Tavo darbai yra tau paminklas Socialinio pedagogo sivertinimo

Tavo darbai yra tau paminklas Socialinio pedagogo įsivertinimo metodai Ieva Gružauskaitė Socialinė pedagogė, Kauno lopšelis – darželis „Želmenėlis“

Aktualumas q. Prasmės paieškos; q. Tęstinumas; q. Idėjų tvarumas; q. Ilgaamžiškumas; q. Objektyvus žvilgsnis į save. 2

Reikšminiai žodžiai • • Assessment – vertinimas; Self evaluation – savęs vertinimas (strūktruota); Self reflection – savirefleksija (nestruktūruotas); Self determination – savęs stebėjimas. 3

Įsivertinimas Savęs įsivertinimas = ugdymo efektyvumas 1) Įvertinamas pasiruošimas; 2) Nustatomos stipriosios ir silpnosios veiklos pusės. ü Įsivertinimas – atsakingas ir pagalvotas savo veiklos, elgesio ir įsitikinimų vertinimas, pasitelkiant įsivertinimo metodus. ü Įsivertinimą pedagogai pasitelkia įvertinti, išmatuoti, ir dokumentuoti savo pasirengimą, ugdytinių ugdymo(si) pažangą, įgūdžių įgijimą ir kt. 4

Įsivertinimo procesas Ką mano darbas pakeis? Ką aš padariau anksčiau? Ar turiu reikiamų įgūdžių? Ar mano tikslai ilgalaikiai? Kokia mano darbo prasmė? Ar man patinka, tai ką darau? 5

Teorinis pagrindimas Mokslininkai nagrinėjantys įsivertinimo procesus pedagogo veikloje: Michelle Schwartz, 6

Ant kokio laiptelio aš stoviu? 7

Šunelio metodas Nupieškite, kaip įsivaizduojate šunį. 8

Kokybiško įsivertinimo kriterijai 1. Tikslų suderinamumas; (Įsi)vertinimo tikslai sutampa su mokymo tikslais. Tai pedagogui leidžia įvertinti kaip ugdytiniai įsisavino žinias. Blueprint testas – identifikuoja mokymo tikslus. 2. Pagrįstumo (validity) rodiklis Grįstas duomenimis įsivertinimas; 3. Patikimumo (reliability) rodiklis. Susijęs su nuoseklumo ir stabilumo priemonėmis 9

Socialinio pedagogo įsivertinimo formos Savistaba Individualus lygmuo Garso ir vaizdo įrašai Sąveikos su kitais žmonėmis lygmuo Ugdytinio grįžtamasis ryšys; Grįžtamasis kolegų ir ekspertų įvertinimas 10

1. Savistaba • Nustatomi pasiekti/nepasiekti/iš dalies pasiekti tikslai. • Užsiėmimo (pamokos ir kt. ) pasiekimai. Atsakoma į klausimus kaip? kodėl? METODAI: 1. Pedagogo dienoraštis; 2. Portfolio; 3. Struktūruoti klausimynai (savikontrolės procesas); 4. Specialios pastabos, užrašai, įžvalgos. 11

TRŪKUMAI 1. Objektyvumo stoka (ar emocijos turi įtakos įsivertinimo procesui? Vertybinis ir moralinis pagrindas) 2. Validumo stoka (ar pakanka duomenų visuminiam vaizdui susidarymui? ) 1. Įsivertinamos stipriosios ir silpnosios veiklos pusės 2. Nereikia turėti specialaus pasiruošimo ar gebėjimų PRIVALUMAI 12

2. Garso ir vaizdo įrašai • Įrašoma vaizdinė ar garsinė medžiaga, kurią galima peržiūrėti kartu su savo kolegomis ir aptarti tobulintinas bei stipriąsias puses. • Rekomenduojama vaizdo ar garso įrašą parodyti tam tikrai ekspertų grupelei (pvz. kolegoms), kurie pasakys objektyvias savo įžvalgas. • Rekomenduojama padaryti keletą įrašų sesijų per numatytą ugdymo(si) proceso etapą. (pvz. vienas pradžioje, viduryje ir pabaigoje). 13

