AUDITAS AUDITAS AUDITAS AUDITAS Nacionalin mokykl vertinimo agentra

AUDITAS? ! AUDITAS!!! AUDITAS…. AUDITAS …… Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Gražvydas Kazakevičius grazvydas. kazakevicius@nmva. smm. lt

KLAUSIMAI 1. Kodėl yra svarbu stebėti pamokas? 2. Ką Jūs, kaip auditorius, stebėtumėte pamokoje? 3. Kas Jums būtų sėkmė po išorės audito? 4. Ką išorės auditoriai turi išmanyti vertindami mokyklos veiklą? 5. Kokios norėtumėte pagalbos iš regioninio ir nacionalinio lygmens institucijų prieš ir po išorės audito? 6. Kodėl vidaus audito metodika gali būti dažniausiai besikeičiantis dokumentas? 7. Kas Jums būtų sėkmė atliekant vidaus auditą? 8. Kokią informaciją iš vidaus audito norėtumėte pateikti savo internetinėje svetainėje ar spaudoje?

• Jeigu vertinimas neskatina veiksmo, jis netenka prasmės ir tikslo • Vertinimas yra “stebuklingas vaistas”. Jeigu matome problemą, tuoj pat griebiamės vertinimo • Niekas nenori niekada ir niekieno būti vertinamas • Iš esmės tiek profesine, tiek asmenine prasme mes esame labiau pažeidžiami kritikos, negu kad tai gali mums atrodyti

VERTINIMO EVOLIUCIJA • MATAVIMAS – įvairių požymių matavimas standartizuotais testais • APRAŠYMAS, APIBŪDINIMAS – dėmesys atkreipiamas ne tik į tai, ką moka testuojamieji, bet ir kaip jie mokomi • NUTARTIS/NUOSPRENDIS, NUOMONĖS PAREIŠKIMAS – nuomonės pareiškimas vadovaujantis griežtais standartais ir prisiimta atsakomybe būti objektyviam • REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS

REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS • Vertinimas yra procesas, kuriame vertintojai ir dalininkai kartu kuria/tobulina sutarta vertinimo sistemą • Vertinimas yra procesas, kuris apjungia duomenų rinkimą ir duomenų interpretavimą į vieną neatskiriamą ir nuolat vykstantį procesą • Vertinimas yra lokalus procesas. Jo rezultatai priklauso nuo vietos konteksto, vietos dalininkų ir vienos aplinkos vertinimai negali būti perkeliami kitur • Vertinimas yra mokymo/mokymosi procesas. Vertintojai, vertinamieji, dalininkai – visi moko ir mokosi vieni iš kitų

REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS • Vertinimas yra besitęsiantis, pasikartojantis ir besikeičiantis procesas. Vertinimai turi būti tęstiniai, pakartojami ir atnaujinami • Vertinimas yra kintantis procesas. Jis negali būti visiškai suplanuotas ir apibrėžtas. Vertinimo veiksmai ir pasiekimai priklauso nuo klientų/dalininkų suinteresuotumo • Vertinimas yra procesas dalinantis atsakomybe • Vertinimas yra procesas, įtraukiantis vertintojus ir klientus/dalininkus į uždarus besivystančius santykius • Vertintojas yra techniškas profesionalas, bet kartu ir humaniškas specialistas, duomenų analizuotojas. Jo svarbiausios savybės: kantrumas, humaniškumas, atvirumas, adaptyvumas, humoro jausmas.

ŠIO VERTINIMO PASEKMĖS • Siauras kategoriškumas (absoliutizmas) užleidžia vietą visuotiniam (bendruomeniniam) reliatyvizmui • Atsiskaitomybė keičiama pasidalinta atsakomybe • Vertintojų profesionalumo panaudojimas tampa visų bendru įgalinimu veikti • Vertinamųjų vertinimo proceso neišmanymas, nežinojimas keičiamas bendru supratimu ir proceso pripažinimu, įvertinimu • Sąstingį, vertinimo rezultatų laukimą, pastovumą keičia bendras tobulinimo veiksmas

