2021 2030 MET NACIONALINIS PAANGOS PLANAS Kodl reikia

2021 -2030 METŲ NACIONALINIS PAŽANGOS PLANAS

Kodėl reikia rengti Nacionalinį pažangos planą (NPP): Ø 2020 metais baigia galioti 2014– 2020 metų NPP ir būtina suplanuoti šalies ilgalaikę plėtrą sąlygojančius pokyčius Ø Siekiama sukurti naujos kartos NPP, kuri pasitarnautų: ü planuojant strateginio planavimo sistemos pertvarką: jeigu bus patvirtintas pertvarkos modelis, NPP taps „skėtiniu“ dokumentu, kuris sudarys sąlygas valdyti strateginių tikslų pasiekimą ir optimizuoti kitų strateginio planavimo dokumentų skaičių (planuojama atsisakyti apie 25 Seimo tvirtinamų ilgalaikių programų ir strategijų); ü planuojant naujojo laikotarpio ES fondų investicijas: NPP numatoma kaip pagrindinis finansinio programavimo dokumentas pokyčio veikloms įgyvendinti ; NPP strateginiai tikslai ir uždaviniai bus atskaitos tašku planuojant 2021– 2027 m. ES fondų intervencijas; ü vykdant valstybės biudžeto formavimo sistemos pertvarką: NPP taps valstybės biudžeto formavimo pagrindu, padės užtikrinti VB ir ES lėšų sąsajas. 2

NPP SVARBIAUSI ELEMENTAI Formuluojame dešimt strateginių tikslų, kurie neišvengiamai tarpusavyje susiję Tikslams pasiekti nustatomi pažangos uždaviniai, kurie neretai turi platesnę horizontalią dimensiją Tikslams ir uždaviniams numatomi pamatuojami poveikio rodikliai Įtvirtinami trys horizontalieji principai Horizontalių principų įgyvendinimo pažangai per 10 metų nustatyti – pasirinkti agreguoti indeksai Įvardijamos horizontaliųjų principų įgyvendinimą sustiprinančios priemonės 3

HORIZONTALIEJI NACIONALINĖS PAŽANGOS PRINCIPAI: DARNUS VYSTYMASIS visuomenės pažangai svarbios vertybės, skatinančios požiūrio ir elgsenos pokyčius norima linkme Pažanga užtikrinant socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės sričių dermę INOVATYVUMAS Inovacijomis ir moksliniais tyrimais grįsti sprendimai visose viešosiose politikose LYGIOS GALIMYBĖS VISIEMS Lygios galimybės dalyvauti; vienoda paslaugų kokybė ir prieinamumas 4

HORIZONTALIŲJŲ PRINCIPŲ PAŽANGOS RODIKLIAI Horizontalusis principas Darnus vystymasis Horizontalaus principo įgyvendinimo pažangos rodiklis Darnaus vystymosi indeksas Žaliųjų viešųjų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų, procentais Suminis inovatyvumo indeksas (Europos inovacijų švieslentė) Inovatyvumas Lygios galimybės visiems Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės, procentais Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas Lyčių lygybės indeksas Rodiklio reikšmės Faktinė 32 vieta (2019) 9, 3 (2018) 21 vieta ES (2018) 0, 07 (2018) 48, 76 balo (2017) 23 vieta ES 2025 metų 2030 metų 27 vieta 20 vieta 50 55 17 vieta ES 12 vieta ES 5 20 55 balai 60 balų 20 vieta ES 15 vieta ES 5

HORIZONTALIŲJŲ PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS: IMPERATYVI SĄLYGA: KOORDINATORIAI MINISTERIJOSE uždavinių įgyvendinimas negali turėti neigiamo efekto horizontalių principų atžvilgiu atsakingi asmenys už sėkmingą principų įgyvendinimą TAIKOMI HORIZONTALIAI PER VISĄ NPP GYVAVIMĄ ĮTRAUKIAMA Į TEISĖKŪROS PROCESĄ rengiant plėtros programas, planuojant konkrečias priemones, vykdant veiklą ir atliekant Plano įgyvendinimo pažangos vertinimus vertinamas teisės aktų projektų poveikis horizontaliųjų principų įgyvendinimui 6

NPP IDEOLOGINIS IR VERTYBINIS PAGRINDAS NPP CENTRE - ŽMOGUS kūrybingas, laisvas, įgalintas veikti ir dirbti kokybišką darbą gyvenantis saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje gaunantis orias pajamas 7