TRŪKUMAI 1. Objektyviai pateikiama medžiaga, kuri atspindi, tai, kas iš tikrųjų vyko užsiėmimų metu. 1. Garso ar vaido įrašai parodo ugdymo efektyvumą, tačiau savaime tai beprasme medžiaga. Tik atlikus informacijos transkripcija galima daryti išvadas. PRIVALUMAI 2. Padeda sekti savo pažangą. 3. Identifikuojamos visos diskusijos, žodynas. 14

3. Ugdytinio grįžtamasis ryšys • Ugdytinių patirties reflektavimas grupėje (klasėje) – kartais pats tiesiausias kelias siekiant įvertinti ugdymo(si) metodų efektyvumą. • Ką ugdytiniai suvokia ir patiria ugdymo proceso metu proporcingai atspindi ugdymo(si) efektyvumą. • Grįžtamojo ryšio duomenis būtina rinkti kelis kartus per numatytą ugdymo(si) etapą. Tai leidžia patikrinti, kaip ugdytiniai suvokė gautą informaciją, nustatyti „laiptelį“, stebėti ar nenutolstama nuo išsikeltų ugdymo(si) tikslų. 15

VAIKO GRĮŽTAMASIS RYŠYS Emocinis grįžtamasis ryšys Ugdymo(si) rezultatų pasiekimas 16

TRŪKUMAI 1. Efektyvumas – greitai matyti, ar metodas veikia ar ne 2. Emocinė reakcija 1. Silpnas patikimumo rodiklis (pastovumo koreliacija) 2. Paviršutiniškas PRIVALUMAI 17

4. Grįžtamasis kolegų ir ekspertų įvertinimas Ø Socialiniai pedagogai į savo užsiėmimus gali kviesti ir kolegas ar tam tikrus specialistus (ekspertus), kurie stebi ugdymo(si) procesą, ir suteikia grįžtamąjį ryšį bei konstruktyvią kritiką. Ø Panašus metodas į vaizdo ir garso įrašų formą, tačiau čia galima iš karto koreguoti situaciją (kolegų ir ekspertų rekomendacijos prieš užsiėmimą), sudėliojamas ekspertinis vertinimas, einama per refleksyvų grįžtamąjį ryšį, apima platesnį kontekstą. 18

TRŪKUMAI 1. Refleksyvus grįžtamasis ryšys 2. Platesnis kontekstas 1. Vertintojų lygmuo: šališka, veikiami tam tikrų įsitikinimų PRIVALUMAI 19

Socialinio pedagogo savęs įsivertinimo modelis Organizuotumas, taisyklės, procesas Kaip organizuojamas ugdymo procesas, kuris didintų ugdymo(si) efektyvumą ir patenkintų lūkesčius (tikslus)? „Gilusis“ ugdymą(si) Kaip aš padedu ugdytiniams įsisavinti naujas žinias ir gebėjimus? Mąstymo kultūra ir ugdymą(sis) Kaip kuriu probleminio mąstymo strategijomis grindžiama kultūrą? Ugdytinių paruošimas naujai medžiagai Kaip paruošiami ugdytiniai, supažindinant su tema? Pozityvūs santykiai Kaip kuriami gilūs ir prasmingi santykiai su ugdytiniais ? Pasiruošimas ugdymo procesui perteikti Pagalba mokiniui refleksyviam ugdymo(si) procesui organizuoti Kaip aš perteikiu ugdymo turinį, ar mano ugdytiniai suvokia kontekstą? Kaip įgalinu ugdytinį reflektuoti apie jo ugdymo(si) procesą? Taikomasis mokymas Įgalinimas ir motyvavimas Kaip ugdytiniai parodo savo žinias, pasiekimus, gebėjimus ir įgūdžius? Kaip vertinama jų pažanga? Kaip įkvepiu ugdytinius pasiekti kuo geresnių rezultatų? Skatinamas mokymosi mokytis procesas. 20