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA A DALIS B DALIS C DALIS D DALIS MOKYMO IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS SUKŪRIMAS ENERGIJOS IŠLAIDŲ MAŽINIMAS IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS ŠVIE TIMO POLI TIKOS ANALI ZĖ ŠVIETIMO VADYBOS INFORMA CINĖ SISTEMA MOKS LEIVIŲ PASIEKI MŲ VERTINI MAS VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SISTEMA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA • Švietimo ir mokslo ministro 2005 -12 -30 įsakymas Nr: ISAK-2683 DĖL NACIONALINĖS MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪROS STEIGIMO IR NUOSTATŲ TVIRTINIMO • Steigėja - Švietimo ir mokslo ministerija Institucijos grupė - Švietimo pagalbos įstaigos Identifikavimo kodas – 300529070 Teisinė forma - Valstybės biudžetinė įstaiga Adresas - Didlaukio g. 82, Vilnius

PARTNERIAI • • • 16 savivaldybių 108 mokyklos 128 išorės vertintojai 5 regioniniai švietimo centrai 2 privačios organizacijos

ĮGALIOJANTYS TEISĖS AKTAI • Lietuvos švietimo koncepcija (1992) • Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai (1998) • ES aplinkraštis dėl mokyklų vertinimo (2001) • ES švietimo ir mokymo planas iki 2010 (2001) • Ministro įsakymas dėl vidaus audito (2002) • Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002) • Švietimo įstatymas (2003) • Valstybinė švietimo strategija (2003) • ES išvados dėl meistriškumo švietime (2004) • Švietimo stebėsenos tvarka (2005) • LRV programa (2006)

© Pagal Tom Cassidy, 2004 Iš ko susideda švietimas? Mokiniai Tolesnis mokymasis Mokytojai Pastatai Baldai Mokykla Absolventai Darbo rinka Turinys Priemonės „Juodoji dėžė“ Indėlis Procesas Rezultatas Pasekmės

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA MISIJA: Padėti Švietimo ir mokslo ministerijai užtikrinti švietimo kokybę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą ir vertinimą bei įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti kokybiškesnius sprendimus panaudojant turimus duomenis.

„Išorės audito ataskaita – ideali analitinė medžiaga mokyklos strategijai, jeigu manai, kad strategija – ne formalumas, o būtinybė. “ Mokyklos direktorius

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA MISIJA: Padėti Švietimo ir mokslo ministerijai užtikrinti švietimo kokybę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą ir vertinimą bei įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti kokybiškesnius sprendimus panaudojant turimus duomenis Tikslai: – vykdyti bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų veiklos kokybės vertinimą; - teikti metodinę pagalbą ir rekomendacijas Mokykloms bei jų steigėjams dėl Mokyklos veiklos kokybės gerinimo.

„Kokios yra mokyklų vadovų fizinės galimybės skirti pakankamai laiko ugdymo proceso analizei? Dvylikos auditorių, 5 dienas po 10 -12 val. per dieną dirbusių mokykloje komandą, galima pavadinti papildomu dvylikos mokyklos direktoriaus pavaduotojų ugdymo reikalams korpusu. “ Mokyklos direktorius

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Svarbiausieji uždaviniai: – vadovauti šalies Mokyklų veiklos kokybės vidaus įsivertinimui bei organizuoti ir koordinuoti Mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą; – teikti duomenis švietimo stebėsenai; – vykdyti Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų atranką, mokymus ir atestavimą.

6 ? . . . nuolat • Koks yra standartų pasiekimo lygmuo ir ar jis geras šiai/mano mokyklai? • Ar geras mokymas šioje/mano mokykloje ir ar mokiniai noriai mokosi? • Ar rūpinamasi mokiniais, ar visi yra įtraukti į mokyklos gyvenimą, ar mokiniai saugūs, ar yra inkliuzija? • Ar geras yra personalo tobulinimas? • Ką galvoja apie mokyklą vaikai, jų tėvai, kitos interesų grupės? • Ar efektyvi yra lyderystė ir vadyba mokykloje visais lygmenimis?

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO NUOSTATOS • Tai ne kokybės kontrolė ir ne kaltųjų paieška • Nekritikuojami asmenys • Nebaudžiami darbuotojai • Nežeminami žmonės

PASTEBĖJIMAS PO VIZITO MOKYKLOJE Priežiūros Lietuvos mokyklose yra daug, tačiau yra prižiūrima tai, kas nėra esmingiausia. Stokojama ugdymo proceso vertinimo.

