INIOS LIETUVOS KULTROS CENTR DARBUOTOJAMS Kultros specialist kvalifikacijos

ŽINIOS LIETUVOS KULTŪROS CENTRŲ DARBUOTOJAMS Kultūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo projektas

Projekto rengėjas Projekto rėmėjas Projekto partneriai

SEMINARAI Projekto metu iš viso surengta 18 seminarų Alytuje, Biržuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Molėtuose, Nidoje, Panevėžyje, Plungėje, Radviliškyje, Raudonėje, Šiauliuose, Utenoje, Vilniuje, Tauragėje, Telšiuose. Apmokyta 18 grupių, vidutiniškai kiekvienoje jų dalyvavo po 42 kultūros centrų darbuotojus. 18 -oje surengtų seminarų kvalifikaciją tobulino 744 Lietuvos kultūros centrų darbuotojai.

SEMINARAI Siekiant įvertinti seminarų organizavimo ir pristatymo kokybę, atlikta anketinė apklausa, kurioje sutiko dalyvauti 249 seminarų dalyviai (iš jų 33 – administracijos, 198 – kultūros ir meno, bei 18 techninio aptarnavimo srities specialistų). Labiausiai pageidauta teorinio ir praktinio pobūdžio seminarų, kurie vyktų kultūros centruose, regionuose ir kurortuose. Anot apklausos dalyvių, labiausiai reikėtų seminarų, skirtų kūrybinės ir meninės veiklos bei vadybinių įgūdžių tobulinimui.

SEMINARAI Paprašyti nurodyti lektorius, kurių vedamuose seminaruose norėtų dalyvauti, apklausos dalyviai nurodė šiuos asmenis: R. Stankuvienė (projekto lektorė); Z. Kelmickaitė; I. Seliukaitė, L. Sungailienė, L. Donskis, S. Gaigalas, A. Duobienė, A. Čekuolis, E. Mildažytė, M. Trakumaitė, G. Kadžytė, R. Matulis (projekto lektorius), B. Banevičiūtė, L. Vilkončius, G. Padegimas, D. Vaigauskienė, E. Tulevičiūtė, P. Bielskis, V. Mozūraitė, I. Aleknaitė, J. Šemetaitė, M. Ričkutė, I. Kriščiūnienė, G. Vilys (projekto lektorius), E. Parulskis, I. Bierontaitė (projekto lektorė), G. Burzdikas, M. Bartkus, L. Laurinčiukienė, J. Caretto, A. Andriuškevičius, V. Gerulaitis, E. Nekrošius, R. Tuminas, A. Cholina, A. Narbutienė

SEMINARAI Vienas svarbiausių siūlymų, kurį pateikė anketas pildę darbuotojai – pritaikyti pavyzdžius ne tik didesnių miestų, bet ir kaimų veiklos specifikai, taip pateikiant pavyzdžius, be tekstinės, garsinės medžiagos ir nuotraukų aktyviau naudoti video pavyzdžius. Pastebėta, jog seminaro dalyviams svarbūs komandiniai užsiėmimai, diskusijos, aptarimai ir užduotys, kurių metu skatinamas kūrybiškumas ir dalinimasis patirtimi. Nepaisant seminarų metu pateiktos medžiagos naujumo ir aktualumo, dalis kultūros centrų negalės praktiškai įgyvendinti visų naujovių dėl lėšų įsigyti naują įrangą stygiaus ir turimos įrangos senumo.

SEMINARŲ TEMOS Renginių teatralizacijos formos ir galimybės rugsėjo 4 d. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, 42 dalyviai (toliau – dal. ) rugsėjo 11 d. Utenos kultūros centre; 42 dal. spalio 16 d. Telšių raj. savivaldybės skirtose patalpose, 62 dal. Patenkinti lūkesčiai: teatralizacijos taikymo galimybių priminimas, teorinio aspekto apžvalga; daug informacijos didelių renginių organizatoriams bei dirbantiems su meniniu apipavidalinimu; neįprasti režisūriniai sprendimai taikant ritualus, apeigas. Nepatenkinti lūkesčiai: mažai praktinių pavyzdžių konkrečiam renginiui, dėstytoja galėtų kalbėti garsiau ir aiškiau; mažai informacijos apie mažų KC organizuojamų renginių teatralizavimą.

