Vieosios profesins kalbos ypatumai II paskaita Lekt V

  • Slides: 38
Download presentation
Viešosios profesinės kalbos ypatumai II paskaita Lekt. V. Buivydienė 1

Viešosios profesinės kalbos ypatumai II paskaita Lekt. V. Buivydienė 1

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“. Markas Tvenas 2

Verbalinė (profesinė) komunikacija Privati, vieša. 3

Verbalinė (profesinė) komunikacija Privati, vieša. 3

Viešoji profesinė kalba – tai vienos kurios nors profesijos atstovų itin dažnai (viešai ir

Viešoji profesinė kalba – tai vienos kurios nors profesijos atstovų itin dažnai (viešai ir privačiai) vartojama kalba. 4

Būdingi bruožai Bendroji kalbos kultūra: - taisyklinga tartis ir kirčiavimas; - norminė leksika, atitinkanti

Būdingi bruožai Bendroji kalbos kultūra: - taisyklinga tartis ir kirčiavimas; - norminė leksika, atitinkanti bendruosius kalbos reikalavimus Mokslinės kalbos stilius: - stilistinės ypatybės; - kalbinė raiška. Profesinė leksika, terminija 5

Viešasis kalbėjimas organizuota komunikacija – visada vieša, monologinė, kalbama specialiai susirinkusiems žmonėms, turintiems bendrą

Viešasis kalbėjimas organizuota komunikacija – visada vieša, monologinė, kalbama specialiai susirinkusiems žmonėms, turintiems bendrą tikslą (pamoka, paskaita, mišios, mitingas, minėjimas). 6

Komunikacijos rūšys Masinė – kalbama žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje (disputas). Organizuota –

Komunikacijos rūšys Masinė – kalbama žmonėms, atsitiktinai susibūrusiems kurioje nors vietoje (disputas). Organizuota – žmonės specialiai susirenka, turėdami bendrą tikslą (pamoka, mitingas). Grupinė – bendradarbiaujama grupėje tam, kad būtų išspręstas kuris nors konkretus klausimas. Tarpasmeninė – bendravimas nedidelėje (35) žmonių grupelėje, norint pasidalyti nuomonėmis, patirtimi. Asmeninė – kai bendrauja du žmonės. Jų tikslai gali būti labai įvairūs. 7

Viešojo žodžio vartojimo sritys Formalioji – politinių veikėjų, advokatų ir prokurorų kalbos; kalbos dalykiniuose

Viešojo žodžio vartojimo sritys Formalioji – politinių veikėjų, advokatų ir prokurorų kalbos; kalbos dalykiniuose priėmimuose; iškilminguose susirinkimuose, mitinguose. Neformalioji – susirinkimo kalbos; pranešimas, pasakojimas, aiškinimas; kvietimas, sveikinimas, pristatymas, padėka, užstalės kalbos, laidotuvių kalbos. 8

Pagal temą ir adresanto profesiją 1. 2. 3. 4. 5. Akademinės Teisinės Bažnytinės Politinės

Pagal temą ir adresanto profesiją 1. 2. 3. 4. 5. Akademinės Teisinės Bažnytinės Politinės Administracinės 9

Dalykinio bendravimo tikslai išsiaiškinti; informuoti; įtikinti. 10

Dalykinio bendravimo tikslai išsiaiškinti; informuoti; įtikinti. 10

Pagal komunikacinį tikslą (funkciją) 1. Informacinės 2. Įtikinimo 3. Proginės 11

Pagal komunikacinį tikslą (funkciją) 1. Informacinės 2. Įtikinimo 3. Proginės 11

Informacinės kalbos KALBŲ RŪŠYS Įtikinimo ir skatinimo kalbos Proginės kalbos Informacinės kalbos veikia mintis,

Informacinės kalbos KALBŲ RŪŠYS Įtikinimo ir skatinimo kalbos Proginės kalbos Informacinės kalbos veikia mintis, proginės kalbos – jausmus, įtikinimo ir skatinimo kalbos – mintis, jausmus ir valią. 12

Svarbiausios informacinių kalbų rūšys pranešimas; paskaita; pamoka; aiškinimas. Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms

