Kultros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys Kultros ministerija 2018

Kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys Kultūros ministerija 2018 -05 -11

Metmenų pagrindas ir tikslas • XVII Vyriausybės programos veiksmų plane numatyta iki 2018 m. pabaigos parengti Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelį. • Siekiant pradėti konsultacijas su kultūros paveldo sektoriumi, visuomene, institucijomis ir verslo asocijuotais subjektais, būtina apsibrėžti tokio modelio kryptis, t. y. kokiu keliu galėtume pradėti kultūros paveldo apsaugos reformą. • Metmenyse pateikiamos nuostatos nėra galutinės, jos konsultacijų metu gali kisti. Pačios nuostatos suvokiamos kaip konsultacijų temos, kurios turi būti nuodugniai išdiskutuotos ir joms parinktos efektyviausios įgyvendinimo priemonės. • Tik atlikus konsultacijas ir išdiskutavus būdus bei priemones, būtų galima konstruoti nacionalinį teisyną: parengti NKPAĮ, STĮ, TPĮ, SĮ, VSĮ ir kitų įstatymų pakeitimus.

Šiuolaikinės paveldosaugos nuostatos • Kaip turi būti išsaugotas daiktas, priklauso nuo mūsų ideologinių nuostatų, ką esame pasiryžę laikyti autentišku. – Kultūros paveldas nėra baigtinis procesas, todėl negalime turėti galutinio kultūros vertybių sąrašo. • Daikto dabartinė būklė yra autentiškiausia, o visos kitos yra „netikros“: spėjamos, rekonstruotos ar pritaikytos. – Taigi užkonservuoti kultūros vertybę yra vienintelis teisingiausias metodas paveldosauginiu aspektu, tačiau tai neatitinka kasdienybės realijos, kai daiktus norime pritaikyti nūdienos poreikiams. Vadinasi, paveldotvarkoje pokyčiai yra neišvengiami.

Privalomos kompetencijos • Atsižvelgiant į šiuolaikinės paveldosaugos nuostatas, paveldosaugos valdyme keliamos šios privalomos kompetencijos: – Turėti moksliniais tyrimais pagrįstas žinias, nes tik tai padeda pagrįsti mūsų pasirinkimus (ideologiją), ką ir kaip saugome; – Gebėti taikyti subalansuotos plėtros paradigmą, kai mažiausiomis sąnaudomis pasiekiamas didžiausias kultūros vertybės išsaugojimo mastas. • Kitaip tariant, kultūros vertybių išsaugojimas turi būti adekvatus, t. y. jis turėtų sukelti kuo mažesnes neigiamas pasekmes tiek dabartinei, tiek ateities kartai, ir remiasi išsaugojimo per transformaciją principu.

Esminiai paveldosaugos procesai • Kultūros vertybių apskaita; • Kultūros vertybių apsaugos reikalavimų nustatymas ir kontrolė; • Kultūros vertybių būklės monitoringas ir rizikų valdymas; • Kultūros vertybių restauravimas ir tvarkymas; • Kultūros vertybių populiarinimas ir aktualizavimas.

Siūlomi pokyčiai apskaitos srityje • Tęsti kultūros vertybių įtraukimo į Kultūros vertybių registrą procesą per vertinimo tarybas, tačiau teisiškai detaliau reglamentuoti tokių vertinimo tarybų ir jų narių veiklą, jiems taikomus reikalavimus. • Supaprastinti šiuo metu painią kultūros vertybių gradaciją. Todėl sumažinti kultūros vertybių reikšmingumo lygmenis iki dviejų – vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės objektai – bei lygmenis tiesiogiai susisieti su diferencijuotais paveldosaugos reikalavimais ir skirtingu finansavimo intensyvumu iš valstybės biudžeto. • Sukuriant prielaidas savivaldybėms konkuruoti dėl paveldo išsaugojimo: – Nustatyti, kad visos kultūros vertybės, kol nėra įtrauktos į valstybinės reikšmės objektų sąrašą, yra vietinio reikšmingumo lygmens ir už jų apsaugą atsako atitinkamos savivaldybės meras. Už valstybinės reikšmės objektų apsaugą atsako kultūros ministras. – Pirminę kultūros vertybių apskaitą perduoti savivaldybėms, o Kultūros ministerijos įgaliota institucija atliktų metodinį vadovavimą tokiai apskaitai ir vykdytų kultūros vertybių atranką, siekiant jas paskelbti valstybinės reikšmės objektais.

