Vilnius: UAB „Parama“, 2002. Bitinas B. Ugdymo tyrimų metodologija. – Vilnius: Jošara, 1998. Charles C. M. Pedagoginio tyrimo įvadas. – Vilnius: Alma littera, 1999. Čekanavičius V. , Murauskas G. Statistika ir jos taikymai (2 knygos). – Vilnius: TEV, 2000 Dey I. Qualitative data analysis: a user-friendly guide for social scientists. – London, New York: Routledge, 2002. Gall M. , Borg W. , Gall J. Educational Research. An Introduction. – New York, 1996. Girdzijauskienė S. Kokybinis interviu. – Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2006. Grūnovienė D. , Macas A. , Pauliukėnas L. Mokslinio tyrimo procesas ir jo organizavimas. – Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2005. Guščinskienė J. Taikomoji sociologija: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. – Kaunas: Technologija, 2002. Handbook of Qualitative Research / ed. by N. Denzin, Y. Lincoln. – Thousand Oaks, London: Sage Publication, 1993. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Šiauliai: Lucilijus, 2005. Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. – Kaunas: KTU, 2007. Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. – Šiauliai: ŠPI, 1995. Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. Žydžiūnaitė V. Grindžiamoji teorija – kokybinė edukologijos tyrimų metodologijos strategija // Pedagogika. T. 83 (2006), p. 57– 63. Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. – Kaunas: Technologija, 2007 R. Žukauskie nė, 2008

Dėkojame už dėmesį