Kultros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys kontrol ir monitoringas

Kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenys: kontrolė ir monitoringas Kultūros ministerija 2018 -06 -08

Darbotvarkė • 13: 00 -13: 15 Pereito konsultacinio susitikimo rezultatų pristatymas ir aptarimas. • 13: 15 -13: 30 Konsultacinio susitikimo dėl kontrolės ir monitoringo pristatymas • 13: 30 -13: 45 Kavos pertrauka • 13: 45 -14: 45 Diskusija 1: Kultūros vertybių monitoringas ir prevencija • 14: 45 -15: 00 Kavos pertrauka • 15: 00 -16: 00 Diskusija 2: Kultūros vertybių kontrolės mechanizmų tobulinimas

2018 -06 -01 konsultacinio susitikimo reziumė

Bendrosios pastabos dėl metmenų • Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją už kultūros paveldo apsaugą yra atsakinga valstybė. Šią funkciją galima deleguoti savivaldybėms, bet jos, turėdamos autonomiją, bus neatskaitingos nei Kultūros ministerijai, nei Vyriausybei. Būtina įvertini tolimesnius kontrolės mechanizmus teisiniu požiūriu. • Būtina pagrįsti, kodėl siūloma paveldosaugos pertvarka eina decentralizacijos keliu, kai tuo pačiu visa viešojo valdymo politika nukreipta tiek į centralizaciją, tiek į konsolidaciją. • Metmenys turi būti pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pateiktus siūlymus turėtų įvertinti ir antikorupciniu požiūriu. • Būtina suformuoti darbo grupė iš paveldosaugos specialistų ir socialinių partnerių, kuri atliktų analizė ir pasiūlytų problemų sprendimų būdus.

Vertinimo tarybos aktas kaip apskaitos ir apsaugos dokumentas • • Vertinimo tarybos aktas negali pilna apimtimi reglamentuoti to, ką reglamentuoja apsaugos reglamentai ir teritorijų planavimo dokumentai. Vadinasi, paveldosaugoje iš esmės turi būti mažiausiai du dokumentai. Pirmasis dokumentas nustato, ką saugoti. Antrasis – kaip saugoti ir kokiomis priemonėmis. Siūloma sugrįžti prie paminklosaugos sąlygų modelio. Šiandien vertinimo tarybos aktai yra nekokybiški, todėl juos prilyginti ir apsaugos dokumentams būtų rizikinga. Siūloma įvesti vertinimo tarybos aktų recenzavimo sistemą. Vertinimo tarybos akte nustatomi veiklos apribojimai ir, jei šie apribojimai negalės būti keičiami, jie turi būti išdiskutuoti su visuomene ir su suinteresuotais asmenimis akto rengimo metu, t. y. vertinimo tarybos akto svarstymas turėtų prilygti teritorijų planavimo metu numatytoms viešinimo ir svarstymo procedūroms. Taip pat būtina nustatyti neteisminę vertinimo tarybų sprendimų apskundimo tvarką. Yra didelė rizika, kad objektai, kuriems šiandien dar nėra parengti vertinimo tarybos aktai, iš viso liks be apsaugos, jeigu bus panaikinti tipiniai ar individualūs apsaugos reglamentai.

Projektinės dokumentacijos derinimas • Projektinės dokumentacijos derinimas ir yra kontrolė, todėl atskirti kontrolę nuo derinimo yra nelogiška. • Jau dabar visą projektinę dokumentaciją derina savivaldybės, todėl pagal Metmenis savivaldybėms nėra perduodamos funkcijos, o tiesiog iš valstybinių paveldosaugos institucijų atitimama ši funkcija. Atkreiptinas dėmesys, kad projektinę dokumentaciją ir toliau derins „<. . . > gaisrininkai, dujininkai, elektrikai, kanalizacininkai ir t. t. , tačiau tik ne valstybinės paveldosaugos institucijos. “ • Metmenyse siūlomas papildomas Kultūros ministerijos įgalioto subjekto ekspertinis vertinimas, nors jau dabar atliekama projekto ir bendroji, ir specialioji ekspertizės, ir paveldosaugos ekspertizės. Metmenyse nepaaiškinta, kas atliks dar vieną papildomą ekspertizę, kiek tai kainuos valstybės biudžetui ir statytojams, kiek padidės administracinė našta verslui.

