Kriminologija Lietuvos mokslinje spaudoje Alfredas Kikis kriminologas viktimologas

Kriminologija Lietuvos mokslinėje spaudoje Alfredas Kiškis, kriminologas, viktimologas Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kriminologų asociacija, akiskis@mruni. eu Mokslinė – praktinė konferencija “Nusikaltimai ir medijos: nepakeliamas būties lengvumas ar beprotiška gyvenimo skuba? “ Vilnius, 2017 -04 -07

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n Išsamių kriminologinių veikalų, gilesnių tyrimų nebuvo, tačiau kriminologinė mintis plėtojosi sparčiai. Publikacijose: n n dominavo užsienio patirties ir užsienyje atliktų tyrimų rezultatų pristatymas bei aptarimas, aptariamos ir vertinamos kriminologijos mokslo kryptys, nusikaltėlių klasifikavimas, baudžiamoji politika, svarstoma, kas yra nusikaltimas, kokios yra nusikaltimų priežastys, tinkamos nusikaltimų prevencijos priemonės, reikalingi baudžiamosios politikos pakeitimai, aptariama teisinė ir praktinė padėtis Lietuvoje, ką ir kaip reiktų keisti. Alfredas Kiškis, MRU 2

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n Kriminologinės publikacijos žurnaluose „Kriminalistikos žinynas“, „Teisė“, „Policija“, „Naujoji Romuva“, „Teisininkas“, laikraščiuose ir vienkartiniuose leidiniuose. Autoriai nebuvo kriminologai: Simonas Beliackinas (teisininkas), Juozas Blažys (gydytojas psichiatras, neuropatologas), Česlovas Butkys (teisininkas), Martynas Jonaitis (kunigas), Juozas Kairys (teisininkas), Izidorius Kurklietis (teisininkas), Vladimiras Lazersonas (psichologas, psichiatras, filosofijos daktaras), J. Lembergas (teisininkas), Petras Leonas (teisininkas), Kazys Oželis (gydytojas), Povilas Pakarklis (teisininkas), Mykolas Romeris (teisininkas), Juozas Tomkus (teisininkas), Jonas Vabalas. Gudaitis (pedagogikos, psichologijos dėstytojas), Viktoras Vaičiūnas (gydytojas), Karolis Žalkauskas (teisininkas) ir kiti. Alfredas Kiškis, MRU 3

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n Vienas iš kriminologinių publikacijų židinių buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetas: n n 1935 m. išleido teisininko R. Buroko verstą į lietuvių kalbą Č. Bekarijos „Apie nusikaltimus ir bausmes“, 1938 m. – P. Minkevičiaus studiją „Metodai ir priemonės kovai su prostitucija“, 1939 m. – S. V. Pozniševo studijos „Nusikaltėlių baudimas ir taisymas“ sutrumpintą vertimą. 1937 m. aprobuotos disertacijų temos: Vytautui Jurgučiui „Pavojingoji nusikaltėlio būklė“, Alfonsui Gineičiui – „Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė“, Vytautui Račkauskui – „Lietuvos baudžiamojo įstatymo veikimas autonominiame Klaipėdos krašte“, Romualdui Burokui – „Mirties bausmė“. Alfredas Kiškis, MRU 4

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n Leidžiami šviečiamieji leidiniai. 1937 m. (50 000 egz. ) išleista brošiūra „Kovokime su piktu“, kurioje supažindinama su labiausiai paplitusiais vagysčių, plėšimų, apgavysčių ir kitų nusikaltimų padarymo būdais ir mokoma, ką reikia daryti susidūrus su nusikaltėliu, kam ir kur pranešti; skyreliai: n n „Saugokimės vagių“, „Saugokimės kišenvagių“, „Saugokimės įsibrovėlių į butus“, „Nenaikinkime nusikaltėlių pėdsakų“ ir kiti. Alfredas Kiškis, MRU 5

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n n J. Blažys kritikavo klasikinę mokyklą - mažai pastangų nagrinėti nusikaltėlį. J. Čaplikas: mokslas apie nusikaltėlį darosi vis humaniškesnis, o nusikaltėlio bausmės klausimas virstąs nusikaltėlio auklėjimo ir gydymo problema. I. Kurklietis: sociologinė kryptis daugiausiai nusipelnė spręsdama nusikalstamumo problemą. Nelaimės, skurdas, alkis, šaltis, ligos, netikęs auklėjimas, netinkami įstatymai, priežiūros stoka ir kitos neigiamos visuomenės aplinkos priežastys yra patys svarbiausi nusikaltimų akstinai. Alfredas Kiškis, MRU 6

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n Jau tada svarstė, kas yra nusikaltimas, suprato šios sąvokos problemiškumą (S. Bieliackinas). Būdinga pozityvistinė kriminologijos kryptis. Vieni labiau akcentavo antropologinių veiksnių svarbą, kiti – socialinių, treti – ir antropologinių, ir socialinių kartu. J. Plučas: Norvegijoje, kur sekmadieniais alkoholį pardavinėti draudžiama, dėl alkoholio padaromų nusikaltimų santykis: sekmadieniais – 5, 28, o kitomis dienomis – 19, 53; 16, 36; 14, 10; 12, 78; 15, 7; 16, 22. Alfredas Kiškis, MRU 7

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n Autoriai gerai įžvelgė prevencines priemones, tik mažą jų dalį galime kritikuoti ar diskutuoti dėl jų įtakos nusikalstamam elgesiui (žmonių eugenika, kova su blogais filmais ir kita). Siekiant įtraukti visuomenę, suorganizuota įspūdinga akcija - „Kovos su piktu diena“ - beveik visa spauda tą dieną publikavo 70 straipsnių, leidiniai atspausdino daugiau kaip 100 aforizmų ir šūkių, dauguma jų buvo paskelbti per radiją, parodyta kino teatruose, išėjo specialus Kriminalistikos žinyno numeris, išleista brošiūra „Kovokime su nusikaltimais“. Alfredas Kiškis, MRU 8

