Latvija Aura Naimaviit 6 a Latvijos Respublika valstyb

Latvija Aura Naimavičiūtė 6 a

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų.

Kultūra ir tradicijos

Latvijos kultūrinį paveldą sudaro Baltijos vokiečių, latvių valstiečių ir pagonių tradicijos. Šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje – Janių šventė (atitinka lietuviškąsias Jonines), pagoniškoji vasaros saulėgrįžos šventė.

Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis. Latvių tautosakoje vyrauja lyrinės dainos. Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1, 2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų. Latvių liaudies instrumentais laikomi – styginiai – smuikas, kanklės, pūslinė, vienstygė, pučiamieji – molinukas, lamzdelis, trimitas, ožragis, dūdmaišis, mušamieji – džingulis, būgnas, taip pat dambrelis.

Kaip ir kitose Rytų Europos virtuvėse, Latviai valgo daug sriubų, kurių dauguma tirštos ir maistingos. Tačiau nėra savitų, latviškų, sriubų, kadangi dauguma jų panašios į estiškas (pieniškosios), vokiškas (bulvių-kruopų) ar lietuviškas (kopūstų, burokų). Tradicinėje latvių virtuvėje antrą patiekalą paprastai sudaro labai savita patiekalų grupė, vadinama putromis (putra). Putroms atskiri produktai (kruopos, bulvės, mėsa, žuvis ir pan. ) išverdami (vandenyje, piene) atskirai ir sugrūdami. Tada maišomi tarpusavyje su varške bei rūgpieniu ir dažniausiai vieną parą brandinami šaltai.

Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko kmynų sūrį Ķimeņu siers, kai kas - latvišką pyragėlių versiją pīrāgi ar pilkuosius žirnius su spirgučiais. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra Rygos balzamas, tampantis daugelio šiuolaikinių kokteilių sudėtine dalimi.

Senosios latvių tradicijos puoselėjamos ne tik muziejuose. Per žiemos saulėgrįžą aplink Senąją Rygą velkamas kelmas, kuris vėliau šokant ir dainuojant sudeginamas – taip simboliškai atsikratoma visokio blogio. Per vasaros saulėgrįžą – Jonines vos ne ant kiekvienos Latvijos kalvos visą naktį dega laužai ir skamba Lyguo dainos. Bet tarp populiariausių Latvijos tradicijų yra ne vien seni ir grynai latviški papročiai. Prigijo ir kitų tautų tradicijos, pavyzdžiui, stačiatikių Maslenica – atsisveikinimo su žiema šventė. Tada turgaus prekystaliai lūžta nuo įvairiausių gardumynų, bet svarbiausia – blynai ir persirengimas, tada būtina neatpažįstamai persirengti arba nuo galvos iki kojų įsisupti į kailinius.

Vidurvasarį senuose pajūrio žvejų kaimeliuose švenčiama Jūros arba Žvejų šventė – gardžiuojamasi jūros gėrybėmis, pagerbiamas Neptūnas ir geriama bei šokama į valias. Tuo tarpu Rygoje vasaros pradžioje vyksta jau tradiciniu tapęs tikrai neįprastos eitynės „Go Blonde“. Jų metu daugiau nei tūkstantis Latvijos blondinių, apsirengusių tipiškos rožinės spalvos drabužiais, su kambariniais šuneliais rankose išeina į gatves rinkti aukų labdarai. Taip pat nauja tradicija (tiesa, su senomis ištakomis) galima laikyti „Nuogalių bėgimą“ Kuldygoje, kai Joninių naktį pusšimtis drąsuolių visiškai nuogi bėga per Senąjį Ventos tiltą.

Nuo 1873 m. Latvijoje vyksta ir Visuotinė latvių Dainų ir šokių šventė, kurios metu saviveiklos kolektyvai iš visų Latvijos pakraščių kartą per ketverius metus suvažiuoja į Rygą, kad susijungtų į milžinišką bendrą chorą arba šoktų liaudies šokius. Užsieniečiai pripažįsta – kas nedalyvauja Dainų šventėje, tas negali iki galo pažinti stebuklingos Latvijos sielos.

Unikali Latvijos folkloro vertybė yra iki mūsų dienų išlikusi daugybė dainų – į šias liaudies dainas nėra panašių niekur kitur pasaulyje. Tai keturių eilučių dainos, kurių neįmanoma tiksliai išversti į kitas kalbas. Jos yra ir lyriškos, ir šmaikščios, ir filosofinės, panašios į aforizmus, ir kupinos tūkstantmečių senumo pasaulėžiūros.

Išmėginti senuosius Latvijos papročius gali ir Latvijos svečiai. Rygoje, Etnografiniame muziejuje po atviru dangumi ir kitur svečiai mielai kviečiami įsitraukti į tradicijas ir mokytis senųjų amatų. Iki Joninių galima mokytis tradicijų ir dainų, kad per saulėgrįžą gyviau įsijaustumėte į trumpiausios metų nakties misteriją. Etnografiniame muziejuje po atviru dangumi dažnai demonstruojami senieji amatai ir kiekvienas gali jų pramokti.

Latvijos herbas