Kriminologija Dst Gintautas Sakalauskas 32 val paskait kursas

Kriminologija Dėst. Gintautas Sakalauskas 32 val. paskaitų kursas 2019 m. pavasario semestras © Gintautas Sakalauskas, 2019

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Įvadas 2

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kodėl ir kam kriminologija? 6 pavyzdžiai. . . 3

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 1 pavyzdys: Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai Lietuvoje skiriama maždaug 0, 8 mlrd. eurų arba 6 proc. nacionalinio biudžeto. 4

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 2 pavyzdys: Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas: „<. . . > kad asmeniui pagrįstai būtų pripažinta teisininko kvalifikacija, jis (ypač kontinentinės teisės tradicijos šalyse) turi būti studijavęs daugiau teisinių disciplinų, kaip antai: <. . . > kriminologiją ir kt. (paprastai leidžiama pasirinkti kelis studijų dalykus iš daug ilgesnio sąrašo, tačiau neretai kurie iš čia nurodytų studijų dalykų taip pat yra privalomi). “ Nuo 2015 m. pavasario semestro kriminologija Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studijų programoje (vėl) yra privalomas dalykas. 5

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 3 pavyzdys: Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, gyventojų klausiant apie svarbiausias socialines problemas, nusikalstamumas visuomet patenka į šių problemų dešimtuką. Be to, kitos svarbios problemos taip pat turį ryšį su nusikalstamumu. . . 6

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Standard EUROBAROMETER 90, Autumn 2018: file: ///C: /Users/Administratorius/Downloads/eb 90_Fi. R_en. pdf 7

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Standard EUROBAROMETER 90, Autumn 2018: file: ///C: /Users/Administratorius/Downloads/eb 90_Fi. R_en. pdf 8

Standard EUROBAROMETER 90, Autumn 2018: file: ///C: /Users/Administratorius/Downloads/ eb 90_Fi. R_en. pdf 9

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 4 pavyzdys: Ambicingi Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės taip pat įvairių ministerijų bei savivaldybių planai tam tikromis nusikaltimų prevencijos programomis siekti pokyčių nusikalstamo elgesio srityje, pavyzdžiui, sumažinti korupciją, narkomaniją, jaunimo nusikalstamumą ir pan. Pavyzdžiui: „<. . . > valstybiniu lygiu mažinti smurto artimoje aplinkoje mastą. “ (Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014– 2020 metų programa, patvirtinta 2014 m. gegužės 28 d. LRV nutarimu Nr. 485). „<. . . > stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą ir paklausą, narkomanijos plitimą, stiprinant asmens ir visuomenės švietimą, sveikatą ir saugumą. “ (Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010– 2016 metų programa, patvirtinta 2010 m. lapkričio 4 d. LR Seimo nutarimu Nr. XI-1078). 10

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas „<. . . > sumažinti korupcijos mastą. “ (Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015 -2025 m. programa, patvirtinta 2015 m. kovo 10 d. LR Seimo nutarimu Nr. XII-1537); „<. . . > mažinti smurto prieš vaikus paplitimą. “ (Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008– 2010 metų programa, patvirtinta 2008 m. balandžio 24 d. LRV nutarimu Nr. 392); „<. . . > sukurti gyvenamąją aplinką, saugią nuo nusikalstamų veikų. “ (Viešojo saugumo plėtros 2015– 2025 metų programa, patvirtina 2015 m. gegužės 7 d. LR Seimo nutarimu Nr. XII-1682) „<. . . > jaunimo (14– 29 metų), įtariamo (kaltinamo) padarius nusikalstamą veiką, skaičius: dabartinė reikšmė (2009 metais) – 29 tūkst. ; siektina reikšmė (2019 metais) – 10 tūkstančių. “ (Nacionalinė jaunimo politikos 2011– 2019 metų plėtros programa, patvirtinta 2010 m. gruodžio 1 d. LRV nutarimu Nr. 1715); 11