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n J. Vabalas-Gudaitis: n n Kad darbas netvirkintų nuteistųjų, nemechanintų, nedarkytų jų sielos, neugdytų jų vergiškumo, reikia mokėti jį pedagogiškai organizuoti. Darbas negali būti pataisymo priemonė, jei jis nėra prasmingas. Reikia parinkti darbą pagal įgūdžius, įgimtus gabumus. J. Lembergas apie nepilnamečių baudžiamąją teiseną: n n visiškas atsisakymas nuo kalėjimo tiek kaip bausmės, tiek kaip kardomosios priemonės; atskirų teismų sudarymas nepilnamečiams ir kita. Alfredas Kiškis, MRU 9

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n Č. Butkys argumentavo Probacijos tarnybos reikalingumą: n n Teismai privalo turėti pagalbinių institucijų (probacijos tarnybas), kurios tikrintų mažamečių gyvenimo sąlygas, jų elgesį, darbštumą, lankytų, kviestų juos pas save, saugotų, kad prižiūrimas mažametis vykdytų teismo reikalavimus, padėtų jam žodžiu ir darbu, būtų jo draugu, o prireikus suieškotų jam darbo. Pasibaigus priežiūros laikui probacijos darbuotojas turėtų pateikti teisėjui darbo apžvalgą ir teisėjas, ją patikrinęs, galėtų atleisti vaiką nuo probacijos. Jeigu priežiūra (probacija) nepaveikė teigiamai, teisėjas turėtų pakeisti bausmę – skirti drausmės įstaigą. Alfredas Kiškis, MRU 10

Nepriklausomoje Lietuvoje 19181940 m. n n n Apibendrinant: mokslininkai ir specialistai buvo gerai susipažinę su garsiausių pasaulio mokslininkų kriminologiniais darbais, skleidė pažangiausias idėjas, patys jas kėlė, svarstė ir tobulėjo. Daugelis idėjų nebuvo įgyvendintos, nes nebuvo rengiami specialistai kriminologai, trūko tiriamojo darbo patirties ir kriminologinių idėjų plataus supratimo bei išteklių jų realizavimui. Lietuvos mokslininkų ir specialistų idėjos tuo laikotarpiu daugeliu atvejų buvo pažangios ir nukreiptos į praktinių problemų sprendimą. Alfredas Kiškis, MRU 11

Okupuotoje Lietuvoje 1940 -1989 n n n Po II pasaulinio karo Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pirmuosius 15 pokario metų kriminologija buvo uždrausta. Atlikti kriminologinius tyrimus buvo leista tik marksistinės-lenininės ideologijos rėmuose. Publikacijos, tyrimų rezultatai – rusų kalba. Registruoto nusikalstamumo statistika įslaptinta. Kriminologijos mokslas Lietuvoje buvo labiausiai susijęs su teisės mokslų kryptimi. Alfredas Kiškis, MRU 12

Okupuotoje Lietuvoje 1940 -1989 n Lietuvos teismo ekspertizės mokslinių tyrimų instituto kriminologinių tyrimų skyrius: n n n Publikacijų autoriai: Marcelis Kazlauskas, Samuelis Kuklianskis, Alfonsas Čepas, Anna Drakšienė, Genovaitė Babachinaitė, Karolis Jovaišas, Jūratė Galinaitytė, Aleksandras Dobryninas, Algimantas Urmonas, Rūta Gajauskaitė ir kiti. 1961 -1985 m. paskelbė apie 350 publikacijų kriminologine tematika (15 publ. /m. ). Tyrė: a) nusikalstamumo būklę, struktūrą, dinamiką; b) nusikalstamumo priežastis ir prevencijos priemones; c) rengė mokslines rekomendacijas, kaip gerinti tardymo institucijų, prokuratūros ir teismų veiklą. Alfredas Kiškis, MRU 13

Okupuotoje Lietuvoje 1940 -1989 n n Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (Alfonsas Čepas, Vladas Pavilonis, Martynas Apanavičius, Aleksandras Dobryninas ir kiti). Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakultetas (Jurijus Bluvšteinas, Viktoras Justickis, Algimantas Urmonas, Samuelis Kuklianskis, Aleksandras Dobryninas, Genadijus Volkovas, Eugenijus Mazinas ir kiti). Alfredas Kiškis, MRU 14

Okupuotoje Lietuvoje 1940 -1989 n Straipsniai paprastai buvo publikuojami: n n n Leidiniuose „Kovos su nusikalstamumu ir teismo ekspertizės klausimai. Mokslinių veikalų rinkinys“ (rusų kalba). Žurnale „Socialistinė teisė“ (lietuvių kalba). Dominuojančios temos: turto grobstymai, nepilnamečių nusikaltimai, recidyvinis nusikalstamumas, bendri svarstymai apie nusikaltimus ir bausmes, nusikaltimų prevencija, galimas asmens paveikimas. Alfredas Kiškis, MRU 15

Okupuotoje Lietuvoje 1940 -1989. n Kriminologinės publikacijos turi išliekamąją vertę: n n n kaip tolesnių kriminologinių idėjų ir tyrimų pagrindas, tyrinėjant socialinių procesų tęstinumo dėsningumus, užtikrinant nusikalstamumo ir jo priežasčių stebėseną. Ačiū! Alfredas Kiškis, MRU 16