Specialij poreiki taka mokinio asmenybs ir socialinei raidai

Specialiųjų poreikių įtaka mokinio asmenybės ir socialinei raidai Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba Renata Adomavičienė Rozita Kristina Matelionienė 2016 m.

Sutrikusio intelekto vaikų (SI) emocinės raidos ypatumai: o emocijų nebrandumas, pasireiškiantis jausmų primityvumu arba nepakankamu diferincijuotumu; o nesavarankiškumas ir nepasitikėjimas; o motyvacijos ir valios stoka; o sunkus ir lėtas aukštųjų dvasinių jausmų formavimasis.

Sutrikusio intelekto vaikų (SI) socialinės raidos ypatumai: o bendravimo poreikių bei galimybių sumažėjimas; o elgesio sutrikimai; o sunki socialinė adaptacija.

Sutrikusio intelekto vaiko integracija gali būti sėkminga tik esant atitinkamoms sąlygoms: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Teigiamas klasės psichologinis klimatas; Pagal ugdymosi poreikius individualizuota programa; Individualus klasės mokytojo darbas su SI vaiku; Specialiojo pedagogo darbas su SI vaiku; Nuolatinis socialinių įgūdžių lavinimas; Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas; Geros sąlygos darbiniam mokymuisi.

Mokymosi sutrikimų turinčių vaikų psichosocialinės raidos aspektai Būdingiausi bruožai: Hiperaktyvumas; 2. Percepciniai motoriniai sutrikimai; 3. Emocinis labilumas; 4. Bendras koordinacijos nepakankamumas; 5. Dėmesio sutrikimai; 6. Impulsyvumas; 7. Atminties ir mąstymo procesų nepilnavertiškumas; 8. Specifinės mokymosi problemos; 9. Kalbos raidos sutrikimas ir girdimojo suvokimo nepakankamumas; 10. Neurologiniai sutrikimai. 1.

Būdinga elgsena: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Dažnai plačiai gestikuliuoja kalbėdami, juda; Sunkiai išsėdi ilgesnį laiką; Neatsparūs pašaliniams dirgikliams; Nesilaiko taisyklių, nesusikaupia grupiniuose žaidimuose; Atsakinėja nelaukdami klausymo pabaigos; Neseka veiklos instrukcijų, dažnai nebaigia pradėto darbo; Dažnai užsiima keliomis veiklomis iš karto ir nei vienos nebaigia; Negeba atlikti užduoties ar žaisti tyliai; Be saiko kalba; Dažnai kišasi ir ardo kitų vaikų veiklą; Atrodo, jog nesiklauso ir negirdi, kas jiems sakoma; Dažnai pameta savo daiktus; Neretai įsijungia į pavojingą veiklą negalvodami apie pasekmes.

Socialinės dezadaptacijos požymiai: 1. 2. 3. 4. 5. Dideli socialinių normų pažeidimai; Nepakankamas socialinis pažinimas ir supratingumas (negeba adekvačiai elgtis ir stokoja bendravimo įgūdžių); Netinkamas socialinių vaidmenų suvokimas ir vykdymas (stokoja empatijos, nesuvokia kito asmens lūkesčių); Komunikacijos įgūdžių stoka (komunikacijos vengimas); Netinkamas elgesys (trukdo, socialiai nepriimtinai elgiasi).

Mokymosi sutrikimą dažnai lydi šie simptomai: 1. žemas savęs vertinimas, 2. socialinių įgūdžių stoka, 3. motyvacijos stoka, 4. psichosomatiniai sutrikimai, 5. agresyvumas, 6. depresiškumas. Elgesio ir emocijų sutrikimų paplitimas įvairių mokymosi sunkumų turinčių vaikų grupėje sudaro apie 40 proc. , o tokių sutrikimų tikimybė bendrojoje populiacijoje – apie 10 proc.

Užsienio autorių atliekami tyrimai rodo, jog vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, turi ir įvairių skirtingo lygio prisitaikymo sunkumų. Jų prisitaikymo sunkumai varijuoja nuo nežymių atskirų simptomų iki klinikinio lygio elgesio ir emocijų sutrikimų: 1. 2. 3. 4. 25 proc. būdingi internalūs sutrikimai (depresija, atsiribojimas, nerimas); 15 proc. – eksternalūs sutrikimai (agresyvus elgesys, delinkvencija); 15 proc. – hiperaktyvumas; 10 proc. – vaikų psichosomatiniai sutrikimai.

Mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumai atsiranda dėl keleto priežasčių: 1. Mokymosi sutrikimas dažniausiai yra paslėptas sutrikimas, kuris išryškėja tik vaikui besimokant mokykloje. 2. Mokymosi sutrikimų turintys vaikai susilaukia daug kritikos iš tėvų bei mokytojų dėl per mažų pastangų mokantis, o ir patys neretai patiria frustraciją ir nesėkmes, nes sunkiai supranta, kodėl jiems kartais sekasi, o kartais ne, kodėl vienus dalykus išmoksta greitai, o kitus mokosi labai sunkiai ir lėtai. . . 3. Šie vaikai gana greitai įsitraukia į „užburtą, ydingą ratą, “ kurio pasekmė žema mokymosi motyvacija ir išmoktas bejėgiškumas. Visa tai mažina savigarbą ir didina elgesio bei emocijų sutrikimų išsivystymo tikimybę.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad: 1. Mokymosi sutrikimų turintys vaikai labiausiai skyrėsi nuo vidutiniškai besimokančiųjų pagal dėmesio sunkumų bei delinkventiškumo kintamuosius (p<0, 001); 2. Mažiau reikšmingų skirtumų nustatyta pagal agresyvumo bei socialinių sunkumų (p<0, 05) ir bendrąjį eksternalių sunkumų indeksą (p<0, 01); 3. Mokymosi sutrikimų turintys vaikai labiausiai išsiskiria tendencijomis atsiriboti, uždarumu, drovumu (p<0, 001), taip pat yra labiau nerimastingi bei depresiški negu neturintys negalios vaikai (p<0, 01) ir išreiškia daugiau somatinių skundų.

1. Manoma, jog agresyvumas būdingesnis žemus pasiekimus turintiems vaikams, agresyvumo ir mokymosi negalios ryšys akivaizdesnis paauglystėje. 2. Internalūs sunkumai mažiau tyrinėti ir apie jų ryšį su mokymosi negalia žinoma mažiau, tačiau yra duomenų, jog bent jau berniukams, turintiems mokymosi negalią, paauglystėje būdingi ir internalaus pobūdžio prisitaikymo sunkumai: nerimastingumas, depresiškumas (18). 3. Tyrimai leidžia manyti, jog mokymosi negalią turintys jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės yra nerimastingi, susirūpinę, vieniši, depresiški.

Emocijų ir elgesio sutrikimų išsivystymo priežastys: 1. Mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumai. tai atsakas į nuolat patiriamas nesėkmes bei frustraciją, susijusią su mokymusi; 2. Mokymosi sutrikimas yra klinikinis sindromas, kur elgesio ir emocijų sunkumai yra šio sindromo dalis. Išvados: 1. Mokymosi sutrikimų turintys vaikai yra labiau pažeidžiami, tai yra, jie patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų; 2. Mokymosi sutrikimų turintiems vaikams būdingas žymiai aukštesnis dėmesio sunkumų, delinkventiškumo bei atsiribojimo lygis lyginant juos su vidutiniškai besimokančiais vaikais. ; 3. Mokymosi sutrikimų turintiems vaikams daugelyje prisitaikymo sričių reikalinga psichologinė ir socialinė pedagoginė bei pedagoginė pagalba.