1 TIKSLAS. Inovacijomis, mokslu ir technologijomis grįstas ekonomikos augimas Skaitmeninės ekonomikos plėtra Inovacijų ir pažangių technologijų kūrimas ir intelektinės Kompetencijų kėlimas ir nuosavybės kūrimo ir aukštos kvalifikacijos naudojimo didinimas specialistų pritraukimas Verslumo ir verslo plėtros (įskaitant eksportą) skatinimas 8

2 TIKSLAS. Socialinės gerovės užtikrinimas ir Lietuvos demografinės padėties gerinimas Gyventojų sveikatos stiprinimas Užimtumo sistemos efektyvumo ir veiksmingumo didinimas Aplinkos šeimai gerinimas Kokybiškų socialinių paslaugų plėtra ir prieinamumo didinimas Pajamų nelygybės mažinimas 9

3 TIKSLAS. Švietimo sistemos veiksmingumas Švietimo kokybė ir ugdymo(si) rezultatų atotrūkio mažinimas Įgyjamų kompetencijų atitiktis darbo rinkos poreikiams Švietimo sistemos pritaikymas grįžtantiems ir atvykstantiems vaikams Švietimo įtrauktis ir prieinamumas Efektyvi mokymosi visą gyvenimą sistema Veiksmingos pedagogų rengimo sistemos sukūrimas ir pedagogo profesijos autoriteto stiprinimas visuomenėje 10

Dalyvavimo kultūroje ir prisidėjimo prie jos skatinimas Sąlygų kūrėjams gerinimas Tautinių mažumų integracija Aukščiausių pasiekimų sporte gausinimas Istorinės atminties stiprinimas Kultūros ir tautinio paveldo saugojimas ir įveiklinimas 4 TIKSLAS. Tautinio ir pilietinio tapatumo stiprinimas, kultūros skvarbos ir visuomenės kūrybingumo didinimas 11

5 TIKSLAS. Lietuvos transporto, energetinis ir skaitmeninis sujungiamumas Elektros sistemos sinchronizacija su kontine Europa Rail Baltica GIPL projektas Šalies strateginių projektų įgyvendinimas 5 G ryšio plėtra 12

6 TIKSLAS. Gera aplinkos kokybė, darnumas ir poveikio klimato kaitai mažinimas Išmetamo ŠESD ir kitų teršalų kiekio mažinimas Sunaudojamo energijos kiekio taupymas Perėjimas prie žiedinės ekonomikos (įskaitant efektyvų atliekų tvarkymą) Vidaus energijos gamybos skatinimas Tinkamas ir saugus radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas Bioekonomikos principais paremto ūkininkavimo plėtra 13

7 TIKSLAS. Tvari regionų plėtra Viešųjų paslaugų prieinamumas visiems Judumo tarp regionų ir regionų viduje didinimas Regionų ekonominio augimo stiprinimas 14

8 TIKSLAS. Teisės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumas Moderni valstybės tarnyba Teisingumo ir bausmių vykdymo sistemos efektyvumo ir veiksmingumo didinimas Veiksmingos regioninės politikos sukūrimas Viešojo valdymo sistemos orientacijos į rezultatus ir atvirumo didinimas Viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo efektyvumo didinimas Korupcijos prevencijos stiprinimas 15

9 TIKSLAS. Lietuvos įtaka pasaulyje ir ryšiai su diaspora Lietuvos vaidmens stiprinimas Ryšių su diaspora sustiprinimas Vieningo Lietuvos įvaizdžio užsienyje sklaida Pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai 2027 metais Atstovavimo Azijos regione plėtra 16

10 TIKSLAS. Nacionalinio saugumo stiprinimas NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų didinimas Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimas Visuomenės kritinio mąstymo, pasirengimo krizėms, mobilizacijai didinimas Žvalgybos veiksmingumo stiprinimas Kibernetinio saugumo ir gynybos stiprinimas ES išorės sienos apsaugos sustiprinimas 17

AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS ĮSITRAUKIMAS – VIENA IŠ SĖKMINGO NPP ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMO PRIELAIDŲ Kūrybingų, išsilavinusių, besikeičiančiai aplinkai atvirų asmenybių rengimas Inovacijų kūrimas ir inovatyvumo kultūros sklaida Mokslo ir verslo bendradarbiavimo partnerysčių užmezgimas Mokslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo stiprinimas 18