Renginių teatralizacijos formos ir galimybės Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: inovatyvių teatralizacijos elementų panaudojimo, netradicinių sprendimų; kūrybinio darbo; valstybinių švenčių protokolo, idėjų renginių organizavimui; režisūrinių sprendimų. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: įtraukti daugiau lektorių ir gausinti temų įvairovę; daugiau padalomosios medžiagos, leidinių, kad ir mokamų; didinti dalinimąsi patirtimi; norėtųsi daugiau praktinių užduočių ir informacijos apie dekoracijų teatrui pritaikymą; trumpinti seminaro laiką ir viską išdėstyti trumpiau; turėtų vyrauti ne rašytinė informacija, o vaizdas. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: renginių klasifikacija ir ypatumai; sujungti teatralizaciją su garso, vaizdo ir scenografijos pavyzdžiais, nuotraukomis; valstybinių švenčių teatralizavimas; susisteminti šventes į kategorijas pagal amžiaus grupes, pobūdį; kalendorinių švenčių organizavimas; konkrečių švenčių atributika ir simbolika.

Renginių teatralizacijos formos ir galimybės Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: Kūrybiško skatinimo teorija; komandinio darbo nauda; interaktyvūs objektai ir veiksmai; pavyzdžiai, ko negalima daryti renginio metu, pavyzdžiai apie veiksmus, patobulinančius renginį; interaktyviosios skulptūros; šūkis - devizas; ritualų sukūrimas ir simbolių naudojimas, mąstymo skrybėlės. Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: Teatralizacija pramogose (įvairių žaidimų, varžybų principų pritaikymas); pradėsiu rašyti idėjų dienoraštį, gerinsiu organizuojamų renginių kokybę; pagal galimybes taikysiu šventėms apipavidalinimą, dėkoju už scenarijus; atkreipsiu dėmesį į renginio ekspoziciją; įterpsiu daugiau teatralizacijos formų ir simbolių; organizuosiu ir naudosiu kūrybinio mąstymo technikų taikymą įstaigoje; naudosiu grupinio darbo metodą, daugiau dėmesio skirsiu renginio struktūrai, besikeičiantiems elementams, manau, jog bus daugiau laisvės ir netikėtumų.

SEMINARŲ TEMOS Kultūros paslaugų įgyvendinimas projektine darbo forma rugsėjo 5 d. Tauragės kultūros centre; 38 dal. spalio 4 d. Kauno kultūros centre „Tautos namai“, 20 dal. spalio 25 d. Biržų kultūros centre. Patenkinti lūkesčiai: išsamus projekto valdymo pristatymas; išsamus paraiškos užpildymo agentūrai pateikimas; viskas išdėstyta išsamiai ir suprantamai; suteikė pasitikėjimo rengti projektus. Nepatenkinti lūkesčiai: daugiau informacijos apie fondus bei praktinių pavyzdžių kultūros tematika; neapibrėžti kultūrinių projektų rezultatai; norėjosi dirbti kompiuterių klasėje, kurti konkrečias ar menamas projektų paraiškas, atlikti konkrečias užduotis.