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SANTYKIS P O V E I K I S IA VA Laikas

MORALAS Auditas tai lyg malda bažnyčioje. Jeigu į auditą yra įsiklausoma, tada jis yra veiksmingas. Įsiklausyti turi žmonės esantys mokykloje arba susiję su ją.

TIKSLAS Sukurti klimatą, kuriame ne kaltinimai, o mokyklos tobulėjimas laikomas esminiu vertinimo tikslu

IŠORĖS AUDITO PASKIRTIS • Įvertinti mokyklos veiklos kokybę remiantis patikimai surinktais kokybiniais duomenimis; • Kurti mokyklos, švietimo padalinio ir mokyklos steigėjo bendradarbiavimą, grįstą pasitikėjimu, atvirumu ir abipuse pagalba.

MOKYKLŲ IŠORĖS AUDITO NUOSTATOS • Mokyklos teikiamų paslaugų kokybės vertinimai turi būti adekvatūs šių paslaugų veiksmingumui ir tikslingumui. • Išorės auditas veikia mokyklos bendruomenės labui, siekiant užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, atitinkančias įvairiapusius kiekvieno nario ir visos bendruomenės poreikius.

MOKYKLŲ IŠORĖS AUDITO NUOSTATOS • Išorės auditas yra vertinantis ir diagnostinis procesas, suteikiantis mokykloms aiškų pagrindą tobulėti. • Išorės auditas prasideda nuo realaus mokyklos socialinio, edukacinio ir ekonominio konteksto pripažinimo. • Apie tikslus ir taikytinas procedūras iš anksto informuojami vertinime dalyvausiantys asmenys.

MOKYKLŲ IŠORĖS AUDITO NUOSTATOS • Išorės audito rezultatus pagrindžianti informacija yra įvairiapusė ir kokybiška, atitinkanti gautus įvertinimus. • Išorės auditas skatina ir pripažįsta mokyklos vidaus auditą bei visas kitas mokyklos turimas įsivertinimo sistemas.

AUDITAS? ! AUDITAS!!! AUDITAS…. AUDITAS …… Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Gražvydas Kazakevičius grazvydas. kazakevicius@nmva. smm. lt

Mokyklos veiklą vertinant analizuojamos tokios pat veiklos sritys bei kokybiniai veiklos rodikliai kaip ir mokyklos įsivertinime (vidaus audite).

IŠORĖS AUDITO EIGA Pranešimas mokyklai apie planuojamą auditą - prieš 70 dienų Pirminis audito komandos vadovo apsilankymas mokykloje prieš 20 dienų Išorės auditas mokykloje audito komandos dydis ir audito trukmė priklauso nuo mokyklos dydžio Audito ataskaitos pateikimas per 21 dieną Mokyklos komentarų pateikimas per 10 dienų Galutinė ataskaita per 42 dienas nuo audito komandos išvykimo iš mokyklos Mokyklos veiksmų planas per 30 dienų po galutinės ataskaitos

KAS STEBIMA / ANALIZUOJAMA? • Ugdymo(-si) procesas, kasdienė mokyklos veikla (iki 75% auditoriaus laiko praleidžiama klasėje) • Pokalbiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais ir kitais suinteresuotais asmenimis • Vidaus audito procesas ir rezultatai • Mokinių pasiekta pažanga • Posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai • Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas ir jų daroma pažanga • Susitikimai su mokyklos savivaldos institucijų atstovais • Mokyklos pateikti dokumentai

PAMOKOS STEBĖJIMO FORMA (PROTOKOLAS) • 2. 1 Mokinių pasiekimai klasėje ir atliekant namų darbus. • 3. 1 Ugdymo metodų įvairovė ir tinkamumas, įskaitant namų darbų skyrimą; mokytojo išdėstymo ir paaiškinimų aiškumas ir tikslingumas; mokytojo – mokinio dialogo kokybė. • 3. 2 Mokinių motyvacijos, paremtos jų ugdymosi patirtimi, lygis; mokymosi pažanga; asmeninė atsakomybė už mokymąsi, savarankiškas mąstymas, aktyvus dalyvavimas mokymesi; bendravimas su kitais.