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Ø Tokių siekių, programų, priemonių pagrindimui ir veiksmingumo vertinimui būtinos kriminologinės žinios. Ø Užsienio šalyse atlikti tyrimai seniai įrodė kriminologiniais postulatais virtusius apibendrinimus: a) veikia tik moksliškai pagrįstos ir tam tikrus kriterijus atitinkančios priemonės; b) moksliškai nepagrįstos ir tam tikrų kriterijų neatitinkančios priemonės ne tik nėra veiksmingos, bet netgi gali dar labiau skatinti nusikalstamą elgesį, nepaisant kilnių tikslų; c) priemonių veiksmingumo matavimui būtina moksliškai pagrįsta vertinimo sistema. 12

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 5 pavyzdys: Svarbūs klausimai, į kuriuos reikia atsakymų ar bent prielaidų atsakymams. . . Pavyzdžiui, nužudymų skaičius 100 000 gyventojų ES šalyse. . . Arba – pabėgėlių / migrantų nusikalstamas elgesys ir pan. . 13

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nužudymų skaičius 2016 m. 100 000 gyventojų ES šalyse. . . 14

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 6 pavyzdys: Žymus norvegų kriminologas N. Christie teigė, kad nusikaltimai (nusikalstamumas) yra neišsemiamas šaltinis. . . Tai yra ir bus visada matyti žiniasklaidoje, teisėkūroje, politinėse diskusijose, saugumo technikos plėtroje, draudimo rinkoje, prevencinėse programose, institucijų struktūroje, mene ir t. t. 15

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pavyzdžiui. . . „Jaunimas nebekreipia dėmesio į asmens amžių, sąmoningai vaikšto išoriškai nesusitvarkęs, planuoja perversmus, nenori mokytis ir atmeta ilgametes vertybes. “ (maždaug 3 000 m. pr. Kr. , Šumerų molio lentelės) „Mūsų jaunimas yra nusiritęs ir pasileidęs. Jauni žmonės nebeklauso savo tėvų. Artėja pasaulio pabaiga. “ (maždaug 2 000 m. pr. Kr. , Chaldėjų dantiraštis) Indijos karalius Kautila prieš 2 000 metų parašė galbūt pirmą darbą apie korupciją – Arhashastra, kuriame aptarė šį fenomeną, akcentavo neigiamas korupcijos pasekmes ekonomikai ir ragino su ja kovoti. 16

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Aktualias kriminalines naujienas pasižiūrėkite internetiniuose portaluose. . . 17

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kurso metu daugiausia dėmesio bus skiriama bendriesiems kriminologijos klausimams. Paskaitų temos yra internete, bet planas gali keistis. Visos rodomos skaidrės taip pat bus internete: http: //web. vu. lt/tf/g. sakalauskas/paskaitu-ir-seminaru-medziaga/ Drąsiai užduokite klausimus, diskutuokime! Kritika, komentarai, pastabos ir siūlymai taip pat: gintautas. sakalauskas@tf. vu. lt 18

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminologijos kurso tikslas: siekiama, kad studentai įgytų esminių žinių apie kriminologiją kaip savarankišką mokslą, suvoktų kriminologinio aiškinimo diskursą, lavintų kriminologinį analitinį mąstymą, mokėtų profesinėje veikloje taikyti įgytas kriminologines žinias ir naudotis išsiugdytais gebėjimais tirti bei analizuoti nusikalstamo elgesio dėsningumus, neformalios ir formalios socialinės kontrolės įtaką asmens elgesiui, jos padarinius ir kitus kriminologijai aktualius socialinius reiškinius. 19

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Atsiskaitymas: koliokviumas (30 proc. galutinio įvertinimo) ir egzaminas (70 proc. galutinio įvertinimo) raštu. Vertinimo metu siekiama patikrinti žinių pagrindu susiformuotą esminių kriminologijos mokslo įžvalgų suvokimą pagal iš anksto pateiktus bendrus klausimus, kurie egzamino metu bus sukonkretinti. Pagrindinis koliokviumo ir egzamino tikslas – įvertinti naujus gebėjimus. Tai svarbu atsakant į egzamino metu gautus klausimus. Atsakymai turi parodyti gebėjimą mąstyti apie iškeltas problemas. Išsakytos mintys turėtų būti motyvuotos, paremtos tvirtomis žiniomis. 20