Kultūros paslaugų įgyvendinimas projektine darbo forma Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: projektų proceso valdymo, projektų rašymo ir klaidų analizė; konkretūs vertinimo kriterijai; grįžtamasis ryšys, ateities vizijos; finansavimo galimybės, projekto rengimo analizė; projekto problemų medis ir problemų sprendimo būdai, svarbiausi veiksniai, įtakojantys projektų sėkmę. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: aktyvesnio darbo grupėse ir bendros analizės; daugiau sieti teoriją su praktine dalimi. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: Duomenys apie KC veiklą ir patirtį kituose regionuose; sėkmingų projektų pristatymas ir analizė; praktinių pavyzdžių sąsaja su kultūrinėmis problemomis; dažniausiai pasitaikančių projekto rengimo klaidų analizė; kaimo jaunimo sudominimas; aplinkos analizė ir galutinis rezultatas; mažesnio biudžeto kultūros projektai, jų idėjos ir įgyvendinimas; rašyti pavyzdinį projektą; daugiau vaizdinės medžiagos, pavyzdžiui, projektų reklaminių filmukų, judrių praktinių žaidimų, skatinančių kūrybiškumą ir gebėjimus.

Kultūros paslaugų įgyvendinimas projektine darbo forma Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: 2014 -2020 m. Sanglaudos politika; naudinga buvo susieti problemas ir pasekmes, patiko pristatyta valdymo schema; sužinojau, kas svarbiausia projektuose, kaip iškelti tikslus, nuo ko pradėti rašant projektą. Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: daugiau dėmesio skirsiu idėjų generavimo ir argumentavimo procesui; pabandysiu taikyti problemų medį; pradėsiu projektą rašyti ne nuo paraiškos, o nuo problemos ir idėjų analizavimo.

SEMINARŲ TEMOS Renginių vadyba (IV tarptautinio folkloro konkurso – festivalio „Saulės žiedas“ pavyzdžiu) rugsėjo 12 d. Raudonės pilyje, 22 dal. spalio 11 d. Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmuose, 80 dal. spalio 31 d. Klaipėdos miesto sav. Kultūros centre „Žvejų rūmai“, 21 dal. Patenkinti lūkesčiai: aiškumas, tikslumas, optimali seminaro trukmė; daug praktinių pavyzdžių; pateiktas detalus renginio organizavimo planas; padėjo atskleisti, kas tai yra stereotipinis mąstymas; akcentuota darbo su rėmėjais patirtis. Nepatenkinti lūkesčiai: mažai kalbėta apie folkloro išsaugojimą ir jo savitumą.

Renginių vadyba (IV tarptautinio folkloro konkurso – festivalio „Saulės žiedas“ pavyzdžiu) Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: masinių renginių organizavimas, naujos idėjos; renginių vadyba, teatralizacijos galimybės; vadybos trūkumas organizuojant renginius; renginio viešinimas, darbas su rėmėjais, partnerių paieška, naujų idėjų alkis; kultūros ir verslo santykis, patirtis organizuojant folkloro festivalius ar šventes. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: reikėtų praktiškai naudotos literatūros sąrašo; lektoriaus iš Skandinavijos; diskusijos, dalyvių patirties pasidalijimo. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: scenarijai; scenos dekoravimas; video ištraukos iš renginių, jų komentavimas.

Renginių vadyba (IV tarptautinio folkloro konkurso – festivalio „Saulės žiedas“ pavyzdžiu) Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: Osborno sąrašas; 6 veiksniai, sukuriantys ir palaikantys kūrybai reikalingą motyvaciją; ekologiški renginiai; marketingo, vadybos, renginio reklamos teorinės žinios; žinios apie rėmėjų paiešką, bendravimą; darbas su valdžios atstovais, informacijos jiems pateikimas apie renginį; renginio organizavimo kaštų mažinimas, savanorių įtraukimas, savanorystės privalumai ir trūkumai, renginio „virtuvė“; renginių temos; kaip „suvynioti“ kelias kalendorines datas į vieną ištisą renginį; sukeisti vietomis renginio dalis; stengtis bendradarbiauti su kitomis įstaigomis. Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: bandysiu taikyti medijas, stengsiuos įtraukti daugiau naujovių; keisiu vidinį valdymą, kad suformuočiau gerą komandą; drąsiau generuosiu „kreizines“ idėjas; keisiu valstybinių švenčių formą.