PAMOKOS STEBĖJIMO FORMA (PROTOKOLAS) • 3. 3. Užduočių, veiklos ir priemonių pasirinkimas; mokymosi sparta siekiant atitinkamų tikslinių užduočių visiems mokiniams; ugdymo tikslo ir konteksto aktualumas mokinių patirčiai ir interesams; pagalbos ugdymuisi darbuotojų parama. • 3. 4. Vertinimo metodai ir užrašymo būdai; ugdymo eigoje priimtų sprendimų kokybė; vertinimo informacijos naudojimas. • 4. 6. Pagalba specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; veiklos įgyvendinimo tvarka ir proceso rezultatų kokybė. • 5. 1. Mokinių elgesys ir drausmė.

Mokyklos veiklos vertinimo lygių skalė Kokybės lygis Aprašomieji kokybės epitetai Išvada 4 lygis Labai gera: veiksminga, spartus tobulėjimas, išskirtinė, kryptinga, originali, ypatinga, įspūdinga, savita, puiki, labai paveiki, nepriekaištinga, kūrybiška. Verta paskleisti už mokyklos ribų. 3 lygis Gera: viršija vidurkį, pakankamai kryptinga, tinkama, paveiki, turi savitų bruožų, potenciali, lanksti. Verta paskleisti pačioje mokykloje. 2 lygis Nebloga: patenkinama, vidutiniška, priimtina, nesisteminga, neišskirtinė. Tinkama, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti. 1 lygis Prasta: nepatenkinama, prastesnė už vidurkį, neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi, rizikinga N lygis Būtina tobulinti. . Labai prasta: bloga, nepriimtina, peiktina, atkreiptinas dėmesys, neadekvati. Būtina imtis radikalių pokyčių, mokyklai būtina skubi išorės pagalba.

ATASKAITOS STRUKTŪRA • informacija apie išorės vertintojų komandą; • informacija apie tai, kuo remiantis buvo priimti sprendimai ir išvados apie mokyklą; • mokyklos konteksto analizė; • išvada apie mokyklos Įsivertinimo (vidaus audito) veiksmingumą nustatant stipriąsias ir tobulintinas mokyklos darbo sritis; • išvada apie mokyklos gebėjimą įgyvendinti Įsivertinime numatytus veiklos pokyčius tobulėjimo link; • „ 10 minus 5“; • kiekvienos mokyklos veiklos srities aprašymas.

Išorės vertintojų SUSITARIMAI 10 – 5 3 -2

PAVYZDŽIAI + 10 • efektyvi ir laiku teikiama parama specialiųjų poreikių mokiniams (4. 1. 2, 4. 5. 3, 4. 6. 1, 4. 6. 2, 6. 5. 3). • pasirenkamųjų dalykų ir papildomojo ugdymo pasiūla sudaro geras sąlygas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti (1. 1. 3, 4. 2. 2). • ugdymo procese pastebėta įvairi dalykų integracija, tikslinga projektinė veikla (1. 1. 2). -5 • planavimo procesą, kad būtų pasiekta tikslų, veiklos ir rezultatų dermė (7. 2, 1. 3. 2, 7. 5. 1, 4. 6, 3. 5, 4. 3). • pedagogų veiklos vertinimą, kvalifikacijos tobulinimą, derantį su mokyklos tikslais ir uždaviniais (6. 4. 2; 6. 6).

IŠORĖS VERTINIMO SĖKMĖS KRITERIJUS Ar jis padėjo šiai mokyklai pagerinti šiems vaikams teikiamas paslaugas?

METINĖS UŽDUOTYS Metai Auditų 2004 2005 2006 2007 8 32 8 sav. 16 sav. Vadovų 12 14 14 20 Auditori ų 40 75 130 160 Kur 35 50 10 sav. planingai Agentūr modelis kūrimasis veikla a Steigėjai pilotas veikla mokymai

POZITYVŪS VERTINIMAI • Išorinis vertinimas orientuotas į ugdymo procesą. • Vertintojų dalykinė-metodinė kompetencija: profesionalumas, vertinimų tikslumas, objektyvumas. • Tai ne „inspektūra“, o teigiamas nusiteikimas, nuostatų pozityvumas, veiklos lankstumas, atsižvelgimas į mokyklos situaciją. • Vertinimas kaip būdas mokytojams pažvelgti į save iš šalies, pasimokyti ir kurti teigiamą mokyklos įvaizdį.

NEGATYVŪS VERTINIMAI • Vertinimo orientacijos į mokinį prieštaravimas mokyklos orientacijai į rezultatus. • Mokytojų „psichologinė gynyba“ jų darbo vertinimo atžvilgiu.

