Legenda apie Rom Pasak legendos Rom kr vilks

Legenda apie Romą Pasak legendos Romą įkūrė vilkės išauginti du dvyniai: Remas ir Romulas. Bestatydami miestą, broliai susipyko ir Romulas nužudė Remą. Romulas tapo pirmuoju Romos valdovu.

Romos miestas buvo įkurtas prieš 2800 metų vidurio Italijoje, prie Tibro upės. Romos centras išsidėstęs ant septynių kalvų, todėl Roma vadinama „miestu ant septynių kalvų“. Mieste yra mažytė popiežiaus valstybė – Vatikanas.

Amžinasis miestas amžinuoju Roma vadinama miestu. Tai miestas muziejus, kuriame išlikę senovės Romos laikų statiniai: Koliziejus, Panteonas, Forumas, Katakombos, ir kt.

Romos imperija Roma buvo miestas-valstybė. Vėliau tapo centru didžiulės imperijos, apėmusios dalį Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos (žemėlapyje pažymėta pilka spalva). Romos imperijos galybė rėmėsi didžiule, gerai parengta ir puikiai ginkluota kariuomene.

Julijus Cezaris – tai garsiausias romėnų karys, surengęs daug sėkmingų karo žygių ir išplėtęs Romos valstybės ribas. Cezaris nukariavo Galiją – sritį, apimančią dabartinę Prancūziją, Belgiją, dalį Olandijos, Šveicarijos ir Vokietijos, Anglijos. Laimėjęs kovą dėl valdžios jis tapo Romos valdovu.

Romos valdžia – Senatas – viena aukščiausių senovės Romos valdžių. Jis tvarkė valstybės pinigus, rūpinosi jos saugumu, religiniais reikalais. Romos piliečiai buvo suskirstyti į dvi grupes: Senatas ir Žmonės.

Romėnų miestai buvo rūpestingai ir vienodai suplanuoti – su grįstomis gatvėmis, kanalizacija, vandentiekiu, šaligatviais. Kiekviename mieste buvo aikštė, vadinama forumu, su šventyklomis, turgumi, biblioteka, teismo rūmais.

Romėnų statiniai Romėnai mokėjo mūryti arkas, kupolus, statė sudėtingus, didingus statinius.

„Duonos ir žaidimų“ Su Senovės Roma siejamas posakis „Duonos ir žaidimų“. Žaidimai – nemokamos pramogos. Duona – tai tam tikro grūdų davinio dalijimas. Roma buvo didžiausias pasaulio miestas. Jame gyveno labai daug žmonių ir ne visiems užteko maisto, net kęsdavo alkį. Valdovai bijodami, kad gyventojai neimtų maištauti suteikdavo jiems duonos ir žaidimų.

Romėnai mėgo gladiatorių kautynes Gladiatoriais tapdavo vergai, karo belaisviai, nusikaltėliai. Kovų buvo įvairių: du gladiatoriai kovojo 1 x 1 Gladiatorius prieš plėšrius žvėris: liūtą, tigrą. Grupinės kovos. Visos kovos baigdavosi mirtimi.

Vykdavo ir karo vežimų lenktynės

Romos Koliziejus Gladiatorių kautynės vykdavo milžiniškose arenose – amfiteatruose. Didžiausias amfiteatras Koliziejus išliko iki šių dienų. Kadaise jame sutilpdavo apie 50 000 žiūrovų.

Romėnų pirtys Senovės romėnai mėgdavo lankytis viešosiose pirtyse. Čia jie ne tik prausėsi, bet ir žaidė, bendravo, valgė, skaitė, klausėsi muzikos.

Romėnų akvedukai Senovės romėnai buvo laikomi Akvedukas – tai dirbtinis sumaniausiais akvedukų statytojais. kanalas, skirtas tiekti vandenį. Tai tiltas, kuriuo teka vanduo Romos gyventojams. Vanduo akvedukais atitekėdavo iš kalnų šaltinių.

Romėnų keliai Senovės romėnai garsėjo kruopščiai apgalvota kelių sistema. Romėnai pirmieji pradėjo grįsti kelius, gatves, šaligatvius. Keliai turėjo 5 sluoksnių pagrindą. Paviršius buvo grįstas akmenimis su smulkinta lava.

„Visi keliai veda į Romą“ Keliai jungė didžiuosius miestus. Atstumui matuoti šalia kelio tam tikru atstumu buvo statomi specialūs stulpai. Jie padėjo orientuotis, kiek kelio liko iki Romos. Taip atsirado posakis „Visi keliai veda į Romą“.

Romėniški skaitmenys skaičių Romėniški skaičiai – sistema naudota Senovės Romoje. Jie žymimi raidėmis, vienas skaičius gali būti užrašytas vienos ar daugiau raidžių kombinacija. Naudojami žymėti eiliškiems įvykiams kaip amžiai, skyriai, kūrinių dalys. 1 = I, 6 = VI, VI 2 = II, II 7 = VII, VII 3 = III, III 8 = VIII, VIII 4 = IV, IV 9 = IX, IX 5 = V, 10 = X. 50 = L 100 = C 500 = D 1000 = M.

Paveikslėlių šaltiniai http: //lt. wikipedia. org/wiki/Senov%C 4%97 s_Roma http: //lt. wikipedia. org/wiki/Vaizdas: It-map 3. jpg http: //g 2. delfi. lt/images/pix/mozaika-senoves-romos-pirties -griuvesiuose-60544321. jpg http: //www. straipsniai. lt/visuotine_istorija/puslapis/2636 http: //protas. pypt. lt/istorija/senoves_roma http: //www. google. lt/imgres? q=senov%C 4%97 s+roma