Kultūros centrų strateginė plėtra ir teikiamų paslaugų įvairovė rugsėjo 17 – 18 d. Molėtų kultūros centre, 33 dal. lapkričio 6 -7 d. Plungės kultūros centre, 22 dal. Patenkinti lūkesčiai: suteikta pakankamai teorinių žinių, patiko pozityvus mąstymas; gvildentas įstaigos verslumo didinimas; patiko susitikti, pabendrauti su įdomiu lektoriumi; nauja informacija dėl programų jaunimui; seminaras informatyvus, vyko pasikeitimas patirtimi; tiksliai suformuluoti seminaro tikslai, darbo grupės, susumuoti rezultatai; teorija susieta su praktika. Nepatenkinti lūkesčiai: mažai praktinių užduočių.

Kultūros centrų strateginė plėtra ir teikiamų paslaugų įvairovė Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: strateginis planavimas; aktualios KC darbo tendencijos; KC paslaugų įvairovė, naujos idėjos veiklai; pasikeisti nuomonėmis; praktinio ir teorinio veiklos taikymo; KC situacijos Lietuvoje apžvalga, ateities perspektyvų aiškumas, naujausios žinios; kultūros politikos aktualijos; neformalus ugdymas; dokumentai, reglamentuojantys KC veiklą; jaunimo laisvalaikio užimtumas; viešieji ryšiai; atestacija, pareigybės, nuostatai, struktūra. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: seminaras galėtų būti tęstinis ir su gilesne analize. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: praktinis strateginio plano rengimas; diskusijos; nusisekusių ir nenusisekusių renginių analizė; strategijų pavyzdžiai; projektų rašymas; teisinės ir įstatyminės bazės taikymas praktikoje; darbo grupės turėtų turėti darbui jau parengtus „pusgaminius“.

Kultūros centrų strateginė plėtra ir teikiamų paslaugų įvairovė Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: klausimynas; lankytojų poreikių ir nepasitenkinimo analizė; sociologinės apklausos duomenys; KC veiklos analizė; pranešėjo diskusijos; įstatymų taikymas neformalaus ugdymo integralumo KC veikloje; darbas grupėse, darbo su jaunimu principai; jaunimo centrai. Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: pradėsiu apdovanoti atėjusius į renginius ir užvesiu duomenų bazę; plėsiu siūlomų renginių spektrą; labiau atsižvelgsiu į lankytojų poreikius; bus vykdomos diskusijos su lankytojais; keisiu darbo planavimą; didinsiu reklamos paslaugas; bus skiriamas didesnis dėmesys praktiniam neformaliam jaunimo ugdymui, jaunimo projektams; keisiu įstaigos struktūrą, plėsiu veiką, daugiau dalyvausime projektuose; bandysiu suburti didesnį būrį jaunimo; tobulinsiu pareiginius nuostatus; būsiu aktyvesnė kultūros politikos klausimais regione.

SEMINARŲ TEMOS Įgarsinimo ir apšvietimo sistemos, scenos technologijos rugsėjo 25 -26 d. Radviliškio miesto kultūros centre, 84 dal. Patenkinti lūkesčiai: įgyta bendrų žinių apie naujoves; susipažinta su nauja įranga. Nepatenkinti lūkesčiai: daugiau praktinių užduočių ir užsiėmimų. Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: norėjau sužinoti, kaip reikia kokybiškai garsinti renginius; koks yra optimalus akustinės sistemos išdėstymas scenoje; apie renginių įgarsinimo ir apšvietimo subtilybes; scenos apšvietimo taškavimai, galvų valdymas, pultų valdymo ypatumai; sužinoti apie naujoves; konsultacijos su specialistais ir kolegomis.

