Tolerancijos ir bendramogikj kompetencij ugdymas aptarnavimo sektoriaus darbuotojams

Tolerancijos ir bendražmogiškųjų kompetencijų ugdymas aptarnavimo sektoriaus darbuotojams TEO LT, AB „KEISK POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ“

Peržengti savojo “aš” ribas ir suprasti kitą yra tam tikras iššūkis, tačiau šis iššūkis vertas šiuolaikinio mąstančio žmogaus.

KAS YRA SOCIALINIAI GEBĖJIMAI Tai elgesys, kuris tam tikrose socialinėse situacijose veda į tinkamą santykį su pozityviais ir negatyviais padariniais. Tai gebėjimai, padedantys piliečiui gyventi drauge ir naudingai dalyvauti socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime.

SOCIALINIŲ GEBĖJIMŲ KOMPONENTĖS Efektyvi komunikacija; Konstruktyvus sprendimų priėmimas; Orientacija į ateitį, t. y. dirbti siekiant tikslų; Gebėjimas inicijuoti ir palaikyti santykius; Savikontrolė bei savo elgesio ir jo poveikio kitiems stebėjimas; Gebėjimas paprašyti ir naudotis gauta parama; Socialiai atsakingas elgesys, kaip mokėjimas išklausyti kito nuomonę; Pagarba kitam.

SOCIALINIŲ GEBĖJIMŲ SKATINIMO FORMULĖ - ŽAVI įmonė Žinojimas Veiklumas ŽMOGUS Asmenybė

Tyrimai rodo, kad žmonės geriau įsimena informaciją: ◦ ◦ ◦ 10 20 30 50 90 proc. – skaitydami; – išgirdę; - matydami; – kai skaito, mato, girdi ir paaiškina kitam; – kai skaito, mato, girdi, paaiškina kitam ir patiria patys.

NEGALĖS SAMPRATA

NEGALIA NEGALĖ

SKAIČIAI 2010 metais Lietuvoje gyveno 267. 130 asmenų su negalia 15. 737 vaikų, turinčių negalią. Beveik 10 proc. pasaulio gyventojų turi negalią, Lietuvoje statistika yra panaši.

Žmogus su negale - tai asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalės iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio ar socialinio gyvenimo, atlikti savo pareigų ar naudotis teisėmis. Negalė – tai bet koks sutrikimas, sindromas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu.

LIGA IR NEGALĖ Liga - tai žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir sustiprėjusiomis apsauginėmis reakcijomis. Negalė - fizinis arba protinis sutrikimas, kuris apriboja ar pakenkia esmines gyvybines funkcijas - tokias kaip klausą, regą, kalbėjimą, rūpinimąsi savimi, darbą - arba joms kenkia. Liga gydoma, negalia priimama

NEGALIŲ RŪŠYS PAGAL ATSIRADIMO PRIEŽASTIS Įgimta negalė - tai būklė pasireikšianti gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu. Įgyta negalė - tai būklė, išsivysčiusi po gimimo gyvenimo eigoje. Ji gali atsirasti dėl traumos, ligos ar avarijos. Senėjimas.

NEGALIŲ RŪŠYS PAGAL SUNKUMO LAIPSNĮ Lengva - minimaliai sutrikdo kasdienę veiklą. Vidutinė - kasdieninė veikla bei funkcijos sutrikdytos tam tikru mastu. Sunki ir labai sunki- sunkus funkcijų pažeidimas, žmogus paprastai yra neveiksmingas. Įgimta/įgyta

NEGALIŲ RŪŠYS PAGAL SUTRIKIMO POBŪDĮ Fizinė: Judėjimo - visiškas ar dalinis negalėjimas judėti ( paralyžius, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius, raumenų/kaulų ligos, retosios ligos). Somatinių sutrikimų sukelta - chroniškų ligų sukelta negalė, gali būti išoriškai nematoma. Sensorinė - jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais (aklumas, kurtumas, kalbos sutrikimai).