Svarbiausios informacinių kalbų rūšys pranešimas; paskaita; pamoka; aiškinimas. Tai pačios nuobodžiausios kalbos, todėl joms iliustruoti pasitelkiamos įvairios priemonės: plakatai, skaidrės, filmuota medžiaga. 13

Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės logiška minties raiška; racionalumas; aiškumas; nuoseklumas; tikslumas; objektyvumas; dalykiškas

Svarbiausios informacinių kalbų stilistinės ypatybės logiška minties raiška; racionalumas; aiškumas; nuoseklumas; tikslumas; objektyvumas; dalykiškas apibendrinimas. 14

Bendraudamas žmogus vartoja kelių rūšių priemones: Verbalines (lot. verbum – žodis). Balso moduliacijas: intonacijas,

Bendraudamas žmogus vartoja kelių rūšių priemones: Verbalines (lot. verbum – žodis). Balso moduliacijas: intonacijas, pauzes, loginius kirčius. Sakytinę ir rašytinę kalbą. Neverbalines Kūno išraišką: laikyseną, gestus, mimiką, žvilgsnį, juoką, ašaras. Sutartinius ženklus: Morzės abėcėlę, kelio ženklus, matematinius ir kt. simbolius, garsų, spalvų derinius ir kt. Kalba bei įvairūs jos perdavimo būdai yra vadinami 15 verbaline komunikacija.

Monologinis ir dialoginis kalbėjimas Monologas ir dialogas yra sakytinės kalbos rūšys. Pagrindinis monologo ir

Monologinis ir dialoginis kalbėjimas Monologas ir dialogas yra sakytinės kalbos rūšys. Pagrindinis monologo ir dialogo skyrimo kriterijus yra adresato ir adresanto santykis. Monologo metu adresatas gali būti nesvarbus, adresato apskritai gali nebūti. Adresatas ir adresantas viso kalbėjimo metu išlieka tas pats. Dialogo metu ir adresato, ir adresanto svarba vienoda. Jie nuolat keičiasi 16

Monologas Dialogas Gr. monos – vienas + logos – kalba, žodis Gr. dialogas -

Monologas Dialogas Gr. monos – vienas + logos – kalba, žodis Gr. dialogas - pokalbis Vieno žmogaus kalba kitiems žmonėms, paprastai kitiems žmonėms nesikišant į tą kalbą Dviejų ar daugiau žmonių pokalbis Pagrindinis viešojo kalbėjimo būdas Pagrindinis privačiojo kalbėjimo, kasdieninio bendravimo būdas. Pagrindinis diskusijos, aptarimo, interviu būdas; dažnai tai viešosios kalbos tęsinys. Pagrindinė kalbinės raiškos forma dramos kūrinyje Adresatas ir adresantas kalbėjimo metu nesikeičia Adresantas ir adresatas kalbėjimo metu nuolat keičiasi vietomis Dažniausiai iš anksto apibrėžta kalbėjimo tema, trukmė, numatyti adresanto tikslai. Viešajai monologinei kalbai rengiamasi iš anksto Tik tam tikrų tipų dialogai turi iš anksto numatytą temą ir trukmę (viešos diskusijos, diskusijos po pranešimo). Tačiau dažniau dialogai improvizuojami 17

Monologinis kalbėjimas ü „Imkis kalbėti dviem atvejais: arba kai savo kalbos temą esi dorai

Monologinis kalbėjimas ü „Imkis kalbėti dviem atvejais: arba kai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arba kai kalbėti būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už tylėjimą“ Isokratas 18

Viešosios kalbos turinio apmąstymas ir parengimas Tai protinio darbo, minties veikla, susidedanti iš kelių

Viešosios kalbos turinio apmąstymas ir parengimas Tai protinio darbo, minties veikla, susidedanti iš kelių etapų: Problemos pažinimas; Konkrečios temos suformulavimas; Pagrindinės minties išryškinimas; Auditorijos lygio, integracijų bei tikslo numatymas; Plano sudarymas. (R. Koženiauskienė, 1999) 19

Viešasis ir privatus kalbėjimas PANAŠUMAI 1. Savo mintis reikia išdėstyti logiškai. 2. Tai, ką