Įsivertinimo modelio pagrįstumas 1. Turinio projektavimas ir pristatymas Šios sistemos centre sutelktos žinių konstruktas, jis vienija įvairius mokymo modelius. ü Tyrimas, kaip paruošti ugdytinį 21 amžiaus iššūkiams: globalizacijai, karjerai, pasaulio piliečio sampratai. 2. Efektyvaus mokymo kertiniai akmenys Šioje sistemoje yra 4 fundamentalūs elementai, kurie palaiko ugdymą ir ugdymąsi, orientuota į pedagogo veiklos efektyvumą. 21

GROW modelis • Kokio tikslo sieki? • Koks bus geras šio pokalbio rezultatas? • Nuo ko norėtum pradėti? • Kaip sužinosi, kad tai pasikeitė? • Ką nori geriau suprasti? • Iš kur žinosi, kad tai supratai? • Kokie yra konkretūs klausimai, į kuriuos ieškai atsakymų? • Koks būtų pirmas pats mažiausias žingsnis? • Nuo ko pirmiausia pradėtum? • Jei tau reiktų žengti tik vieną žingsnį, koks ji būtų? • Kokie paskesni žingsniai? • Kas gali prisidėti ar padėti tau? • Kokios pagalbos ar resursų tau reikia? • Kaip atrodo visas planas bendrai? • Kas labiausiai išryškėja? • Kokie veiksmų prioritetai ryškėja? Tikslai Valia veikti Realybė Galimybės • Kuo svarbus šis klausimas? • Kokią naudą gautum išsprendęs šį klausimą? • Kokią situaciją šis tikslas išsprendžia? • Ką jau nuveikei, kad pasiektum šį tikslą? • Kas jau veikia gerai, o ką reikia tobulinti? • Ko trūksta iki norimos situacijos? • Kokių įgūdžių šiai situacijai spręsti jau turi? • Kokios idėjos pirmiausia ateina į galvą? • Jei tai būtų ne tavo problema, kokių pasiūlymų turėtum? • Ką patartum kitam žmogui? Ką patartų tau reikšmingas žmogus? • Kokių idėjų turėtum jei tavęs nevaržytų jokie apribojimai? • Kokios yra rizikingiausios idėjos šiam klausimui spręsti? 22

METODAI 23

„Vienos minutės“ metodas v Priskiriamas prie savistabos metodų. UŽDUOTIS: v Lapo popieriuje užrašyti kilusias mintis apie tam tikrą temą per 1 minutę. v Praėjus numatytam laikui, koduojami užrašyti duomenys: 1. Kas labiausiai neramina? (Emocijos); 2. Kokias išvadas galiu padaryti? (Kritinis mąstymas); 3. Ką galiu daryti toliau? (Planavimas). 24

Pedagogo dienoraštis + ü nedideli resursai, nereikia specialios įrangos, tinka ilgiems tyrimams, galima paruošti šablonus; ü Užrašomos mintys, jausmai, idėjos – didelė emocinė vertė, streso kontrolė. – ü pamirštama pildyti ü skirtingas to paties įvykio vertinimas ü sunku iššifruoti duomenis 25

Robson (2002) stebėjimo sistema Erdvė: Kokioje erdvėje vyksta veikla? Veikėjai: Kas dalyvauja? Veiklos: Ką veikia veikėjai ir kodėl? Objektai: Kokie fiziniai objektai yra erdvėje, pvz. baldai, lentos? Veiksmai: Kokius veiksmus atlieka veikėjai? Įvykiai: stebimas įvykis yra rutininis ar neįprastas? – Laikas: Kokia įvykių seka? – Tikslai: Ko veikėjai siekia? – Jausmai: Kokia yra grupės ar pavienių asmenų nuotaika? 26

Mąstymo garsiai (thinking aloud) metodas 1. Garsiai reiškiamos mintys 2. Procesas stebimas ir įrašomas Privalumai: ü nereikia užduoti klausimų; ü aišku, kas gerai sekasi, o kas ne. Koreguotini bruožai: ü nenatūralu; ü sulėtina ugdymo(si) procesą; ü nuvargina dalyvį(-ius). 27

5. Pajamų ir nuostolių metodas 28

Diskusiniai klausimai: 1. Kokius žinote įsivertinimo formas ir metodus? 2. Iš kur žinote, kad jau pasiekėte rezultatą? 3. Kokie metodai labiausiai pravers mano veikloje? 29