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Koliokviumas: balandžio 10 d. Pateikiama praktinė užduotis – kriminologiniu požiūriu pagal įgytas žinias bei gebėjimus kompleksiškai įvertinti pateiktą pranešimą spaudoje apie nusikalstamą elgesį. Vertinamas gebėjimas analizuoti turimą kriminologinę informaciją pagal įgytas žinias ir išsiugdytus gebėjimus. Koliokviumo vertinimas: vertinama tai, kiek sugebėta įžvelgti ir įvertinti kriminologiniu požiūriu svarbių ir reikšmingų dalykų. Vertinama 10 balų sistema. Ankstesniais metais koliokviumo metu buvusios užduotys yra internete, prieš koliokviumą jas trumpai aptarsime. 21

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Egzaminas: egzamino metu bus užduoti 3 klausimų blokai (suskaidyti į konkretesnius klausimus). Šie klausimai bus parengti pagal prieš egzaminą pateiktų klausimų sąrašą, tačiau nebus identiški šiame sąraše pateiktoms klausimų formuluotėms. Atsakymai į pirmuosius 2 klausimų blokus vertinami po 40 balų, atsakymas į trečią klausimą – 20 balų. Iš viso gauti balai dalinami iš 10 ir gaunamas galutinis balas. Skaičiuojant galutinį kaupiamąjį balą koliokviumo rezultatai sudarys 30 proc. , egzamino – 70 proc. Prieš kai kurias paskaitas reikės perskaityti internete esančius mokslinius straipsnius, jie bus aptariami kiekvienos kitos paskaitos pradžioje. Koliokviumo ir egzamino metu atsakant į klausimus svarbu remtis nurodytais straipsniais. 22

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kaupiamojo balo skaičiavimo taisyklės: Žinių vertinimo kaupiamojo balo būdu tvarka patvirtinta TF tarybos 2007 -06 -15 nutarimu Nr. 55 (žr. internete). Galutinis pažymys apskaičiuojamas pagal formulę: Galutinis pažymys = [koliokviumo balas x 0, 3] + [egzamino balas x 0, 7] Jei koliokviumo metu ar egzamino metu studento žinios įvertinamos „ 4“ ir mažiau balų, atitinkamo dėmens reikšmė šioje formulėje yra lygi 0. Kitaip tariant (!): koliokviumo galima nelaikyti arba už jį gauti neigiamą įvertinimą, tačiau ir tokiais atvejais galima laikyti egzaminą ir įmanoma gauti bendrą teigiamą galutinį pažymį (gavus ne mažiau „ 7“ balų už egzaminą), tačiau neįmanoma gauti teigiamo galutinio pažymio nelaikius egzamino arba už 23 jį gavus neigiamą įvertinimą.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 2017 m. statistika: • koliokviumo balų vidurkis sudarė ~ 8, 7; • egzamino balų vidurkis sudarė ~ 7, 2; • galutinio balo vidurkis sudarė ~ 7, 6; • ~ 96, 3 proc. išlaikė kriminologijos egzaminą iš pirmo karto. 24

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 2018 m. statistika: • koliokviumo balų vidurkis sudarė ~ 8; • egzamino balų vidurkis sudarė ~ 7, 1; • galutinio balo vidurkis sudarė ~ 7, 4; • ~ 96, 5 proc. išlaikė kriminologijos egzaminą iš pirmo karto. 25

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Literatūra: Ø Acus A. , Kraniauskas L. Socialinio elgesio nukrypimų sociologija. Klaipėda, 2007. Ø Aleknevičienė J. (sudarytoja). Socialinės deviacijų problemos. Vilnius: Eugrimas, 2007. Ø Dobryninas A. , Drakšienė A. , Gaidys V. , Vileikienė E. , Žilinskienė L. Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. Ø Dobryninas A. , Sakalauskas G. , Žilinskienė L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008. Ø Sakalauskas G. , Dobrynina M. , Justickaja S. [et al]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teisės instituto mokslo tyrimai. 7 tomas. Vilnius: Eugrimas, 2011. Internete: http: //www. teise. org/data/Registruotas-ir-latentinisnusikalstamumas_maketas-2010 -12 -09. pdf Ø Sakalauskas G. Kodėl kriminologija? Teisė, 2017, t. 105, p. 37– 53. Ø Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Vilnius: Eugrimas, 2007. 26 + 9 straipsniai, kuriuos reikės perskaityti prieš paskaitas