Viešasis ir privatus kalbėjimas PANAŠUMAI 1. Savo mintis reikia išdėstyti logiškai. 2. Tai, ką sakai, turi būti pritaikyta pašnekovui. 3. Kalbėti stengtis įtikinamai. 4. Kalbėdami stebėkime kito žmogaus reakciją. SKIRTUMAI 1. Viešoji monologinė kalba turi aiškesnė struktūrą. 2. Viešoji kalba turi būti taisyklinga tiek žodyno, tiek gramatikos, tiek tarties požiūriu. 3. Viešoji kalba kitaip pateikiama negu paprastas pašnekesys. Nedera demonstruoti savo manierų, atsisakyti pertarų 20 ir „mykimo“.

Problemos suvokimas Pirmiausia oratorius išsiaiškina problemą, t. y. bendresnę temą, į kurią įeina konkreti

Problemos suvokimas Pirmiausia oratorius išsiaiškina problemą, t. y. bendresnę temą, į kurią įeina konkreti tema. Problema – objektyvus veiksnys, ne visada priklausantis nuo kalbėtojo valios. Problemą lemia kokios nors aktualijos, aplinkybės, datos, įvykiai, įvairios programos, konferencijos. Autorius turi gerai apmąstyti ir pasverti, ar jis pajėgus susidoroti su tuo klausimu. Jis turi gerai suvokti retorinį objektą. (R. Koženiauskienė, 1999, p. 95) 21

Temos formuluotė Tai subjektyvus dalykas. Formuluotė ir turiniu, ir forma turi patraukti, sudominti klausytoją.

Temos formuluotė Tai subjektyvus dalykas. Formuluotė ir turiniu, ir forma turi patraukti, sudominti klausytoją. Ji turi būti aiški, glaustai pranešanti, kas iš tiesų bus kalbama. (R. Koženiauskienė, 1999, p. 96) 22

Tikslas priklauso nuo: Adresanto (paties kalbėtojo) Adresato (klausytojo) Situacijos (nuo kalbos aplinkybių) Adresantas (vok.

Tikslas priklauso nuo: Adresanto (paties kalbėtojo) Adresato (klausytojo) Situacijos (nuo kalbos aplinkybių) Adresantas (vok. Adressant – siuntėjas) – tai tas, kuris perduoda informaciją. Tai – kalbėtojas. Adresatas (vok. Adressat – gavėjas). Tai tas, kuriam informacija perduodama. Šiuo atveju jis – klausytojas. 23

Adresanto tikslai: paveikti klausytojų jausmus, suteikti jiems pasitenkinimą ir kalbos forma (žodžiais, sakiniais), ir

Adresanto tikslai: paveikti klausytojų jausmus, suteikti jiems pasitenkinimą ir kalbos forma (žodžiais, sakiniais), ir kalbos turiniu (reiškiamomis mintimis, idėjomis). 24

Kalbą reikia subrandinti Dienos prieš kalbą 7 6 5 4 3 2 1 Paskirtas

Kalbą reikia subrandinti Dienos prieš kalbą 7 6 5 4 3 2 1 Paskirtas Rengimosi užduotys Išsirink temą, numatyk kalbos intenciją ir tikslą; nustatyk kam kalbėsi, kada ir kur; ką norėtum pasakyti – paruošk projektą. Surink medžiagą, dirbk bibliotekoje. Suplanuok kalbos dėstymą – pagrindinę jos dalį. Parenk įžangą ir pabaigą. Pasirašyk kalbos tekstą. Jei reikia, rask papildomos medžiagos. Garsiai pasakyk savo kalbą. Ieškok tinkamo žodžio, tobulink sintaksinę išraišką. Praktikuokis. Pasakyk kalbą! 25

Pasiruošimas viešai kalbai Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Suformuluokite pats sau jūsų

Pasiruošimas viešai kalbai Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Suformuluokite pats sau jūsų kalbos tikslus. Apsispręskite ar apskritai norite kalbėti. Iš anksto susirinkite jums reikalingą informaciją. Išsiaiškinkite, kas yra jūsų būsimoji auditorija. Jūsų pasisakymas neturi būti nei per sudėtingas, nei per paviršutiniškas. 26 Pasitreniruokite.

