VIEOSIOS KONSULTACIJOS DL 2021 2030 M NACIONALINIO PAANGOS

VIEŠOSIOS KONSULTACIJOS DĖL 2021 -2030 M. NACIONALINIO PAŽANGOS PLANO Elektroninės apklausos, vykusios svetainėje E. pilietis 2019 -11 -20 – 2020 -01 -10, apžvalga

Elektroninė apklausa: Kviečiama įvertinti Plano tikslų aktualumą, pateikti konkrečius komentarus ir pasiūlymus Respondentai: § 100 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą; § didžioji dalis – gyvenantys didžiuose miestuose; § 53 proc. – vyrai, 47 proc. - moterys 04 01 03 02 Vykdyta internetinėje svetainėje e. pilietis. lrv. lt Laikotarpis: nuo 2019 -11 -20 iki 2020 -01 -10 2

Apklausos dalyviai aktualiausiais iššūkiais ir siekiais artimiausiam dešimtmečiui įvardijo: Socialinės gerovės, sveikatos, demografinės padėties gerinimą Ekonomikos inovatyvumo, produktyvumo ir konkurencingu mo didinimą Švietimo įtrauktį ir veiksmingu mą 3

Pateiktų siūlymų statistika: Piliečių komentarų pasiskirstymas pagal tikslus 16 14 14 12 12 11 12 10 8 8 6 8 10 9 7 5 4 2 0 1 tikslas 2 tikslas 3 tikslas 4 tikslas 5 tikslas 6 tikslas 7 tikslas 8 tikslas 9 tikslas 10 tikslas Iš viso piliečiai „paliko“ 96 komentarus apie formuluojamus strateginius tikslus

1 tikslas – ekonomikos inovatyvumas ir produktyvumas Piliečiai siūlo: q Numatyti ir aukštųjų technologijų, ir tradicinės pramonės sektorių vystymą. q Didinti specializaciją, kompetencijas Lietuvos moksle, skatinant bendradarbiavimą su užsienio mokslininkais ir ekspertais. q Vystyti klasterius, skaitmeninius centrus, kaip įrankius tikslams įgyvendinti. q Švietimą orientuoti į technologijas, aukštą ekonominę vertę kuriančias veiklas. q Vystyti hidroakumuliacinę energetiką, siekiant užtikrinti energetinius pajėgumus. q Neapsiriboti sumanios specializacijos sritimis, vystyti visų sričių fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Vystyti ne tik STEAM, bet ir humanitarinius mokslus, kaip demokratinės visuomenės ir kritinio mąstymo pagrindą. q Didinti finansavimą mokslui, inovacijų kūrimui, žmogiškųjų išteklių konsolidavimui. q Orientuoti mokslą ir verslą žiedinės ekonomikos kryptimi ir pasinaudoti jos kuriamomis galimybėmis. q Stiprinti kūrybiškumą. q Stiprinti užsienio politikos ekonominę dimensiją. Plane numatyta: q Įgyvendinti inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalųjį principą q Visas MTEP išlaidas, palyginti su BVP, padidinti nuo 0, 88 proc. (2018) iki 2, 2 (2030) q Vystyti gyvybės mokslų, IKT, inžinerinės pramonės sektorius q Gerinti švietimo sistemos ir darbo rinkos atitiktį q Paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso q Geriau panaudoti laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą

2 tikslas – socialinė gerovė, sveikata, demografija Piliečiai siūlo: q Leisti patiems žmonėms kurti savo gerovę. q Stiprinti verslo atsakomybę prieš savo darbuotojus. q Nedarbo problemą spręsti ne pašalpomis, o stiprinant motyvaciją dirbti. q Nepalikti užribyje nei vieno žmogaus, atkreipti dėmesį į didžiausiame skurde ir atskirtyje esančią visuomenės grupę – benamius asmenis, užtikrinti saugų būstą. q Remiantis gerąja Norvegijos praktika, skatinti darbdavius apmokėti darbuotojų keliones iki darbo ir taip spręsti regionų atskirties, užimtumo problemas. q Socialinė atskirtis yra tiesiogiai susijusi su regionine atskirtimi, žmogaus ateitis „užprogramuojama“ jo gimimo vietos, todėl būtina peržiūrėti regioninę politiką. q Gerbti žmogaus su psichologiniais sunkumais orumą, naikinti jų diskriminaciją, didinti psichiatrinių-psichoterapinių paslaugų prieinamumą. q Puoselėti šeimos vertybes, tradicijas, kultūrą. Plane numatyta: q. Stiprinti žmonių atsakomybės, aktyvumo nuostatas q. Stiprinti užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą q. Spręsti benamystės problemą q. Mažinti regioninę atskirtį, sprendžiant ekonominio vystymosi netolygumus ir paslaugų prieinamumo problemas, didinti darbo vietų pasiekiamumą visiems q. Stiprinti psichologinį, emocinį visuomenės atsparumą q. Gerinti aplinką šeimai