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Straipsniai, kuriuos analizuosime per paskaitas (visi jie yra internete): Ø Swaaningen van R. Tarpdiscipliniškumo iššūkis kriminologijoje // Teisės problemos, 2008, Nr. 3 (61), p. 5– 29. Ø Sakalauskas G. Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės // Kriminologijos studijos, 2016, Nr. 4, p. 72– 97. Ø Dobrynina M. Kriminologinio žinojimo konstravimas: valdžios vaidmuo // Teisės problemos, 2009, Nr. 4 (66), p. 109– 125. Ø Mertonas A. Socialinė struktūra ir anomija // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 1997 (1), p. 66 -85. Ø Gavėnaitė A. Kritinė kriminologija kontinentinėje Europoje: ištakos ir pagrindinės idėjos // Teisės problemos, 2007, Nr. 3 (57), p. 43– 61. Ø Kury H. , Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2 (64), p. 5– 61. Ø Sakalauskas G. Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje? // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 2, p. 95– 136. Ø Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 205– 247. Ø Dünkel F. , Sakalauskas G. Įkalinimo praktikos Europos šalyse palyginimas // Bausmių 27 taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje (moksl. red. Gintautas Sakalauskas). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2017, p. 91– 116.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kurso planas (temų pristatymo laikas, priklausomai nuo išdėstytos medžiagos, gali keistis): vasario 6 d. : Įvadas. vasario 13 d. : Kriminologijos mokslas ir tyrinėjimų sritys. vasario 20 d. : Kriminalinė statistika, baudžiamojo persekiojimo selektyvumas ir nusikalstamo elgesio latentiškumas. vasario 27 d. : Kriminalinė statistika, baudžiamojo persekiojimo selektyvumas ir nusikalstamo elgesio latentiškumas (tęsinys). kovo 6 d. : Kriminologinių tyrimų metodai. kovo 13 d. : Paskaitos nebus, ji bus kažkurį trečiadienį nuo 9. 00 val. Kriminologinių tyrimų metodai (tęsinys). kovo 20 d. : Paskaitos nebus, ji bus kažkurį trečiadienį nuo 9. 00 val. Kriminologinės teorijos: prasmė, reikšmė, empirinis patikimumas ir praktinis pritaikomumas. Senosios ir naujosios biologinės teorijos. kovo 27 d. : Kriminalinė-sociologinė prancūzų mokykla ir anomijos teorija. balandžio 3 d. : Socialinio išmokimo, socialinių ryšių teorijos. Subkultūros ir kontrolės teorijos. balandžio 10 d. : Koliokviumas. balandžio 24 d. : Koliokviumo aptarimas. „Išdaužytų langų“ teorija, nulinės tolerancijos strategija. Stigmatizacijos ir „Atpirkimo ožio“ teorijos. gegužės 8 d. : Konflikto teorija, kritinė kriminologija ir abolicionizmas. gegužės 15 d. : Paskaitos nebus, ji bus kažkurį trečiadienį nuo 9. 00 val. Bausmių analizė kriminologijoje. „Naujasis poreikis bausti“: pagrindimas ir kritika. gegužės 22 d. : Kriminalinė fenomenologija: nusikalstamo elgesio formos ir struktūra. Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai. gegužės 29 d. : Korupcija. Narkotikai. Recidyvas. Egzamino klausimų aptarimas. 28

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas I. Kriminologijos mokslas ir tyrinėjimų sritys 29

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Vokiečių kriminologas Günter Kaiser savo 1256 puslapių knygos “Kriminologie” (1996 m. ) tekstą pradeda tokiais žodžiais: “Kriminologija yra susisteminta patirtimi įgytų žinių apie nusikaltimą, nusikaltėlį, socialiai negatyvią deviaciją ir šio elgesio kontrolę visuma. ” 30

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminologija – tai tarpdalykinė tyrimų sritis, susijusi su visais empiriniais mokslais, kurių tikslas yra ištirti nusikalstamumo paplitimą ir rinkti patirtį apie • nusikalstamumo formas ir priežastis; • nusikaltėlius ir aukas; • socialiai nepageidaujamo elgesio kontrolę, įskaitant poveikio nusikaltėliams galimybes ir bausmės (ar kitų priemonių) veiksmingumą (Schwind, 2013, p. 8). Tai – empirinis, patirties mokslas, tuo jis skiriasi nuo (baudžiamosios) teisės. 31