Siūlomi pokyčiai apskaitos srityje • Konsoliduoti Kultūros vertybių ir Nekilnojamojo turto registrus, kad būtų optimizuoti duomenų kaupimo, saugojimo ir pateikimo procesai bei kultūros vertybių valdytojai ir kiti asmenys laiku gautų informaciją apie jų daiktų tapimą kultūros vertybėmis. • Siekiant apsaugoti investicinę aplinką, nustatyti dviejų tipų kultūros vertybių vertinimo imunitetus: – Pirmuoju imunitetu įteisinamas 5 metų laikotarpis, per kurį be kultūros vertybių valdytojų sutikimo negali būti keičiamos kultūros vertybei nustatytos vertingosios savybės, teritorijos ir apsaugos zonos ribos (išskyrus atvejus, kai naujosios vertingosios savybės nustatomos ardomųjų tyrimų metu ir apie jas nebuvo galima sužinoti iš anksto). – Antruoju imunitetu įteisinama nuostata, kad vertinimo tarybai nusprendus, jog objektui nėra taikoma teisinė apsauga, objektas vėl gali būti pasiūlytas įrašyti į Kultūros vertybių registrą tik po 5 metų.

Siūlomi pokyčiai kontrolės srityje • Mažinant biurokratizmą, atsisakyti tipinių ir individualių apsaugos reglamentų bei kultūros paveldo specialiųjų planų. Kultūros vertybių vertinimo aktas yra pagrindinis apskaitos ir apsaugos dokumentas, kuris privalomas tiek rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tiek statinių projektus. • Decentralizuojant kultūros paveldo valdymą, visą projektinės dokumentacijos derinimą perduoti savivaldybių administracijoms, o tais atvejais, kai planuojama veikla patenka į valstybinės reikšmės objektų teritoriją ar apsaugos zoną – turi būti gautas Kultūros ministerijos įgalioto subjekto ekspertinis vertinimas. • Įgyvendinant „keturių akių“ principą ir suformuoti nešališką „arbitražinį“ subjektą, kuris nedalyvaudamas nei apskaitos, nei projektų derinimo procese, įgyvendintų nešališką „priešteisminio“ ginčo paveldosaugos srityje nagrinėjimo funkciją. Šis subjektas atstovautų ir valstybę darbiniuose tarptautiniuose paveldosaugos formatuose (UNESCO, Europos Taryba, Europos Sąjunga).

Siūlomi pokyčiai tvarkymo srityje • • • Centralizuoti ir konsoliduoti monitoringo procesus ir, remiantis monitoringo duomenimis, parengti trimetę kultūros vertybių aktualizavimo programą, kurioje būtų įvardintos vertybės, kurioms labiausiai reikia finansinių injekcijų. Taigi kultūros vertybių stebėsenos duomenys taptų priemone, leidžiančia planuoti finansinius išteklius ir formuoti kontrolės mechanizmus, pagrįstus rizikos vertinimu – taip panaudojant ribotus viešojo sektoriaus žmogiškuosius išteklius. Siūloma, kad centralizuotą monitoringo funkciją atliktų Kultūros ministerijos įgaliotas subjektas, vykdantis „arbitražo“ funkcijas paveldosaugos srityje. Konsoliduojant viso kultūros sektoriaus infrastruktūros procesus, t. y. įgyvendinti Vyriausybės protokolinį sprendimą ir vietoj VĮ „Lietuvos paminklai“ (pavaldus KPD) įsteigti BĮ Kultūros infrastruktūros centrą, kuris atliktų konsoliduotas ne tik kultūros paveldo tvarkybos darbų, bet ir visų kultūros infrastruktūros objektų (muziejų, bibliotekų, archyvų, teatrų, koncertinių įstaigų) statybos darbų užsakovo funkcijas. Sugraduoti finansavimo intensyvumą. Nustatyti, kad valstybinės reikšmės objektams (jų sąrašas būtų trumpas ir reprezentatyvus) valstybės paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. , o vietinės reikšmės objektams tvarkyti valstybė prisideda iš dalies pagal trimetę kultūros vertybių aktualizavimo programą. Tai paskatintų savivaldybes aktyviau atlikti kultūros vertybių apskaitos darbus, užtikrinti kokybiškesni projektinės dokumentacijos derinimą, nes tai būtų tiesiogiai susiję su galimybe pritraukti valstybės biudžeto lėšas.

Paveldosaugos instrumentinė schema Vertinimo tarybos aktas Vertingosios savybės Reglamentas Specialusis planas Draudžiamieji veiksmai Užstatymo rodikliai Transporto rodikliai Apželdinimo rodikliai Kiti dokumentai • Dokumentuose, reglamentuojančiuose ūkinę veiklą (PAV, SPAV, TPD, SP ir kiti), turi būti įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios maksimalų išsaugojimą vertingųjų savybių, kurios nustatomos vertinimo tarybos aktu. • Vertinimo tarybos aktus rengia savivaldybių sudaromos vertinimo tarybos. • Tik Kultūros vertybių registre registruotoms kultūros vertybėms, su joms nustatytomis vertingosiomis savybėmis, gali būti skiriama valstybės finansinė parama joms išsaugoti.