3 tikslas – švietimo įtrauktis ir veiksmingumas Piliečiai siūlo: q Gerinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams, nes baigusiems nereikalingas specialybes (humanitariniai, socialiniai mokslai) nėra galimybių įsidarbinti, ko pasekoje nusivylę emigruoja dirbti nekvalifikuoto darbo užsienyje. q Lietuvos aukštosios mokyklos neruošia inžinierių, kurie būtų pasiruošę šiam greitai besikeičiančiam ir inovatyviam pasauliui, o tai skatina Lietuvos įmones kelti veiklą į užsienį. q Numatyti mokyklų tinklo pertvarką, optimizuoti tinklą. q Pertvarkyti švietimo sistemą nuo ikimokyklinio iki aukštojo mokslo, užtikrinti adekvatų finansavimą. q Spęsti mokyklų prieinamumo kaime problemas. q Lietuvos švietimo sistemos pažanga turėtų būti matuojama nacionaliniais rodikliais, o ne vieta PISA ir kitų tarptautinių rodiklių reitinguose. q Plane įvardintos problemos teisingos, svarbu rasti tinkamas priemones joms spręsti. q Švietimo tikslas turėtų būti ne tik išmokyti ž skaičiuoti, bet ir sužadinti žingeidumą, grožio pojūtį, norą prisidėti prie aplinkos, jautrumą. q Motyvuoti pedagogikos srities specialistus sukuriant jiems palankias sąlygas bei pritraukti daugiau motyvuotų žmonių. Plane numatyta: q Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje reikalingų kompetencijų q Didinti studijuojančių STEM, inžinerijos ir informatikos mokslus dalį q Padidinti aukštąjį ir profesinį mokslą baigusiųjų įsidarbinamumo pagal kvalifikaciją rodiklius q Optimizuoti mokyklų tinklą, padidinti mokinių, tenkančių vienam mokytojui skaičių nuo 8, 6 (2018) iki 13 (2030) q Stiprinti kūrybinių, bendrųjų socialinių kompetencijų ugdymą q Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą

4 tikslas – tapatumo stiprinimas, kūrybingumas, kultūros skvarba Piliečiai siūlo: q Kuo daugiau kultūrinių renginių. q Plane numatytos kryptys tinkamos. q Didinti kultūros sistemos finansavimą ir kultūros darbuotojų atlyginimus. q Kurti išradimus lietuvių kalba, dainuoti, kalbėti ir rašyti apie tai, kas veikia, kas sukurta, per televiziją rodyti gražias šeimas, taikias religines bendruomenes, laimingus žmones. Rengti bendras kaimyninių šalių kolektyvų dainų, šokių šventes. q Pereiti prie kultūros sampratos plačiąja prasme - darbo ir verslo, poilsio, vaišinimosi, teisinės, politinės, žiniasklaidos ir t. t. Plane numatyta: q. Padidinti pačių gyventojų aktyvų dalyvavimą kultūros veiklose bei kultūros renginių lankymą, kultūros paslaugų vartojimą. q. Pritraukti daugiau privačių lėšų kultūrai ir kultūros paveldui. q. Didinti lietuvių kalbos aktualumą q. Skleisti Lietuvos sėkmės pavyzdžius. q. Vertybiniai pokyčiai darbo, verslo, socialinių ryšių, politinės ir teisinės sistemos srityse integruoti kituose Plano tiksluose