AUDITAS? ! AUDITAS!!! AUDITAS…. AUDITAS …… Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Gražvydas Kazakevičius grazvydas. kazakevicius@nmva. smm. lt

• Verslui kokybė – produkto, paslaugos rezultatas. Verslo klientui nesvarbu, KAIP produktas ar paslauga buvo sukurti. Proceso kokybė rūpi tik pačiam verslui. • Švietimui kokybė – ne tik rezultatas, bet ir procesas. Klientai ne tik žino, ko turi išmokti, bet ir itin konkrečiai įsivaizduoja, KAIP turi būti mokomi.

VA SUNKUMAI • • • ATIMA DAUG LAIKO SUDĖTINGA METODIKA ABEJONĖS NAUDA ABEJONĖS OBJEKTYVUMU TRŪKSTA ŽINIŲ TRŪKSTA PATIRTIES

ATIMA DAUG LAIKO • „Tą laiką būtų galima panaudoti ugdymo proceso tobulinimui. ” • Ką jūs manote apie savo mokyklos ugdymo procesą? • Kaip mums sekasi? • Iš ko jūs tai sprendžiate? • Iš kur mes tai žinome? • Kaip tobulinsime? • Ką darysime toliau?

SUDĖTINGA METODIKA • PROJEKTAS “KAIP MUMS SEKASI? ” PROJEKTO TIKSLAS: parengti Vidaus audito metodikos II redakciją.

Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas yra kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti.

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002 m. ) Mokymosi pasiekimai Ugdymo turinys Pagalba mokiniams Mokymas ir mokymasis Ištekliai Etosas 32 veiklos rodikliai 88 pagalbiniai rodikliai Mokyklos valdymas

Nauji švietimo dokumentai • • Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 Ugdymo turinio reglamentavimas 2005/2006 ir 2006/2007 mokslo metams. • www. smm. lt- švietimo būklėšvietimo problemos analizė- (trumpraščiai) • 2006 m. balandis; Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti? • 2006 m. balandis; Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai.

Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo (vidaus audito) metodika (2006 m. ) Ugdymas ir mokymasis Mokyklos kultūra Pagalba mokiniui Pasiekimai 22 temos 68 kokybės rodikliai Mokyklos valdymas

Tema rodikliai • 2. 6. Vertinimas ugdant Kokybės • 2. 6. 1. Vertinimas kaip pažinimas • 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas • 2. 6. 3. Vertinimas kaip informavimas

Kokybės rodiklis • 2. 6. 1. Vertinimas kaip pažinimas Paaiškinimai Mokymo ir mokymosi proceso vertinimu pagrįstas jo pažinimas. Vertinimo metu surinktos informacijos naudojimas ugdymui planuoti ir koreguoti.

Kokybės rodiklis • 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas Paaiškinimai Vertinamosios informacijos, skirtos mokiniui, pastovumas, aiškumas, naudingumas. Pagyrimų bei paskatinimų ir kritikos dažnumo santykis. Žodinio (aprašomojo, paaiškinamojo) vertinimo ir vertinimo balais dažnumo santykis. Mokymosi vertinimo sistemos (kriterijų, organizavimo) aiškumas bei pagrįstumas

Kokybės rodiklis • 2. 6. 3. Vertinimas kaip informavimas Paaiškinimai Tėvų (globėjų) informavimo apie vaikų sėkmę mokantis dažnumas ir kokybė. Informavimo procedūrų apibrėžtumas. Informavimo tikslai.

ABEJONĖS NAUDA 90% įsivertinimui 5%įsivertinimui 20%įsivertinimui 10%planavimui ir veiklai 5%+ 90%planavimui + įvykiams 80%planavimui ir veiklai Ilgai vargstammažai panaudojam ir darom Trumpai vargstam planuojam kaip įpratę ir darom kaip įpratę Optimaliai vargstam – daug panaudojam ir rezultatyviai veikiam

ABEJONĖS OBJEKTYVUMU • mokyklos įsivertinimo procese yra svarbu ne tiek pats vertinimas, o mokymasis. Tai augimo priemonė, tiek individo, tiek organizacijos lygmens. • Išorės auditas pradžioje padės objektyviau pamatyti privalumus ir taisytinus dalykus, nes išorės vertinimas vertina pagal tuos pačius rodiklius. • Tyrėjai sako, kad mokytojai nepasitiki savo jėgomis atliktais tyrimais, bet jie dar labiau nepasitiki išoriniais tyrimais.