NETIESIOGINIS UNIVERSITETŲ DALYVAVIMAS - inovacijomis ir moksliniais tyrimais grįsti sprendimai visuose NPP tiksluose ir uždaviniuose TIESIOGINIS UNIVERSITETŲ DALYVAVIMAS: 06 03 01 09 07 S 08 02 05 04 10 01 TIKSLAS 03 TIKSLAS Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą Didinti švietimo sistemos veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams 19

Strateginis tikslas 1 TIKSLAS. Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą Už rodiklį atsakinga institucija Matavimo vienetai EIM Vieta ŠMSM Procentai Gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės EIM Procentai Inžinerinės pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės Inovatyvių viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės EIM Poveikio rodiklio pavadinimas Suminis inovatyvumo indeksas (Europos inovacijų švieslentė) Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, palyginti su ES šalimis (perkamosios galios standartais) Visos išlaidos MTEP, palyginti su BVP Pradinė reikšmė (metai) 21 (2018) 19 (2017) Siektina galutinė tarpinė (2025 m. ) (2030 m. ) reikšmė 12 17 17 15 0, 9 (2017) 0, 87 (2016) 1, 5 2 3, 0 5, 0 Procentai 5, 86 (2017) 6, 7 7, 69 Ministerijos Procentai 0, 07 (2018) 5 20 Pasaulio konkurencingumo indeksas EIM Vieta 39 (2019) 35 30 Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indeksas EIM Vieta 59 (2019) 56 49 20

Už rodiklį atsakinga institucija Matavimo vienetai ŠMSM Vienetai ŠMSM Procentai 1. 2. uždavinys: Kurti aukšto ŠMSM lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1. 1. 1. Naujų mokslų daktaro laipsnį apsigynusių asmenų skaičius tūkstančiui 25 -34 amžiaus gyventojų 1. 1. 2. Užsienio piliečių dalis tarp visų doktorantūros studentų 1. 1. 3. Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato ekvivalentu) 1. 2. 1. Lietuvos institucijose dirbančių tyrėjų publikacijų, patenkančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslinių publikacijų, dalis ŠMSM Procentai ŠMSM 1. 3. uždavinys: Skatinti ŠMSM (EIM) mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 1. 2. 2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP finansavimas iš ES ir tarptautinių organizacijų lėšų (be lėšų pateiktų per valstybės biudžetą), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP finansavimo 1. 3. 1. Aukštojo mokslo ir Lietuvos verslo įmonių lėšomis valdžios sektorių MTEP veiklos finansavimas, dalis nuo viso aukštojo mokslo užsienio verslo ir valdžios sektorių MTEP įmonių lėšomis veiklos finansavimo ŠMSM 1. 3. 2. Tyrėjai verslo sektoriuje, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato ekvivalentu) ŠMSM Uždavinys 1. 1. uždavinys: Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti Atsakinga minja (dalyvaujančio s min-jos) ŠMSM Poveikio rodiklio pavadinimas Siektina tarpinė (2025 m. ) reikšmė Siektina galutinė (2030 m. ) reikšmė 0, 9 (2017) 1, 5 2, 0 4, 4 (2017) 0, 44 (2017) 7, 0 15, 0 0, 45 0, 46 4, 0 (2015) 6, 5 10, 0 Procentai 10, 9 (2018) 13, 0 15, 0 Procentai 2, 3 (2018) 3, 0 4, 3 1, 1 (2018) 1, 7 2, 7 0, 18 (2017) 0, 25 0, 36 Procentai Pradinė reikšmė (metai) 21

