SPECIALIJ POREIKI MOKINI PRAKTINI IR EMOCINI POREIKI TENKINIMAS

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ PRAKTINIŲ IR EMOCINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS D. Lembartienė R. Vaitkuvienė Klaipėdos 1 -oji specialioji mokykla

Tai, kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia. Dž. Pajetas Pokyčiai švietimo srityje skatina specialiąją mokyklą ir pedagogus nuolatiniam atsinaujinimui, o nūdienos ugdymo procesą orientuoja naujo turinio, metodų ir principų linkme. „Kinta ir mūsų, pedagogų misija – turime padėti moksleiviui suvokti save, savo aplinką, išgauti iš informacijos lavinos tinkamą pagal gebėjimus informaciją ir paversti ją vertingomis žiniomis“ (Tamošiūnas T. , 1999).

§ Mes, pradinių klasių mokytojos, taip pat esame ieškojimų ir palankios, tenkinančios specialiųjų ugdymo (si) poreikių moksleivių emocinius ir praktinius poreikius, ugdomosios erdvės kūrimo kelyje. § Tenkinant mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, praktinius ir emocinius poreikius, vadovaujamės nuostata, kad kiekvieno vaiko galimybės yra labai skirtingos.

Organizuodamos ugdymo procesą, remiamės trijų psichologijos mokyklų (kognityvinės, biheviorizmo ir humanistinės) apibendrinta patirtimi. § § § § Kognityvinės mokyklos nuostatos : mokymasis - aktyvus konstravimo procesas - mokiniai patys kuria prasmes ir yra aktyvūs dalyviai; sukauptų žinių susiejimas - mokoma naujų žinių sluoksnį klojant jau turimų - siekiama, kad mokinys suprastų; mokymosi procese svarbus bendradarbiavimas. Biheviorizmo mokykla ugdymo procese išskiria paskatinimų ir motyvacijos svarbą. Humanistinės mokyklos nuostatos: mokymasis - mokinių emocinių ir tobulėjimo poreikių patenkinimo priemonė; mokiniai patys atsakingi už savo mokymąsi; savęs vertinimas svarbesnis nei mokytojo vertinimas; kuo mažiau baimės, tuo mokinys noriau, efektyviau ir lengviau mokysis.

Kad mokiniai patirtų sėkmę ir mokomoji veikla jiems būtų patraukli bei įdomi, taikome įvairius metodus ir būdus: § Stengiamės skatinti smalsumą, o ne sausai dėstyti faktus (taikome paprastus iliustracinius metodus, “grafines tvarkykles” ir kt. )

§ Tai, ko mokome, priartiname prie kasdienybės: einame į ekskursijas, kviečiamės svečių ir kt

§ Siekiame, kad mokomi dalykai tiesiogiai sietųsi su mokinių kasdienybe.

§ Remiamės mokinių kūrybiškumu ir saviraiška.

§ Skatiname mokinių aktyvumą (interaktyvus visos klasės mokymas); § Nuolat keičiame mokymosi veiklą(apskritasis stalas, klasės “minčių lietus”, bandymas mintyse); § Organizuojame projektinę veiklą ; § Pasinaudojame netikėtumais ir naujoviška veikla ( “dviaukštė” pamoka, demonstravimas tyloje).

§ Pamokoje rengiame komandinius žaidimus, mokomės bendradarbiaudami (“Dėlionė”)

§ Naudojame priemones. įvairius paskatinimo būdus ir Pastebėjome, kad vertinimas – gerų, teigiamų „emocijų kalvė“, kuris vaikams sukelia daug emocinių išgyvenimų, todėl užtikrinti mokinių ugdymo (si) sėkmei, siekti kokybiškesnių žinių, sukūrėme mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą: n – Puikiai, labai gerai (10 – 9) n – Gerai, pakankamai (8 – 7) n – Patenkinamai (6 – 5) n – Silpnai (5 – 4) n - Blogai (3, 2, 1)

§ Sėkmingai taikoma vertinimo ( spalvų pagrindu) sistema pasiteisino: 78 % pradinių klasių mokiniams sustiprėjo mokymosi motyvacija, pagerėjo išmokimo rezultatai.

§ Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, dėl mąstymo, atminties, savireguliacijos, kalbos ir komunikacijos sutrikimų dažnai kyla motyvacijos problemų. § Jei vaikai patiria daug nesėkmių, padidėja rizika atsirasti bejėgiškumo jausmui. § Siekiant to išvengti, mokiniams sudarome galimybes užsiimti tuo, kas jam įdomiausia ir geriausiai sekasi.

§ Pradinukams vis dar patraukliausia veikla yra žaidimas, kurią vaikai plėtoja teatrinių žaidimų pamokose. § Žaidybinius elementus, kaip vaikams patrauklų metodą, naudojame ir kitų dalykų pamokose.

Kuriant produktyvią, darbinę klasės nuotaiką § dažnai pamokose naudojame muzikos ir improvizacijos derinius, žaidybinius intarpus, kurie „nuspalvina“ veiklą , žadina vaikų emocijas; turinti emocinį krūvį mokomoji medžiaga žadina mokinių norą išmokti; § individualizuojame mokymą (kiekvienas mokinys mokosi jam priimtinu būdu ir greičiu); § mokiniai moko savo bendraklasius.

Vienas iš neišsemiamų emocijų, įspūdžių, džiaugsmingų išgyvenimų, moralinių ir dorinių vertybių ugdymo šaltinių – gamta, todėl: § dažnai pasaulio pažinimo, dailės, teatrinių žaidimų pamokas vedame mokyklos sodelyje, parke, prie Smiltelės upelio. Čia vaikai gali pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdus; § sudarome sąlygas vaikams padirbėti gamtoje, mokome ją saugoti ir tausoti. Siekiame mokiniams ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti juos patyrimu, išgyvenimais.

§ § Pasitikėjimą savimi skatina įvairios priemonės: Įsivertinimas. Mokiniui savęs vertinimas svarbesnis nei mokytojo. Kad mokytojo vertinimas netaptų vienpusišku, skatiname mokinius tapti aktyviais vertinimo proceso dalyviais – mokome save vertinti ir įsivertinti: naudojame atsako metodus „Torto dalybos“, įsivertinimas dirbant grupėmis, remiantis pavyzdiniais atsakymais, draugo vertinimas apsikeičiant darbais. Kūrybinė - darbinė atmosfera, paremta pagarba ir pasitikėjimu. Vaiką mokome tiek, kiek jis gali ir sugeba, be prievartos reikalaujant viską išmokti. Medžiagą, metodus ir mokymo spartą deriname prie konkretaus mokinio poreikių. Mokinių ir mokytojo bei mokinių bendradarbiavimas. Padrąsinantis mokytojo žodis.

Mokomės ne mokyklai , o gyvenimui. Seneka § Mokykloje įgyti praktiniai gebėjimai ir suformuota vertybių sistema - sėkmingas laidas į mokinių savarankišką gyvenimą. § Tenkinant mokinių poreikius, neapsiribosime vien tik šiais pateiktais būdais; ieškosime metodų, kurie padėtų mokiniams geriau suprasti ir pamėgti mokomąją veiklą. Juk emocinių ir praktinių poreikių tenkinimas – plati dirva moksleivio, turinčio nežymų intelekto sutrikimą, asmenybės raidai bei veiklos galimybėms.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!