Įgarsinimo ir apšvietimo sistemos, scenos technologijos Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: grupę skelti į pogrupius ir organizuoti praktinius užsiėmimus; aktualu instrumentų įgarsinimas; reikėtų daugiau praktinių patarimų apie įgarsinimą ir apšvietimą; apie garso fizinius principus; siauresnė specializacija apie konkretesnę temą; video projekcija; konkretaus renginio garso ir šviesos paruošimas. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: instrumentų įgarsinimas; apšvietimo sistemos, naujos technologijos; garso sklidimo ypatumai; apie valdymą ir programavimą; reikėtų grupėmis praktiškai padirbėti; instrumentų pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip juos įgarsinti. Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: garso sklidimo ypatumai; valdymas ir programavimas; garso paslinkimo praktinis pritaikymas; šviesos naujovės. Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: mėginsime atnaujinti turimą garso ir apšvietimo įrangą; perstatysiu garso aparatūrą kaimo salėje; koncertų organizavimą; laidų vyniojimą; stengsimės pereiti prie LED technikos; kitaip sustatysiu „žemų“ dažnių kolonėles.

SEMINARŲ TEMOS Naujų technologijų taikymas organizuojant renginius rugsėjo 25 d. Radviliškio miesto kultūros centre, 67 dal. Patenkinti lūkesčiai: sužinota apie naujas apšvietimo, įgarsinimo ir scenos technologijas, suteikta patarimų, kaip reikėtų elgtis nuomojantis įrangą; pateikti aktualūs patarimai organizaciniais klausimais; seminaras platus savo temomis, jos atitiko seminaro tematiką. Nepatenkinti lūkesčiai: daugiau praktinių užduočių ir užsiėmimų. Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: scenos, garso ir šviesos naujovių pritaikymas, jų galimybės.

Naujų technologijų taikymas organizuojant renginius Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: trūko kitų firmų produkcijos pristatymo, daugiau apie įgarsinimo režisieriaus pultus, bendravimo su atskirais kultūros centrais; norėjosi daugiau orientacijos į kaimą; daugiau praktinių patarimų, kaip verstis su turima aparatūra, apie garso savybes, jo sklidimo galimybes. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: konkrečių renginių detalesnė analizė; mikrofonų charakteristikos ir pritaikymas; apšvietimo sistemų panaudojimas renginiuose daugiau iš meninės pusės; videoprojekcijos ir videomontavimas; vadyba ir viešieji pirkimai; scenografija; specialieji efektai; publiką reikėtų diferencijuoti pagal patyrimą; daugiau vizualizacijos, foto ir video medžiagos; dažniausiai pasitaikančių klaidų pavyzdžių pateikimo, analizės ir ką daryti, kad to išvengti. Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: diodinės lempos; žinios apie scenines konstrukcijas; garso ir apšvietimo sistemas; pultų charakteristikos; kompanijas, teikiančias įgarsinimo, naujų technologijų pritaikymo paslaugas; bendravimas su rangovais.

Naujų technologijų taikymas organizuojant renginius Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: mp 3 įrašų stengsiuosi naudoti pagal galimybes mažiau; įnešiu daugiau tvarkos renginių koordinavime; ruošiantis renginiams daugiau dėmesio skirsiu organizaciniams darbams; atidžiau bendrausiu su garsistais, geriau žinosiu, kokią informaciją ir reikalavimus aptarti.

SEMINARŲ TEMOS Kultūros darbuotojų veiklos inovatyvumas regioninio tapatumo aspektu rugsėjo 27 d. Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmuose, 22 dal. spalio 17 d. Marijampolės kultūros centre, 67 dal. lapkričio 8 -9 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, 14 dal. Patenkinti lūkesčiai: susipažinta su kitų KC veikla ir specifika; gauta daug žinių ir reikalingos informacijos; lektorius sklandžiai dėstė mintis; patiko medžiagos pateikimas, temos išdėstymas, gimė naujų idėjų, atnaujintos prioritetinės siekiamybės, žinios apie rinkodarą, viešinimą; puikūs, svarūs lektoriaus argumentai. Nepatenkinti lūkesčiai: baigti skaityti iki galo, daugiau diskusijų ir klausimų dalyvaujantiems.