Uždavinys 1. 4. uždavinys: Kurti ir diegti pažangiąsias technologijas ir inovacijas bei skatinti jų sklaidą Matavimo vienetai Pradinė reikšmė (metai) Siektina tarpinė (2025 m. ) reikšmė 0, 5 Siektina galutinė (2030 m. ) reikšmė 0, 6 EIM Procentai 0, 33 (2017) EIM Procentai 46, 6 (20142016) 54 57 1. 5. 1. Verslo bendrosios investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą EIM Mln. eurų 5 080 (2017) 7 454 9 489 1. 5. 2. Pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų plyno lauko projektų dalis pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose, nuo visų tiesioginių užsienio investicijų plyno lauko projektų 1. 5. 3. Darbuotojų pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose, dalis nuo visų užimtų gyventojų 1. 6. 1. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) EIM Procentai 69 (2018) 70 72 EIM Procentai 11, 8 (2018) 14, 6 17, 0 EIM Vieta ES 14 (2019) 12 10 EIM Vieta ES 6 (2018) 5 3 1. 7. 2. Verslo aplinkos indeksas (Pasaulio banko tyrimas "Doing Business) 1. 8. 1. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP (perkamosios galios standartais) EIM Vieta 11 (2019) 7 5 TM Vienetai 0, 56 (2016) 1, 5 2, 5 1. 8. 2. Kultūros sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis, palyginus su visa sukuriama pridėtine verte KM Procentai 2, 3 (2016) 3 3, 5 1. 4. 2. Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių 1. 5. uždavinys: Pritraukti tiesiogines užsienio EIM (URM) ir vietines investicijas 1. 6. uždavinys: Skatinti valstybės skaitmenizavimą EIM (ministerijos) 1. 7. uždavinys: Skatinti verslumą ir įmonių augimą EIM 1. 8. uždavinys: Skatinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir naudojimą Už rodiklį atsakinga institucija Atsakinga min -ja Poveikio rodiklio pavadinimas (dalyvaujančio s min-jos) EIM 1. 4. 1. MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP TM (KM, ŠMSM, EIM) 1. 7. 1. Verslumo subindeksas (Europos iniciatyva "Smulkiojo verslo aktas") 22

Uždavinys 1. 9. uždavinys: Skatinti prekių ir paslaugų eksportą 1. 10. uždavinys: Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą 1. 11. uždavinys: Skatinti tvarią finansų rinkų plėtrą 1. 12. uždavinys: Didinti energetikos sektoriaus konkurencingumą Atsakinga min-ja Poveikio rodiklio pavadinimas (dalyvaujančios min-jos) 1. 9. 1. Lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių EIM (KM) produktų) ir paslaugų eksportas 1. 9. 2. Lietuviškos kilmės pažangiųjų technologijų (hitech) prekių eksportas EIM FM EM 1. 13. uždavinys: Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, ŽŪM žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą 1. 14. uždavinys: Pritraukti į šalį reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistus EIMIN (VRM, SADM) Už rodiklį atsakinga institucija EIM Siektina tarpinė Siektina galutinė (2030 m. ) (2025 m. ) reikšmė 40 100 33 800 Matavimo vienetai Pradinė reikšmė (metai) Mln. eurų 23 400 (2018) EIM Mln. eurų 990 (2018) 1 700 2 300 1. 9. 3. Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas EIM Mln. eurų 4 000 5 200 1. 9. 4. Audio-vizualinių ir susijusių paslaugų eksportas KM Mln. eurų 15, 43 17, 75 1. 10. 1. Kelionių paslaugų eksportas EIM Mln. eurų 2 400 (2018) 13, 42 (2018) 1 205 (2018) 1 695 2 164 1. 10. 2. Turizmo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, dalis nuo bendros pridėtinės vertės EIM Procentai 3, 31 (2018) 3, 9 4, 47 1. 1. Ne finansų bendrovių skola, palyginti su BVP FM Procentai 42, 72 (2018) 45 50 1. 11. 2. Pritrauktos privačios lėšos strateginių sričių (kuriose nustatytas investavimo trūkumas) finansavimui 1. 12. 1. Vidutinė galutinė elektros energijos kaina verslo ir pramonės vartotojams, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Skandinavijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalimis 1. 12. 2. Vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina verslo ir pramonės vartotojams, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Skandinavijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalimis 1. 13. 1. Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, palyginti su ES šalimis (perkamosios galios standartais) 1. 13. 2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto Šalies gebėjimo pritraukti talentus įvertinimas (Pasaulio talentų konkurencingumo indekso rodiklis) FM Mln. eurų 510 1 700 EM Vieta 933 (2014 -2020) 9 (2017) 7 3 EM Vieta 6 (2017) 5 3 ŽŪM Vieta 16 (2017) 14 12 ŽŪM Procentai 45, 2 (2018) 50 60 EIM Vieta 107 (2019) 100 86 23