Protinė - tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais (autizmas, Dauno sindromas). Psichinė - sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą jausmus bei bendravimą(schizofrenija, depresija). Raidos - bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. amžiaus, ir nulemianti lėtesnį naujų žinių ir įgūdžių įgijimą (epilepsija, vaikų cerebrinis paralyžius). Kompleksinė – turinti visų, arba keleta kitų negalios rūšių požymių.

NEGALĖS MODELIAI Medicininis negalės modelis Socialinis negalės modelis

MEDICININIS NEGALĖS MODELIS Judėjimas apribotas vežimėliu Negali vaikščioti Negali girdėti ar matyti Apribotas namų aplinka Problema – pats žmogus su negale Ieško gydymo Piktas ir įžeistas Būtina globa Ligotas ar sergantis

SOCIALINIS NEGALĖS MODELIS Nepritaikyti pastatai Nepritaikytas transportas Skurdas ir mažos pajamos Menkos įsidarbinimo galimybės Problema – nepritaikyta aplinka Izoliuotos šeimos Gestų kalbos vertėjų trūkumas Segregacija (atskyrimas) Stereotipai

KOKS YRA VISUOMENĖS SANTYKIS SU NEĮGALIU ASMENIU? • • • Formaliame lygmenyje (valstybėje) Tarptautinė neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvoje ratifikuota 2010 metų rudenį LR Neįgaliųjų integracijos įstatymas LR Socialinių paslaugų įstatymas. Neformaliame lygmenyje - pacientų organizacijos (asociacijos)/ religinės bendruomenės, privačios iniciatyvos, teritorinės bendruomenės, kitos NVO

INTEGRACIJA Tai neįgalaus asmens įtraukimas, įjungimas į visuomenę. Tai tikėjimas kiekvieno asmens prigimtine teise visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Integracija reiškia skirtumų pripažinimą, suteikiant vietą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ar izoliuotas. Integracijos tikslas – skatinti visuomenę priimti individų kitoniškumą kaip normalų reiškinį.

FUNKCINĖ IR SOCIALINĖ INTEGRACIJA Funkcinė integracija – žmonės su negalia gyvena ir dirba normalios visuomenės aplinkoje, kaimynystėje su kitais žmonėmis. Socialinė integracija – neįgalieji turi socialinius kontaktus su negalios neturinčiais kaimynais ir draugais, kartu praleidžia laisvalaikį integruotoje aplinkoje( sporto klubuose, meninėje veikloje). Reali situacija Lietuvoje -funkcinė integracija; visuomenė pritaria integracijos idėjoms tačiau egzistuoja “sindromas” – tik ne mano kieme.

INTEGRACIJOS PRIVALUMAI Visuomenei: naikina barjerus; ugdo toleranciją; padeda suprasti skirtingą gyvenimo patirtį; griauna stereotipus, vyraujančius visuomenėje; didina visų visuomenės narių lygias galimybes.

INTEGRACIJOS PRIVALUMAI Tėvams, auginantiems vaikus su negale: didina bendravimo galimybes; padeda nesijausti atstumtiems ar vienišiems; padeda vystyti paslaugų tinklą.

INTEGRACIJOS PRIVALUMAI Neįgaliesiems suteikia galimybę: būti bendruomenės dalimi; susirasti draugų; bendrauti su kitais žmonėmis; išbandyti naujus įgūdžius. Kitiems žmonėms: ugdo toleranciją ir supratimą; suteikia galimybę rasti draugų; suteikia galimybę ugdyti globos įgūdžius.

NEĮGALIŲJŲ INTEGRACIJOS ĮSTATYMAS Tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas. . . Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas.