5 tikslas – šalies vidinis ir išorinis sujungiamumas Piliečiai siūlo: q Siekti, kad būtų išvystyta geležinkelių infrastruktūra su kitomis šalimis, taip užtikrinant saugias ir ekonomiškai prieinamas keliones žmonėms. q Sukurti mechanizmą transporto priemonių taršai keliuose matuoti. q Susikoncentruoti į tam tikrą vidinio transporto sritį - dviračių, elektrinių paspirtukų ir kt. transporto takų tinklo plėtojimą kaip alternatyvą iškastinio kuro transportui. q Įvesti mokėjimą už kelius lengviesiems automobiliams ir surenkamas lėšas tiesiogiai skirti kelių fondui. q Remiantis Norvegijos praktika, rinkti mokesčius iš besinaudojančių sutvarkytais/ remontuotais keliais, kol investicijos atsiperka. q Mažinti energetinį imlumą viešojo sektoriaus pastatams: mokykloms, universitetams, poliklinikoms, ligoninėms ir t. t. Plane numatyta: q. Mažinti transporto taršą, skatinti darnų judumą, padvigubinti dviračių takų ilgį q. Elektrifikuoti geležinkelius, įgyvendinti „Rail Baltica“ ir padidinti kelionių geležinkeliais dalį q. Didinti gyvenamųjų ir viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą (iki 2030 m. pastatų ūkyje sutaupyti daugiau kaip 10 tūkst. GWh)

6 tikslas – klimato kaita ir aplinkosauga Piliečiai siūlo: q Siekti, kad Lietuva ne tik "pataikytų į vidurkį" arba vilktųsi ES šalių reitingų lentelių apačioje, o vestų ES ir kitas šalis į priekį, rodydama gerą, aukštos kokybės pavyzdį šioje srityje. q Kelti aukštesnes ambicijas žiedinės ekonomikos, ekologinio žemės ūkio srityje, siekti būti CO 2 neutraliems; pasirinkti sritį, kur galėtume lenkti visas ES šalis, o ne vytis - tai galėtų būti miškų apsauga, draustinių plotai, natūralios buveinės. q Šviesti žmogų, kaip reikia gražiai sugyventi su gamta, puoselėti ją, duoti ja džiaugtis, o ne riboti žmogaus laisvę draudimais. q Mažinti taršių automobilių skaičių, mažinti iškertamų miškų plotą, stiprinti kovą su brakonieriais. q Užtikrinti vandens taršos prevenciją, kadangi Baltijos jūros užterštumas kelia pavojų tiek bioįvairovei, tiek gyvūnų ir žmogaus sveikatai. q Tikslo siekti vadovaujantis sveiku protu, atsižvelgiant į visuomenės padėtį, nekuriant naujų apmokestinimo įstatymų, išskiriant prioritetus, o ne griebiantis visų problemų iš karto. Plane numatyta: q. Pasiekti ES nustatytus įsipareigojimus ŠESD mažinimo, aplinkosaugos srityje q. Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, padidinti išteklių produktyvumą q. Skatinti švarų transportą, energetiką, pramonę, tvarų žemės ūkį q. Pasiekti, kad 100 proc. vandens telkinių atitiktų geros būklės reikalavimus q. Stiprinti aplinkos taršos kontrolės sistemą

7 tikslas – regioninės atskirties mažinimas Piliečiai siūlo: q Norėtųsi matyti savo nišas atrandančius ir tam tikrose pramonės/paslaugų srityse besispecializuojančius regionus. q Apmokėti žmonėms keliones į darbą, kompensuojant sugaištą laiką. q Susitelkti didmiesčių vystymo ir plėtros kryptimi, nes jei bus gerai didiesiems miestams, bus gerai ir regionams, kuriuos ir finansuojame iš miestuose uždirbtų pinigų. q Skiriasi laimės skonis mieste, kaime ir miške. Leisti tam tikroms šalies teritorijoms vystytis, apsaugant jas nuo technologijų skverbimosi, sulėtinti gyvenimo tempą jose. Taip atsirastų skirtumai šalies viduje ir žmonės taptų laimingesni galėdami pajusti skirtumą tarp kasdienybės tiek kaime, tiek mieste, tiek miške. q Skatinti užsienio ir Lietuvos kompanijas investuoti į regionus ir kurti darbo vietas. q Skatinti ir padėti visu profesijų atstovams, o ne prioretizuoti tam tikras sritis. Plane numatyta: q. Skatinti regionų ekonominį vystymąsi, atsižvelgiant į jų specializacijas q. Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą q. Skatinti ekonominę veiklą ir verslo investicijas regionuose q. Planą įgyvendinti atsižvelgiant į LR Bendrojo plano sąlygas ir skirtingus teritorinius elementus – miestus, kaimo vietoves, gamtines teritorijas ir jūrą ir pakrantę – vystyti atsižvelgiant į jų specifiką