Strateginis tikslas Uždavinys Atsakinga min -ja (dalyvaujančio s min-jos) 3 TIKSLAS. Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams Už rodiklį atsakinga institucija Matavimo vienetai Lietuvos švietimo vieta EBPO gerovės indekse ŠMSM Vieta gamtamokslinis Lietuvos vieta pagal Tarptautinių penkiolikme raštingumas čių tyrimų (PISA) matematinis raštingumas svarbiausius rezultatus ŠMSM Vieta ES Poveikio rodiklio pavadinimas 3. 1. uždavinys: Pagerinti ŠMSM (EIM) švietimo kokybę ir sumažinti ugdymosi rezultatų atotrūkį Siektina galutinė (2030 m. ) reikšmė 15 1 2 47, 9 (2015) 50 55 48, 2 (2015) 45, 6 (2015) - 50 55 - - 11 (PISA 2015) 9 8 18 (2019) 22 (2015) 21 (2015) skaitymo gebėjimai Aukštųjų mokyklų, patenkančių į bent vieną iš QS World University Rankings ir Academic Ranking of World Universities reitingų (300 -uke), skaičius skaitymo gebėjimų 3. 1. 1. Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo matematinio raštingumo PISA lygį dalis Siektina tarpinė (2025 m. ) reikšmė 16 Pradinė reikšmė (metai) ŠMSM Skaičius ŠMSM Procentai gamtamokslinio raštingumo kūrybiškumo raštingumo* *Bus papildyta, kai pradės skaičiuoti EBPO 3. 1. 2. Didžiausias mokinių pasiekimų skirtumas (pasikliautinis intervalas*) iš visų tarptautinių tyrimų sričių *Intervalas, į kurį patenka 95 proc. mokinių pasiekimai ŠMSM Intervalo ilgis taškais 3. 1. 3. Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui ŠMSM Vienetai 21 (2015) 0 (2019) 24

Atsakinga min-ja Uždavinys (dalyvauja Poveikio rodiklio pavadinimas nčios minjos) 3. 2. 1. Švietimo pagalbą gaunančių 3. 2. uždavinys: Didinti ŠMSM švietimo įtrauktį ir (SADM) besimokančiųjų dalis nuo visų, kuriems nustatytas pagalbos poreikis prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui 3. 2. 2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) 3. 2. 3. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų, išskyrus gabiuosius, dalyvaujančių neformaliajame vaikų švietime, dalis 3. 2. 4. Negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčių mokinių, ugdomų jiems pritaikytose bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis 3. 2. 5. 25 -29 metų asmenų iš žemiausias pajamas turinčių namų ūkių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip 4 metai), dalis 3. 2. 6. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis, proc. 3. 3. 1. Sugrįžusių asmenų, gavusių pagalbą 3. 3. uždavinys: Pritaikyti ŠMSM integravimuisi į švietimo sistemą (ikimokyklinio švietimo sistemą sklandžiai ir bendrojo ugdymo kartu), dalis nuo reemigravusių Lietuvos piliečių besikreipiančiųjų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti sąlygas 3. 3. 2. Iš Bolonijos proceso valstybių narių besimokančiųjų judumui atvykstančių ir į ten išvykstančių laikinai studijuoti studentų skaičiaus santykis Lietuvai Už rodiklį atsakinga institucija Matavimo vienetai ŠMSM Procentai - 85 97 ŠMSM Procentai 60, 25 65 70 40 50 30 40 25 30 Pradinė reikšmė Siektina tarpinė (metai) (2025 m. ) reikšmė Siektina galutinė (2030 m. ) reikšmė (2018) ŠMSM Procentai 30 (2018– 2019) ŠMSM Procentai 10 (2018) ŠMSM Procentai 16, 5 (2017) ŠMSM Procentai 48, 2 (2018) 55 70 ŠMSM Procentai 76 85 95 0, 6 0, 7 (2017) ŠMSM Procentai 0, 5 (2018) 25