SOCIALINĖ ATSKIRTIS Tai asmens ar socialinės grupės izoliacija nuo visuomenės raidos procesų, kai tas asmuo ar grupė negali palaikyti visuomenėje įprastos gyvensenos ir socialinių ryšių dėl materialinių išteklių, išsilavinimo, sveikatos, socialinių įgūdžių, psichologinės gerovės stokos. Lietuvoje socialinė atskirtis yra susieta: su gyvenimo lygiu; su švietimu, darbu užimtumu; su gyvenamąja vieta; su amžiumi.

SOCIALINĖS ATSKIRTIES GRUPĖS Ilgalaikiai bedarbiai; Nuteistieji; Grįžę iš įkalinimo įstaigų; Tautinių mažumų atstovai; Benamiai; Asmenys turintys įvairias priklausomybes; Neįgalieji; Šeimos, auginančios neįgalius vaikus; ir kt.

Praktinė užduotis Nr. 1 “Neįgalaus žmogaus portretas”.

NEĮGALAUS ŽMOGAUS PORTRETAS Lytis; Amžius; Negalia; Teigiamos savybės; Neigiamos savybės;

Praktinė užduotis Nr. 2 “Kaip mes jaučiamės sutikę neįgalų žmogų? ”

KAIP MES JAUČIAMĖS SUTIKĘ NEĮGALŲ ŽMOGŲ?

Kaip neįžeisti; Noras padėti; Smalsumas; Noras globoti; Jausmas, kad jis kitoks (lyg ir nesmagu); Atlaidumas; Nuolaidžiavimas; Baimė; Vengimas; Užuojauta; Pasimetimas; Kaltės jausmas; . . . .

Praktinė užduotis Nr. 3 “ Kokio požiūrio iš mūsų tikisi negalią turintys asmenys”

KOKIO POŽIŪRIO IŠ MŪSŲ TIKISI NEGALIĄ TURINTYS ASMENYS?

Nedirbk už mane – dirbkime drauge, Negyvenk už mane – gyvenkime drauge, Nebūk už mane – būkime drauge.

Patys neįgalieji siūlo visuomenei tokius požiūrio taškus 1. Nežiūrėk į mane kaip į problemą. 2. Pripažink, kad mano negalia yra neatsiejama mano dalis. 3. Nelaikyk manęs kitokiu, bejėgiu ir nepilnaverčiu dėl negalios.

4. Nesistenk manęs pataisyti ar sureguliuoti, nes aš nesu suglebęs ar subyrėjęs. 5. Palaikyk, paremk mane, tada aš galėsiu pasitarnauti visuomenei man įmanomais būdais. 6. Nežiūrėk į mane kaip į nuskriaustą. Laikyk mane savo kaimynu. Atmink, kad nei vienas iš mūsų nėra tobulas. 7. Nesistenk keisti mano elgesio.

8. Būk kantrus ir išklausyk manęs. Kas tau atrodo nepriimtina, galbūt yra mano bandymas susikalbėti su kitais man įmanomu būdu. 9. Nebandyk manęs pakeisti, nes tu neturi tam teisės. 10. Padėk man išmokti tai, ko aš siekiu. 11. Neslėpk savo nepilno supratimo ar abejonių po “profesionalumo” kauke. 12. Būk tas asmuo, kuris išklauso, ir nesistenk išvaduoti manęs nuo mano pastangų.

13. Nesinaudok manimi kurdamas ir išbandydamas teorijas bei strategijas. 14. Būk su manimi, ir mudu mesime iššūkį vienas kitam. Tai būtina, kad mes galėtume daug ką naujai suprasti. 15. Nebandyk manęs kontroliuoti. Aš turiu teisę pats tvarkyti savo gyvenimą. 16. Tai, ką tu vadini nepritarimu ar manipuliacija, iš esmės gali būti vienintelis būdas bent kiek kontroliuoti savo gyvenimą.