______ mokyklos _______ m. VA ataskaita Auditas vykdytas Mokyklos Tarybos ___ m. ______ d. sprendimu Nr. _ 1. KVA grupės nariai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Pareigos vadovas

_____ mokyklos _____ m. VA ataskaita 2. Plačiojo audito rezultatų suvestinė Pagalbiniai rodikliai 4 3 2 1 1. 1. 2 1. 1. 3 1. 2. 1 Giluminiam auditui pasirinkta …………, nes. . .

_____ mokyklos _____ m. VA ataskaita Iliustracijos (gali būti ne ataskaitoje) Požymių ir duomenų rinkimo instrumentų aprašymai (gali būti atskirai) 3. Rezultatai (4, 3, 2, 1 pagalbinius rodiklius)

VA ataskaita. Nacionalinio lygmens informacijos poreikis Privalumai Trūkumai Prioritetai 3. 1. 2. (veiklos 3. 2. 1. (mokinių 3. 4. 3. tikslingumas) motyvacija) 3. 5. 2. (Info 3. 4. 3. (vertinimo tėvams kokybė) info panaudoji mas) 3. 3. 1. (užduočių 3. 5. 3. (info parinkimas) apie mokyklą tėvams) 3. 3. 1.

Kas po vidaus audito? Svarbu Didelis Ateities kūrimas POŽIŪRIS Į ATEITĮ Nesvarbu STRATEGIJOS POREIKIS Prisitaikymas prie ateities Dreifavimas link ateities Reaktyvi Aktyvi Mažas Proaktyvi VEIKLUMO NUOSTATA

VA metodika – įrankis procesų tobulinimui, kultūriniam pokyčiui Nuo Link Principas Baimė Nuostata gerai dirbti Tikslas Paklusnumas Veiklos tobulinimas Kokybė Instrukcija Susitarimas Sprendimų Nuomonės pagrindas Stilius Įrodymai (duomenys, rodikliai, standartai) Administravimas Reflektyvi kokybės ir kontrolė vadyba Pasitikėti žmonėmis – tobulinti procesus

REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS • Vertinimas yra procesas, kuriame vertintojai ir dalininkai kartu kuria/tobulina sutarta vertinimo sistemą • Vertinimas yra procesas, kuris apjungia duomenų rinkimą ir duomenų interpretavimą į vieną neatskiriamą ir nuolat vykstantį procesą • Vertinimas yra lokalus procesas. Jo rezultatai priklauso nuo vietos konteksto, vietos dalininkų ir vienos aplinkos vertinimai negali būti perkeliami kitur • Vertinimas yra mokymo/mokymosi procesas. Vertintojai, vertinamieji, dalininkai – visi moko ir mokosi vieni iš kitų

REAGUOJANTIS (ATSAKOMASIS) KONSTRUKTYVUS VERTINIMAS • Vertinimas yra besitęsiantis, pasikartojantis ir besikeičiantis procesas. Vertinimai turi būti tęstiniai, pakartojami ir atnaujinami • Vertinimas yra kintantis procesas. Jis negali būti visiškai suplanuotas ir apibrėžtas. Vertinimo veiksmai ir pasiekimai priklauso nuo klientų/dalininkų suinteresuotumo • Vertinimas yra procesas dalinantis atsakomybe • Vertinimas yra procesas, įtraukiantis vertintojus ir klientus/dalininkus į uždarus besivystančius santykius • Vertintojas yra techniškas profesionalas, bet kartu ir humaniškas specialistas, duomenų analizuotojas. Jo svarbiausios savybės: kantrumas, humaniškumas, atvirumas, adaptyvumas, humoro jausmas.

ŠIO VERTINIMO PASEKMĖS • Siauras kategoriškumas (absoliutizmas) užleidžia vietą visuotiniam (bendruomeniniam) reliatyvizmui • Atsiskaitomybė keičiama pasidalinta atsakomybe • Vertintojų profesionalumo panaudojimas tampa visų bendru įgalinimu veikti • Vertinamųjų vertinimo proceso neišmanymas, nežinojimas keičiamas bendru supratimu ir proceso pripažinimu, įvertinimu • Sąstingį, vertinimo rezultatų laukimą, pastovumą keičia bendras tobulinimo veiksmas