Uždavinys Atsakinga min-ja (dalyvaujančios min-jos) 3. 4. uždavinys: Gerinti atitiktį tarp ŠMSM (SADM, švietimo sistemoje įgyjamų ir EIMIN) darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų Poveikio rodiklio pavadinimas Už rodiklį atsakinga Matavimo Pradinė reikšmė (metai) institucija vienetai Siektina tarpinė (2025 m. ) reikšmė Siektina galutinė (2030 m. ) reikšmė 3. 4. 1. Pameistrystės būdu besimokančių profesinių mokyklų mokinių dalis 3. 4. 2. Mokinių, kurie kartu su profesija siekia įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis ŠMSM Procentai vyrai 3. 4. 3. Studijuojančių STEM sričių mokslus bendras moterys dalis, palyginti su visais iš jų inžinerijos ir studijuojančiais informatikos studijų kryptis ŠMSM Procentai 3. 4. 4. Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose per 6 mėnesius po studijų baigimo, dalis 3. 4. 5. Absolventų, dirbusių atitinkamos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (4 -8 LPK pagrindinės grupės), 6 -tą mėnesį po profesinio mokymo programos baigimo, dalis bendras lygis 3. 4. 6. Mokinių, dalyvaujančių STEAM krypčių berniukų / mergaičių neformaliojo vaikų santykis švietimo programose, dalis 3. 4. 7. 4 kl. ir 8 kl. mokinių, kuriems gamtamokslinis ugdymas organizuojamas laboratorijose, dalis 3. 4. 8. Mokinių (5 -12 klasių), gavusių profesinio orientavimo paslaugas, dalis ŠMSM Procentai 63 (2017) 71 76 ŠMSM (EIM) Procentai 58, 0 (2017) 60 63 10 15 60 / 40 50 / 50 3. 4. 9. Darbdavių pasitenkinimo kvalifikuotų specialistų pasiūla lygis 1, 8 (2018) 27, 4 (2017) 10 15 29 30 73, 6 27, 3 70 65 30 28 26, 4 30 35 21, 6 ŠMSM Procentai 5 (2018– 2019) 70 / 30 ŠMSM Procentai 4 kl. – 2 8 kl. – 11 (2016) 50 80 ŠMSM Procentai 25 (2018) 45 60 EIM Procentai 43 (2018) 52 58 26

Už rodiklį Atsakinga atsakinga min-ja institucija Uždavinys Poveikio rodiklio pavadinimas (dalyvaujan čios minjos) ŠMSM 3. 5. 1. Per paskutines 4 savaites 3. 5. uždavinys: Įdiegti efektyvią ŠMSM besimokiusių 25– 64 m. amžiaus suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą (EIMIN, sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir SADM, KM) asmenų dalis kvalifikacijos darnos su asmens, darbo 3. 5. 2. Suaugusiųjų gebėjimai naudotis ŠMSM rinkos ir aplinkos poreikiais informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (problemų sprendimo pasitelkiant technologijas srities rezultatai (dalis pasiekusiųjų 2 -ąjį arba 3 -iąjį lygmenį) ( PIAAC) ŠMSM 3. 6. uždavinys: Sustiprinti pedagogo ŠMSM 3. 6. 1. Pretenduojančių asmenų į vieną profesijos patrauklumą, sukurti valstybės finansuojamą pedagogikos veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų studijų vietą skaičius tobulinimo sistemą ŠMSM 3. 6. 2. Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, dalis ŠMSM 3. 6. 3. Pedagoginių studijų absolventų, įsidarbinusių mokyklose po studijų, dalis ŠMSM 3. 7. uždavinys: Plėtoti mokslu grįstas ŠMSM 3. 7. 1. Valstybės biudžeto asignavimų studijas, geriau panaudojant laisvųjų dalies, skirtų vykdyti mokslo ir studijų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti veiklas, santykis prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo ŠMSM 3. 7. 2. Tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičius milijonui gyventojų (Europos inovacijų švieslentė) Matavimo vienetai Pradinė reikšmė (metai) Siektina tarpinė (2025 m. ) reikšmė Siektina galutinė Duomenų (2030 m. ) šaltinis reikšmė 15 Procentai 6, 6 (2018) 10 Eurostatas Procentai 18 (2016) Ne mažiau nei EBPO šalių vidurkis Vienetai - 2 3 LAMA BPO Procentai - 40 60 ŠVIS Procentai - 30 35 ŠVIS Procentai 34 : 66 (2019) 40 : 60 45 : 55 ŠMSM administr aciniai duomenys Vieta ES 23 (2018) 18 14 Europos Komisija Ne mažiau EBPO nei pirmų 10 -ies EBPO šalių vidurkis 27

NPP RENGIMO ETAPAI 2019 rugpjūtis -spalis NPP projekto rengimas viceministrų lygmens darbo grupėje 2019 spalis-lapkritis NPP projekto derinimas su Prezidentūra 2019 lapkritis NPP projekto pristatymas Seimo komitetams, frakcijoms 2019 lapkritisgruodis Viešosios konsultacijos dėl NPP projekto 2019 gruodis NPP projekto tvirtinimas Vyriausybėje 28