17. Nemokyk manęs paklusnumo, nuolankumo, mandagumo. 18. Norėdamas apginti save, aš turiu teisę pasakyti “ Ne”. 19. Nenaudok manęs pasigailėjimo ar gėdos jausmams demonstruoti. 20. Tapk mano sąjungininku kovoje prieš tuos, kurie išnaudoja mane savo autoritetui pagerinti ar kitiems savanaudiškiems tikslams. 21. Neapsimetinėk mano draugu, jei nejauti draugiškumo.

22. Pasistenk pažinti mane – gal tapsime draugais. 23. Nesistenk man be reikalo padėti, nors tau tai teikia malonumo. 24. Paklausk manęs, ar man reikia tavo pagalbos. Leisk man nurodyti ir paaiškinti, kaip geriausiai gali man padėti. 25. Nesigėrėk manimi vien todėl, kad esu neįgalus. Negarbink žmogaus, kuris tetrokšta gyventi pilnavertį gyvenimą. 26. Išklausyk, paremk ir stebėk. 27. Gerbk mane, nes pagarba įrodo lygybę.

“Kiekviena asmenybė, atėjusi į šį pasaulį, yra nauja, prieš tai nebuvusi, originali ir vienintelė. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už tai, kad žinotų ir pamąstytų, jog jis yra unikalus šiame pasaulyje – su savo ypatingu charakteriu, ir nebuvo iki šiol nė vieno tokio žmogaus, nes kitaip, jam nebūtų reikalo atsirasti. Kiekvienas žmogus yra naujas ir pašauktas įvykdyti jam skirtą ypatingą užduotį šiame pasaulyje. ” (M. Buber)

PABAIKITE SAKINĮ Bendravimas – tai. . .

Praktinė užduotis Nr. 4 “Aš ir Tu/Kiti”

AŠ IR TU/KITI Popieriaus lape į du stulpelius parašykite po 10 teiginių, apibūdinančių Jūsų požiūrį į save ir kitus žmones ( teiginiai apie “Aš” ir teiginiai apie ”Tu/Kiti”). Įvertinkite kiekvieną teiginį “+” arba “-”, priklausomai nuo to, kokią reikšmę Jūs jam suteikiate. Suskaičiuokite kiek “+ “ ir kiek “-” yra kiekviename stulpelyje. Taip gauname nuostatą savęs paties ir kitų atžvilgiu.

BENDRAVIMO ETAPAI Savireguliacija: perėjimas prie bendravimo su pašnekovu Psichologinio kontakto užmezgimas Pasikeitimas informacija: kalbėjimas klausymasis Kontakto užbaigimas

BENDRAVIMO ASPEKTAI Socialinė percepcija ( savęs pristatymas ir kito asmens suvokimas) Komunikacija (keitimasis informacija) Interakcija ( bendros sąveikos strategijos numatymas)

SOCIALINĖ PERCEPCIJA Pradinis bendravimo momentas turi didelę įtaką sėkmei. Jei paslysite ant pirmo laiptelio, vėliau bus sunku pasivyti.

SOCIALINĖ PERCEPCIJA Pirmas įspūdis susiformuoja per 4 minutes. Suvokdami aplinką ir kitus, remiamės įvairiais informacijos priėmimo kanalais: 80 % - regėjimu 15 % - klausa 5 % - kitais jutimais (lytėjimas, uoslė, skonis) Empatija - įsijautimas į kito žmogaus emocinę būseną, tai gebėjimas pasijusti pašnekovo vietoje. Tolerancija – kitokios nuomonės, elgesio ar įsitikinimų gerbimas. Tai pakantumas kitaip mąstančiam nebūtinai pritariant jo nuomonei.