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė etiologija (deviacinio elgesio veiksnių ir sąlygų analizė – etiologinės kriminologinės teorijos) Kriminalinė statistika (registruoto ir latentinio nusikalstamo elgesio rodikliai) Kriminalinė fenomenologija (deviacinio elgesio formos) Institucijų (veikimo) tyrimai KRIMINOLOGIJA Viktimologija (aukų elgsena) (socialinės kontrolės ir jos padarinių perspektyva) Teisminė psichologija ir psichiatrija Poenologija ir kriminalinė terapija (teisinių sankcijų poveikis) Pagal: Schwind H. D. Kriminologie. Heidelberg: 2013, p. 8. 32

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Skirtinga laikysena nusikalstamumo (analizės) akivaizdoje: Ø kažko imtis ar tiesiog (tik) suprasti? . . . Ø skirtingas profesinis (teorinis ir praktinis) pagrindas. . . 33

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Sociologija Teisė Psichologija Biochemija Medicina Socialinis darbas Kas ir iš kokio (pirmiausia) mokslo pozicijų vertina (ne)nusikalstamą elgesį? . . . 34 34

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 35

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 36

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminologija yra savarankiškas mokslas, jis turi savo tyrimų objektą ir metodus. Kriminologija yra empirine patirtimi paremtas mokslas. Kriminologija yra tarpdalykinis ir tarptautinis mokslas. Kriminologija nėra pagalbinis mokslas baudžiamajai teisei ar kitiems mokslams. Kriminologiją reikia skirti nuo kriminalistikos. 37

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminologija Kriminalistika Mokslas apie nuo normos nukrypstantį elgesį ir visuomenės reakcijas į jį Mokslas apie nusikalstamų veikų ištyrimo priemones ir metodus Tikslas – atrasti dėsningumus Tikslas – ištirti konkrečią nusikalstamą veiką Sociologinė nusikalstamos veikos samprata („delinkvencija / nukrypimas“) Baudžiamoji teisinė nusikalstamos veikos samprata 38

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nors kriminologija ir kriminalistika šiais laikais yra savarankiški mokslai, visgi jie turi ir sąsajų, pavyzdžiui: Ø iš pradžių tai buvo bendras mokslas, vystėsi kartu ir atsiskyrė tik vėliau; Ø kriminalistiniais veiksmais ištirti dalykai turi įtakos kriminologijai (pvz. , kaip nustatoma žmogaus mirties priežastis, ištiriama narkotikų sudėtis ir pan. ); Ø profailingo (galimo nusikaltėlio profilio sudarymo) atveju vienodai svarbios yra ir kriminalistinės, ir kriminologinės įžvalgos. . . 39

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamumo samprata (I): Kertinė sąvoka kriminologijoje yra nusikalstamumas (nusikaltimai). Tačiau kriminologija talpina savyje labai skirtingas šio reiškinio sampratas, įskaitant ir objektyvaus nusikalstamumo (nusikaltimų) egzistavimo neigimą. Svarbu suvokti ir atpažinti šių požiūrių skirtumus: Pozityvistinis požiūris – nusikalstamumas tai – nusikalstamų veikų ir juos padariusių asmenų visuma. Kritinis požiūris – nusikalstamumas neegzistuoja, padaromos tik pavienės baudžiamąjį įstatymą atitinkančios nusikalstamos veikos. Konstruktyvistinis požiūris – nusikalstamumas tėra socialinė konstrukcija. 40

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamumo samprata (II): Nusikalstamumas yra pagrindinis kriminologijos objektas, tačiau jo vertinimai yra labai skirtingi. Kadangi šis žodis viso kurso metu bus vartojamas arba sąmoningai nevartojamas, svarbu įžvelgti jo trūkumus. Pozityvistinio požiūrio kritika: a) „pamirštama“ bei ignoruojama tai, jog nusikalstamumas visada susijęs su teise (konkrečiau – baudžiamuoju kodeksu), kuri įvairiais laikais įvairiose šalyse nusikalstamais laikė ir tebelaiko iš dalies skirtingus dalykus; 41