Kultūros darbuotojų veiklos inovatyvumas regioninio tapatumo aspektu Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: inovatyvių minčių, pritaikomų centrams; teorinių žinių apie bendrą Lietuvos KC veiklos problematiką, sprendimus; kūrybinio darbo; informacijos apie renginių organizavimą, naujoves organizuojant renginius, jų pritaikymą savo bendruomenėje, vadybą; domino projektinė veikla, organizavimo naujovės, marketingo strateginio proceso įgyvendinimas, reklamos efektyvumas, inovatyvumo galimybės, naujos darbo formos; KC patrauklumo didinimas; KC funkcijų suvokimas, naujų idėjų, požiūrių, įžvalgų, pamąstymų, palyginimų, patarimų; siekis pritraukti daugiau žmonių. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: nemaišyti visų kultūros centrų darbuotojų; rinkti pagal miesto/regiono specifiką, dydį; pagal tai ruošti temas; rinkti labiau motyvuotus dalyvius, filmukų parodyti, kad būtų įdomiau ir neužmigtume seminare; daug nereikalingos informacijos apie turizmą, turinys geras, gal medžiagą paįvairintumėte video pavyzdžiais; kuo daugiau palyginimų ir konkrečių pavyzdžių; diskusijų ir klausimų dalyvaujantiems; prieš susirenkant į tokį seminarą paruoštume namų darbus ir aktyviai diskutuotume

Kultūros darbuotojų veiklos inovatyvumas regioninio tapatumo aspektu Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: pavyzdžiai, atitinkantys regionų ir miestų specifiką, jaunimo renginių naujovių taikymas; problemos, iškylančios KC darbo metu; realios temos iš KC praktikos, galbūt kažkokios dalyvių paruoštos namų užduotys; galite įtraukti kitus lektorius; darbo su bendruomene, jaunimu įvairiapusiškumas; daugiau pavyzdžių, kad skatinti kitus domėtis; savo gabumų supratimas (testas); pritraukimo veikla - kaip pritraukti žmones į kultūros centrus; flashmob; daugiau žinių apie renginių organizavimą. Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: informacija apie kitų kultūros centrų unikalumą, išskirtinumą; aktyvių ir pasyvių vartotojų analizė; geriau nuomoti nei pirkti naują aparatūrą, nebijoti imtis naujų renginių formų; nuostolinga inovacija, KC identiteto kūrimas ir puoselėjimas, savęs realizavimas; pritraukimo veikla - kaip pritraukti žmones į kultūros centrus; prie tradicinių renginių vesti šiek tiek ir naujovių; apie inovatyvias technologijas.

Kultūros darbuotojų veiklos inovatyvumas regioninio tapatumo aspektu Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: labiau išnaudosime krašto išskirtinumą; atkreipsiu didesnį dėmesį jaunimo renginius; naujus lankytojus pradėsime ugdyti nuo darželio amžiaus vaikų; orientuosi į jaunimo individualumo raišką; griebsiuosi bendradarbiavimo; bandysiu daugiau dėmesio skirti kultūros vartotojams kiekvieną dieną, kad vartotojas jaustų didesnį mūsų dėmesį jam, jo poreikiams; daugiau dėmesio planavimo procesui, aplinkos ir poreikių analizei; stengsiuosi įtraukti visas žmonių grupes; drąsiau taikysime naujoves, ir vietos valdžią įtikinsime, kad tai daryti reikia profesionaliau.

SEMINARŲ TEMOS Medijų ir šiuolaikinių technologijų galimybės bei panaudojimas renginiuose spalio 2 d. Šiaulių kultūros centre, 41 dal. spalio 3 d. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, 11 dal. Patenkinti lūkesčiai: patiko pavyzdžiai, padalomoji medžiaga ir perteiktos teorinės žinios. Nepatenkinti lūkesčiai: daugiau praktinių žinių apie medijų naudojimą.