Praktinė užduotis Nr. 5 “Empatija” Praktinė užduotis Nr. 6 “Tolerancija”

Praktinės užduotys pasiriktinai: Praktinė užduotis Nr. 8 “Sala” Praktinė užduotis Nr. 9 “Įžymūs žmonės, turintys negalią” Praktinė užduotis Nr. 10 “Bargonai ir Rutriai”

Užduotis: ◦ Prašau nupieškite šias negalias: ◦ psichinę negalę (depresija, epilepsija, schizofrenija) ◦ sensorinę (aklumas, kurtumas) ◦ mokymosi sutrikimą. ◦ 1. Pažymėkite su kokią negalią turinčiu asmeniu mielai užmegztumėt kontaktą ir bendrautumėte? 2. Su kokią negalią turinčiu asmeniu bendravimą norėtumėt apriboti, esant galimybei? ◦ 3. Kokią negalią turinčio asmens vengtumėte? ◦

Agata Kristi. Epilepsija

Van Gogas. Depresija, psichinė negalia, klausos sutrikimas

Abraomas Linkolnas. Depresija

Betchovenas. Mokymosi sutrikimas, kurtumas

Albertas Einšteinas. Mokymosi sutrikimas, disleksija

Tomas Kruzas. Mokymosi sutrikimas, disleksija

Andre Bočelis Aklumas

Styvas Vonderis Aklumas

STEREOTIPAS, STEREOTIPIZAVIMAS Stereotipas - visuomenės sąmonėje funkcionuojantis supaprastintas, schematizuotas, emociškai nuspalvintas kokio nors daikto, asmens, institucijos vaizdinys, dažnai paremtas netikromis žiniomis, bei palaikomas tradicijų ir nekeičiamas. Stereotipizavimas - natūralus procesas, kuris būdingas žmogaus prigimčiai.

Komunikacija (keitimasis informacija) Komunikacijos schema Du komunikacijos žmonės vienas kitam siunčia net 800 momentinių signalų A B

KOMUNIKACIJĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI Situaciniai; Informaciniai; Kalbantysis asmuo; Klausantysis asmuo.

BENDRAVIMO KLIŪTYS Dėmesio kliūtys - triukšmas, aplinka, pertraukimai, laiko limitai Emocinės kliūtys - nusistatymas, statusas, patirtis, prielaidos, vertybės ir įsitikinimai Žodinės kliūtys - įsakinėjimas, grasinimas, pamokslavimas, sprendimo pateikimas, vertinimas, menkinimas, diagnozavimas, smalsavimas, „prasivardžiavimas”

BENDRAVIMĄ SUDARO: Žodinė kalba - tai, ką mes pasakome ar perteikiame žodžiais Nežodinė (kūno) kalba - tai informacija, kurią mes perteikiame kitomis priemonėmis. Tai mūsų kūnų padėtis, orientacija, laikysena, gestai, veido išraiška, balso tonas ir t. t.

KOMUNIKACIJOS FENOMENAS - ŽODIS Sudėtinga kalba – dažniausia komunikacijos kliūtis; Supaprastinkite kalbą. Paprastas – tai ne prastas; Aiški kalba sujungia, paini, sudėtinga – išskiria; Aiškumas – paprastumo vaikas; Kai esi nuoširdus, viskas tampa aišku ir suprantama visiems.

NEVERBALINIO BENDRAVIMO PRIEMONĖS Vizualinės Akustinė Taktilinės Olfaktorinės

Asmeninė erdvė INTYMIOJI ZONA 15 – 46 cm Intymiausia zona ASMENINĖ ZONA 46 cm – 1, 2 m SOCIALINĖ ZONA 1, 2 – 3, 6 m VISUOMENINĖ ZONA daugiau kaip 3, 6 m

PAGRINDINĖS KŪNO KALBOS PRIEMONĖS Veido išraiška Akių kontaktas Asmeninė erdvė Kūno judesiai, gestai Kūnų kontaktas Balso tonas

Praktinė užduotis Nr. 11 “Skaitymas iš lūpų’

AKTYVUS KLAUSYMAS Dievas suteikė mums dvi ausis ir vieną burną ir mes turėtume jomis naudotis tokiu pačiu santykiu (airių patarlė) Faktoriai, veikiantys mūsų klausymosi galimybes 1. Selektyvi atranka (mes girdime tai, į ką atkreipiame dėmesį). 2. Selektyvus išlaikymas atmintyje (mes prisimename tai, ką manome kad yra svarbu prisiminti). 3. Selektyvus suvokimas (tai, ką išgirstame, mes interpretuojame pasiremdami savo suvokimu ir prielaidomis.