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 42

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamumo samprata (III): Pozityvistinio požiūrio kritika: b) tik preziumuojama padarytų skirtingų nusikalstamų veikų sąsaja labai dažnai tampa neginčijama prielaida, kad tokia sąsaja neabejotinai yra, į vieną krūvą sumetant viską, kas „per tam tikrą laiką tam tikroje teritorijoje“ buvo suvokta kaip nusikalstamas veikimas ar neveikimas; 43

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 44

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamumo samprata (IV): Pozityvistinio požiūrio kritika: c) dažniausiai, nagrinėjant nusikalstamumą, mintyje turimos tik registruotos nusikalstamos veikos; latentinės veikos „pamirštamos“, be to, sąvoka „latentinis nusikalstamumas“ taip pat nėra tiksli; 45

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 46

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamumo samprata (V): Pozityvistinio požiūrio kritika: d) nusikalstamumas suvokiamas kaip tam tikrų asmenų grupės elgesys, keliantis grėsmę kitai visuomenės daliai. 47

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas 48

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Šio kurso įvadui žr. taip pat: Sakalauskas G. Kodėl kriminologija? Teisė, 2017, t. 105, p. 37– 53 (yra internete). 49

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Vasario 20 d. paskaitai reikia perskaityti: Swaaningen van R. Tarpdiscipliniškumo iššūkis kriminologijoje // Teisės problemos, 2008, Nr. 3 (61), p. 5– 29. Žr. : http: //teise. org/wp-content/uploads/2016/10/2008 -3 -vanswaaningen. pdf Arba: www. teise. org → LTI veikla → Žurnalas „Teisės problemos“ → Straipsnių archyvas → Leidinių datos 2008/3 (61) → Straipsnis 50

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas II. Kriminalinė statistika, baudžiamojo persekiojimo selektyvumas ir nusikalstamo elgesio latentiškumas. 51

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Atskiriamasis teisingumas (baudžiamojo persekiojimo selektyvumas) (kriminologinis piltuvėlio modelis Lietuvos pavyzdžiu) Latentinis nusikalstamų veikų skaičius ------------------(>1 mln. ) Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius (nuo 10 iki 30 %, apie 80. 000) ----------------------------Ištirtų nusikalstamų veikų skaičius (apie 50 %, t. y. apie 40. 000) -------------------------------Ištirtų nusikalstamų veikų padarymu įtariamų asmenų skaičius (apie 25. 000) ----------------------------------Nuteistų asmenų skaičius (apie 20. 000) -----------------------------------Nuteistų laisvės atėmimu skaičius (apie 5. 000) -----------------------------------Atlikusių visą laisvės atėmimo bausmę skaičius (apie 3. 000) 52

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamų veikų skaičius Realiai įvykdytos (visos) nusikalstamos veikos Latentinė dalis Užregistruotos nusikalstamos veikos Metai 53

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagrindiniai korupcijos rodikliai Lietuvoje 2004– 2018 m. (registruota korupcija, kyšininkavimo patirtis ir korupcijos suvokimo indeksas). Plačiau žr. Sakalauskas G. Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės // Kriminologijos studijos, 2016, Nr. 4, p. 72– 97. 200 1800 1562 180 1533 1600 160 1400 1261 Asmenų, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių davusių kyšį, proc. nuo visų apklaustųjų 1232 140 120 919 100 938 905 1000 796 727 744 734 Korupcijos suvokimo indeksas 800 722 80 60 463 48 46 40 32 20 533 480 48 48 28 27 50 49 46 30 48 58 57 54 61 59 59 600 59 400 34 24 26 22 200 24 54 16 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Registruotų korupcinių nusikalstamų veikų (LR BK 225 -228 str. ) 2017 2018

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagrindiniai kriminalinės statistikos rodikliai: • registruotos nusikalstamos veikos; • ištirti (nustatyti) (įtariami / kaltinami) nusikalstamas veikas padarę asmenys; • asmenys, kaltinami padarę nusikalstamas veikas ir perduoti teismui; • nuteisti asmenys; • laisvės atėmimu nuteisti asmenys; • bausmes ar kitas baudžiamąsias priemones atliekantys asmenys; • kalinių skaičius. 55