Pauzės Kuo žymesnis artistas, tuo ilgesnės pauzės. Per pauzes smegenys apdoroja informaciją. 27

Pauzės Kuo žymesnis artistas, tuo ilgesnės pauzės. Per pauzes smegenys apdoroja informaciją. 27

, , Kūno kalba yra mūsų norų, jausmų, pageidavimų ir elgsenos išraika. Ji įkūnija

, , Kūno kalba yra mūsų norų, jausmų, pageidavimų ir elgsenos išraika. Ji įkūnija mūsų , , aš ". Ji išsamiau ir geriau atskleidžia mūsų Asmenybę už bet kokius ištartus žodius. ” S. Molochas 28

Kūno kalba ir pirmasis įspūdis. Kaip reiškiasi kūno kalba (laikysena, eisena, gestai, mimika, balsas).

Kūno kalba ir pirmasis įspūdis. Kaip reiškiasi kūno kalba (laikysena, eisena, gestai, mimika, balsas). Kūno kalbos svarba įtaigiam kalbėjimui: gestai (rankų svarba); poza: stovėsena ir sėdėsena; veido išraiška; akių kontaktas; akių žvilgsnis; manieros. Jausminga mimika (ir akys juokiasi; žvilgsnis pasako viską; šypsenos galia). 29

Jeigu jaučiate baimę. . . Gerai pasiruoškite… Parepetuokite. . 30

Jeigu jaučiate baimę. . . Gerai pasiruoškite… Parepetuokite. . 30

Reikia vengti: • kryžiuoti rankas ant krūtinės, kryžiuoti kojas stovint ir kitų aiškių gynybinių

Reikia vengti: • kryžiuoti rankas ant krūtinės, kryžiuoti kojas stovint ir kitų aiškių gynybinių gestų; • pasidėti rankas ant klubų ir kitų dominavimą ar agresyvumą demonstruojančių gestų; • kišti rankas į kišenes. 31

Žodžiais meluoti yra daug lengviau negu kūno kalba. 32

Žodžiais meluoti yra daug lengviau negu kūno kalba. 32

Tik apie 15 -20 proc. informacijos perteikiama žodžiais 33

Tik apie 15 -20 proc. informacijos perteikiama žodžiais 33

Informacija perteikiama: Garso stiprumu ir intonacija; Kalbėjimo tempu; Kvėpavimu; Laikysena; Veido išraiška; Akių judesiais;

Informacija perteikiama: Garso stiprumu ir intonacija; Kalbėjimo tempu; Kvėpavimu; Laikysena; Veido išraiška; Akių judesiais; Gestais; Apranga; Žodelyčiais / žargonu. 34

Savianalizė / savistaba Kokius parazitinius judesius aš naudoju? Ar mano judesiai nuoseklūs, išbaigti? Kokių

Savianalizė / savistaba Kokius parazitinius judesius aš naudoju? Ar mano judesiai nuoseklūs, išbaigti? Kokių blogų kalbėjimo įpročių ar manierų aš turiu? Kokių veiksmų turėčiau imtis, kad patobulinčiaus savo kūno kalbą? 35

Dažniausios viešojo kalbėjimo klaidos Netinkama pradžia. Per ilga kalba (per daug monotoniška). Netinkamos pagalbinės

Dažniausios viešojo kalbėjimo klaidos Netinkama pradžia. Per ilga kalba (per daug monotoniška). Netinkamos pagalbinės priemonės. Išsisukinėjimas nuo atsakymų. Skaitymas iš lapo. Patalpos ir vaizdinių priemonių nepatikrinimas. 36

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“. Markas Tvenas 37

Daugiau literatūros: Lietuvių kalbos tarties žodynas. Sud. V. Vitkauskas. Vilnius, 1985. Johnson R. ;

Daugiau literatūros: Lietuvių kalbos tarties žodynas. Sud. V. Vitkauskas. Vilnius, 1985. Johnson R. ; Eaton J. Influencing People. Dorling Kinderseley Limited, 2002. Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Sud. P. Kniūkšta. Kaunas, 1989. Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius, 2002. Pečiulis J. Efektyvi komunikacija. Vilnius, 2004. 38