Klausymosi tipai GYNYBIŠKASIS • Informacija suvokiama kaip grėsminga • Ne tiek klausomasi partnerio , kiek kuriami kontrargumentai • Skubama teisintis arba ginčytis PASYVUSIS • Informacija atsijojama • Ne tiek klausomasi partnerio, kiek galvojama apie savo interesus, problemas • Demonstruojamas abejingumas AKTYVUSIS • Klausomasi atidžiai • Partneris skatinamas kalbėti daugiau, plačiau • Valdomas pokalbis • Stengiamasi suprasti “tarp eilučių” • Kreipiamas dėmesys į neverbalinę kalbą

KLAUSYMOSI KLIŪTYS Palyginimas Minčių skaitymas Repeticija Filtravimas Nuomonės sudarymas Svajojimas Susitapatinimas Patarimai Ginčas Esate teisus Nukrypimas nuo temos Nuteikinėjimas savo naudai

AKTYVAUS KLAUSYMOSI ĮGŪDŽIAI Perfrazavimas - tai pašnekovo minčių esmės pakartojimas savais žodžiais. Jausmų atspindėjimas - tai klausančiojo suvokimas ir pasakymas, ką jaučia kalbantysis. Apibendrinimas - tai esmės apie tai, ką Jūs supratote apie pašnekovo elgesį, jausmus, mintis išsakymas savais žodžiais. Klausinėjimas, pasitikslinimas - informacijos pasitikslinimas, užduodant klausimus. Grynasis klausymas – klausymas nepertraukiant.

AKTYVAUS KLAUSYMO TAISYKLĖS Nepertraukinėkime pašnekovo, Nekeiskime pokalbio temos, Nesiblaškykime, Netardykime pašnekovo (neužduokime nereikalingų klausimų), Neprimeskime savo pastabų, Savo elgesiu, gestais ar žodžiais atspindėkime kalbančiojo jausmus, Klausykime. . . tarp eilučių.

Praktinis užduotis Nr. 11 “Klausymasis – paveikslai”

Klausymasis - paveikslai 1. Asmuo, turintis paveikslą, turi papasakoti paveikslo atvaizdą savo draugui, kuris pagal pateiktą informaciją turi nupiešti piešinį. Bendrauti atliekant užduotį draudžiama – negalima kalbėtis, užduoti klausimų, atsisukti. 2. Užduoties atlikimo trukmė 10 -15 min.

Klausymas - paveikslai 1. Poros pasikeičia vaidmenimis. Jūs turite nupiešti piešinį pagal porininko pateiktą informaciją. Sąlygos tos pačios, tik šį kartą galima bendrauti užduodant klausimus. 2. Užduoties atlikimo trukmė 10 min.

INTERAKCIJA (bendros sąveikos strategijos parengimas) Bendradarbiavimas Konfliktas

PRINCIPAI: Pagarba, o ne atstūmimas. Įsijautimas (empatija), o ne patarinėjimas, kaip jam gyventi. Nuoširdumas, o ne apsimetinėjimas. Atvirumas, o ne mėginimas slėptis už „profesionalumo”. Konkretumas bendraujant, o ne abstraktus idealizavimas.

BENDRIEJI PATARIMAI, KAIP BENDRAUTI SU ŽMONĖMIS, TURINČIAIS NEGALĘ Prieš pradėdami, pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga Kontakto atveju būkite atsargus Bendraukite Jums įprastu būdu Nedarykite prielaidų Būkite pagarbus Būkite atidus

Ačiū už atvirumą, nuoširdų ir jaukų bendravimą www. svelniukas. lt