8 tikslas – teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumas Piliečiai siūlo: q Stiprinti kompetencijas, spręsti atlyginimų viešajame sektoriuje klausimus. q Galvoti apie viešojo sektoriaus inovacijas, o ne viešojo sektoriaus mažinimą, sistemiškai silpninant ir naikinant institucijas. q Gerinti valdymą savivaldybių lygiu, kuris yra arčiausiai žmogaus. q Panaikinti viešosios sistemos dalyvių darbuotojų ir vadovų abejingumo, neveikimo, neefektyvaus darbo apraiškas. q Numatyti, kad kiekvienas pareigūnas darbo dienos pabaigoje parašytų, ką jis per dieną nuveikė. q Taikyti bausmes, proporcingas nusikaltimams ir padarytai žalai žmogui ir visuomenei. q Lengviems nusikaltimams plačiau taikyti lygtinio paleidimo bausmes, tokiu būdu taupant valstybės išteklius. q Naikinti korupciją, taikyti teisingumą visiems vienodai. q Užtikrinti, kad teisėjų darbą atliktų nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys. Plane numatyta: q. Stiprinti viešojo valdymo žmogiškuosius išteklius q. Stiprinti valdymo orientaciją į rezultatus q. Diegti inovatyvius sprendimus, gerinant viešųjų paslaugų teikimą q. Didinti valdymo atvirumą, visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą q. Mažinti neproporcingai didelį realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių (nuo 220/ 100 tūkst. gyv. iki 175 tūkst. gyv. ) q. Sumažinti korupcijos lygį

9 tikslas – Lietuvos vaidmens pasaulyje stiprinimas ir ryšiai su diaspora Piliečiai siūlo: Plane numatyta: q Pasirengti dvigubos pilietybės įvedimui, pradedant nuo švietimo per žiniasklaidą apie tai, kad dviguba pilietybė yra neišvengiama ateitis. Reikia gerbti žmogaus pasirinkimą išvažiuoti į užsienį pasisemti patirties. Įsiklausyti ir pasinaudoti kitų šalių, nepatyrusių okupacijos, idėjomis, valdymo patirtimi. q Sujungti šį tikslą su 4 tikslu, skirtu tautinio ir pilietinio tapatumo stiprinimui. q Palaikyti kultūrinius ryšius su emigrantais, informuoti juos apie gyvenimo Lietuvoje galimybes, sudaryti sąlygas grįžti į tėvynę. q Stiprinti ryšius, ir ne tik su Vakarais. q. Stiprinti pasaulio lietuvių ryšius su Lietuva, jų įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, glaudų ekonominį bendradarbiavimą q. Didinti Lietuvos žinomumą, partnerystes su strategiškai svarbiomis šalimis q. Stiprinti bendradarbiavimą Azijos regione, Rytų kaimynystės politiką

10 tikslas – nacionalinis saugumas Piliečiai siūlo: Plane numatyta: q Stiprinti kontržvalgybą prieš totalią ardomąją veiklą. q Ypač didelį dėmesį reikia kreipti į šiuolaikišką karių bei karininkų rengimą, rezervo formavimą. q Skirti ne mažiau kaip 2% BVP krašto apsaugai. q Išnaudoti diplomatijos galimybes. q Stiprinti pilietines sukarintas organizacijas, didinti jų narių skaičių (2030 m. pasiekti 10 000). Turėti aiškų visuomenės įtraukimo planą – konkrečius privalomus apmokymus, funkcijų priskyrimą. Remtis Estijos pavyzdžiu, kuri turi 4 kartus daugiau narių sukarintose organizacijose ir beveik kiekvienas suaugęs žino, ką jam reiktų daryti karo atveju. q Didesnį dėmesį skirti vidaus saugumui, stiprinti ir aprūpinti policiją, gaisrinę, medikus. q Įvertinti žiniasklaidos vaidmenį formuojant gyventojų nuomonę. q. Bendrų gynybai skirtų išlaidų dalį nuo BPV padidinti iki 2, 5 proc. 2030 m. q. Didinti žvalgybos veiksmingumą q. Stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, krizėms q. Didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią q. Didinti visuomenės pasirengimą mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui

Ačiū už komentarus ir pasiūlymus!