Medijų ir šiuolaikinių technologijų galimybės bei panaudojimas renginiuose Žinių trūkumas, kurį siekė užpildyti seminaro dalyviai: siekis praplėsti akiratį; susipažinti su aktualijomis dirbant kultūros centre „sunkmečiu“; naujų technologijų tendencijos; šiuolaikinių technologijų panaudojimas; videofilmavimas; videomontavimas; medijų ir šiuolaikinių technologijų naudojimas įvairiuose renginiuose. Pasiūlymai programos ir turinio tobulinimui: mažinti teorinę dalį; daugiau praktinių temų; organizuoti antrą dalį su praktinėmis pateiktimis; daugiau medžiagos galimybėms perteikti kultūros centruose; medijos mažesnėse erdvėse; nagrinėti kokio renginio medijos panaudojimą, jo galimybes ir pliusus, daromą įspūdį ir problemas. Pasiūlymai praktinių pavyzdžių papildymui: pavyzdžių pakako, labiau norėjosi realių, jau įgyvendintų realių pritaikymo pavyzdžių Lietuvoje; daugiau informacijos, kur nors dalį būtų galima pritaikyti kult. veikloje ir darbe, su mažomis finansinėmis išlaidomis; lektorius R. Plungė pats nurodė antrą temą, kurią labai norėčiau išklausyti; pavyzdžiai buvo nauji, nepažinti, leisti patiems bandyti; daugiau techninės informacijos;

Medijų ir šiuolaikinių technologijų galimybės bei panaudojimas renginiuose Naujos seminaro dalyviams teorinės žinios: visa teorija pie mediją; naujųjų medijų komunikacijų samprata; demonstruotų medijų tipai; trileris, kaip kuriamas filmas Pokyčiai, kuriuos po seminaro dalyviai stengsis įdiegti savo praktiniame darbe: ieškosime praktikantų, galinčių ir norinčių bendradarbiauti integruojant medijas į kasdienį darbą; įrankių trūkumas neleidžia informacijos panaudoti praktiniame darbe

ŽINIOS LIETUVOS KULTŪROS CENTRŲ DARBUOTOJAMS - 2013 Planuojama įgyvenditi 2013 metų kovo – gruodžio mėnesiais. Programos apimtis valandomis – 112 (iš jų – 44 teorinės, 65 – praktinio ir 3 savarankiško darbo val. ). Programą sudaro 8 skirtingi trumpalaikiai seminarai, iš jų 6 - dviejų dienų (16 val. ) trukmės, 2 – vienos dienos (8 val. ) trukmės. Seminarai bus vykdomi įvairiose Lietuvos vietose – planuojama septynis seminarus surengti po penkis kartus penkiose geografinėse Lietuvos apskrityse, o vieną seminarą, skirtą scenografams, - tris kartus Panevėžyje.

TEMOS Kultūros centrų strateginė plėtra ir teikiamų paslaugų įvairovė (Romas Matulis); Kultūros centro socialinis integralumas. Pokyčių valdymas kultūros centruose (dr. Gvidas Vilys); Lyderystės vaidmuo kultūros darbuotojų veiklos efektyvumui (doc. Dr. Diana Lipinskienė); Renginių garso režisūros meninė specifika (Kastytis Narmontas); Videomontažo panaudojimas kultūrinių renginių scenografijai (Dainius Ožalas) ; Sceninė kalba: lavinimas, taikymas ir interpretacijos (doc. Dr. Danutė Vaigauskaitė); Valstybinių švenčių režisūra ir atributai (doc. dr. Irena Bierontaitė); Etnokultūrinių renginių organizavimo ypatumai (dr. Loreta Sungailienė)