Projektinės dokumentacijos derinimas • „Keturių akių“ subjekto įvedimas, reiškia kad šios „keturios akys“ bejėgiškai stebės, kaip vykdomi statybos darbai pagal savivaldybės sudarytos vertinimo tarybos akto pagrindu parengtą statybos darbų projektą, kuri susiderino savivaldybė ir pati išdavė statybos leidimą. – Vertingąsias savybes nustatys, derinimo procedūras atliks ir leidimus išduos savivaldybes. Vadinasi, paveldosaugos reikalavimų pažeidimai gali iš viso išnykti, nes bus sumažintos trukdančios vietiniams interesams vertingosios savybės, teritorijos ir apsaugos zonos ribos, o tokiai sumažintai apimčiai bus taikomas 5 metų imunitetas, per kurį valdytojas galės „transformuoti“ paveldo objektą. Taigi, klausimas – ar būsimai Valstybinei kultūros paveldo inspekcijai liks ką nors kontroliuoti? – Atėmus teises derinti projektinę dokumentaciją iš valstybinių paveldosaugos institucijų, susiformuos 60 skirtingų derinimo praktikų paveldosaugos aspektu (tiek yra savivaldybių). – Paprastai VTPSI vengia stabdyti statybos darbų, kol nėra nuginčitas statybos leidimas. Vadinasi kol dvi inspekcijos kelis metus ginčys teismuose savivaldybės suderinimus ir išduotus leidimus, paveldo objektas bus galutinai „transformuotas“, statybos baigtos ir turtas realizuotas. Planuojama reforma atitinka tik turto vystytojų interesus.

Projektinės dokumentacijos derinimas • Perdavus savivaldybėms derinimo mechanizmus, turėtų būti numatytas savivaldybių paveldosaugos padalinių specialistų atestavimas. Taip pat turi būti sukurtas metinių derinimų revizijų mechanizmas, nes savivaldybės turi tam tikrą autonomiją ir jų netikrina Valstybės kontrolė. • Esminė problema yra ne kas derins projektinę dokumentaciją, bet kad ji turi būti derinama ekspertiniu būdu. Šiuo metu dingo ekspertų tarybos praktika ir dabar už viską atsako valstybės tarnautojas derindamas projektą, kuris per labai ribotą laiką turi sužiūrėti, ar projektas atitinka visus reglamentavimą nustatančius dokumentus. • Ekspertinio derinimo mechanizmui įvesti trukdo gana trumpi derinimo terminai, nustatyti Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymuose. • Taip pat kolegialiems ekspertinio derinimo subjektams nėra numatytas finansavimas, dėl ko, pvz. , stringa Architektų rūmų regioninių tarybų veikla.

Kiti pasiūlymai dėl projektinės dokumentacijos derinimo • Šiandien tiek projektavimas, tiek darbai paveldo objektuose yra išskirti į dvi dalis: tvarkybos darbų projektų rengimą ir statybos darbų projektų rengimą. Tokiame dualizme yra panaivos, dažnai nematomas bendras vaizdas ir nėra aišku, kas atsako už galutinį rezultatą. • Būtina tobulinti konsultavimo mechanizmą, nes šiuo metu labai trūksta praktinių konsultacijų iš paveldosaugos institucijų tiek valdytojams, tiek projektuotojams.

Siūlomi pokyčiai kontrolės srityje

Siūlomi pokyčiai kontrolės srityje • Įgyvendinant „keturių akių“ principą ir suformuoti nešališką „arbitražinį“ subjektą, kuris nedalyvaudamas nei apskaitos, nei projektų derinimo procese, įgyvendintų nešališką „priešteisminio“ ginčo paveldosaugos srityje nagrinėjimo funkciją. Šis subjektas atstovautų ir valstybę darbiniuose tarptautiniuose paveldosaugos formatuose (UNESCO, Europos Taryba, Europos Sąjunga).

Siūlomi pokyčiai kontrolės srityje • Centralizuoti ir konsoliduoti monitoringo procesus ir, remiantis monitoringo duomenimis, parengti trimetę kultūros vertybių aktualizavimo programą, kurioje būtų įvardintos vertybės, kurioms labiausiai reikia finansinių injekcijų. • Taigi kultūros vertybių stebėsenos duomenys taptų priemone, leidžiančia planuoti finansinius išteklius ir formuoti kontrolės mechanizmus, pagrįstus rizikos vertinimu – taip panaudojant ribotus viešojo sektoriaus žmogiškuosius išteklius. Siūloma, kad centralizuotą monitoringo funkciją atliktų Kultūros ministerijos įgaliotas subjektas, vykdantis „arbitražo“ funkcijas paveldosaugos srityje.

Pertvarkos institucinė schema Ministerija VKPI KPD Ministerija Inspektavimas KPC Aktualizavimas NKPC KIC LP Apskaita Parama LP Tvarkybos org. Derinimas Savivalda

Kavos pertrauka, iki 13: 45