Institucinės pertvarkos gairės • • Šiuo metu centriniame vykdomosios valdžios aparate paveldosaugos srityje veikia trys subjektai: Kultūros paveldo departamentas ir jam pavaldus Kultūros paveldo centras bei VĮ „Lietuvos paminklai“. Siekiant įgyvendinti pokyčius, siūloma decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, taip išskaidrinant pačius procesus, tolygiau paskirstant galios svertus ir užtikrinant operatyvesnius sprendimus: – Kultūros paveldo centro pagrindu suformuoti paveldosaugos kompetencijų centrą, kuris ne tik metodiškai vadovautų kultūros vertybių apskaitai, bet ir teiktų išankstinę ekspertinę nuomonę bei aktualizuotų (populiarintų) kultūros paveldą. Siūlomas naujas pavadinimas – Nacionalinis kultūros paveldo centras. Pavaldumas – Kultūros ministerijai. – Reformuoti iš esmės Kultūros paveldo departamentą į Valstybinę kultūros paveldo inspekciją, jai priskiriant konsoliduoto monitoringo, rizikos vertinimo ir nepriklausomo „atrbiražo“ funkcijas. Taip pat ji dalyvautų ir darbiniuose paveldosaugos tarptautiniuose formatuose (UNESCO, Europos Taryba, Europos Sąjunga). Pavaldumas – Kultūros ministerijai. – Vykdant Vyriausybės protokolinį sprendimą, pabaigti VĮ „Lietuvos paminklai“ pertvarkymą į BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“, kuri atliktų ne tik kultūros vertybių, bet ir kultūros infrastruktūros objektų tvarkybos (statybos) darbų užsakovo funkcijas. • Institucinė pertvarka būtų atlikta esamų išteklių ribose.

Pertvarkos institucinė schema Ministerija VKPI KPD Ministerija Inspektavimas KPC Aktualizavimas NKPC KIC LP Apskaita Parama LP Tvarkybos org. Derinimas Savivalda

Pertvarkos rizikų valdymas • Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms tektų vieni svarbiausių paveldosaugos procesų (apskaita ir projektų derinimas), siūlome numatyti šias rizikų valdymo priemones: – naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti griežtesnius mechanizmus, kurie apribotų vietos savivaldos institucijų pasirinkimų galimybes; – Iki teisės aktų pakeitimų, lygiagrečiai išnagrinėti ir ištaisyti paveldo tvarkybos reglamentų ir statybos techninių reglamentų spragas; – Naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžti paveldo bendruomenės institutą, numatant tokiai bendruomenei ne tik plačias teises, bet ir pareigas.

Darbų kalendorinis grafikas • Iki šių metų liepos 13 d. baigti konsultacijas su sektoriumi dėl Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų. • Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija ne vėliau kaip iki šių metų spalio 18 d. Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų pagrindu parengs Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos ir kitų įstatymų (Saugomų teritorijų, Statybos, Teritorijų planavimo įstatymų ir t. t. ) pakeitimų koncepciją kaip Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelį. • Kultūros ministerija ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio 18 d. Vyriausybei pateiks Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naują redakciją ir kitų įstatymų (Saugomų teritorijų, Statybos, Teritorijų planavimo įstatymų ir t. t. ) pakeitimus, kad juos Lietuvos Respublikos Seimas galėtų apsvarstyti 2019 metų pavasario sesijoje.

Konsultacinių susitikimų grafikas • Kontaktinis asmuo – Gintaras Džiovėnas, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus patarėjas, tel. 8 608 46011, el. p. ginataras. dziovenas@lrkm. lt. • Konsultaciniai susitikimai vyks Kultūros ministerijoje (J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius), Baltojoje salėje (II aukštas), kas savaitę nuo gegužės 25 iki birželio 22 d. , nuo 13 iki 15 val. (su pertraukomis). Susitikimus moderuos viceministras Renaldas Augustinavičius. • Susitikimų grafikas: – Gegužės 25 d. 13: 00 -16: 00 – kultūros vertybių apskaita ir kultūros vertybių aktualizavimas. – Birželio 1 d. 13: 00 -16: 00 – projektinės dokumentacijos derinimas ir vertinimo tarybos aktas kaip vienintelis apskaitos ir apsaugos dokumentas. – Birželio 8 d. 13: 00 -16: 00 - kultūros vertybių apsaugos kontrolė ir monitoringas. – Birželio 15 d. 13: 00 -16: 00 – kultūros vertybių tvarkyba ir finansavimas. – Birželio 22 d. 13: 00 -16: 00 – konsultacinių susitikimų apibendrinimas ir Kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenų aprobavimas.