NACIONALIN MOKYKL VERTINIMO AGENTRA Veiklos sivertinimo svarba mokykl

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012 -02 -08 1

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų • skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę; • teikti metodinę pagalbą mokyklų bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais; • pagal kompetenciją teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojams ir visų lygmenų švietimo vadybininkams; • kaupia, analizuoja, interpretuoja statistinius duomenis, švietimo tyrimų rezultatus ir kitą informaciją apie švietimo būklę; 2

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas 2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 2002 -02 -28, Nr. 302 2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”. 2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007 -07 -18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01 - 16 Nr. ISAK-92) 2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita) 2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009 -03 -30 Nr. ISAK-607 (Žin. , Inf. pr. 2009 -04 -08 Nr. 27(1) – 367) 2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www. nmva. smm. lt/įsivertinimas) 2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin. , 2011 -03 -31, Nr. 381804) 3

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas 2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika 2002 -02 -28, Nr. 302 2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”. 2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007 -07 -18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01 - 16 Nr. ISAK-92) 2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita) 2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009 -03 -30 Nr. ISAK-607 (Žin. , Inf. pr. 2009 -04 -08 Nr. 27(1) – 367) 2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www. nmva. smm. lt/įsivertinimas) 2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin. , 2011 -03 -31, Nr. 381804) 4

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 1. Mokyklos kultūra 2. Ugdymas ir mokymasis 1. 1. Etosas (6) 2. 1. Bendrasis ugdymo organizavimas (5) 1. 2. Pažangos Siekiai (3) 2. 2. Pamokos organizavimas (3) 1. 3. Tvarka (2) 2. 3. Mokymo kokybė (5) 1. 4. Mokyklos ryšiai (3) 2. 4. Mokymosi kokybė (3) 2. 5. M. ir m. diferenciavimas (2) 2. 6. Vertinimas ugdant (3) 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui 5. Mokyklos strateginis valdymas 3. 1. Pažanga (2) 4. 1. Rūpinimasis Mokiniais (2) 5. 1. Mokyklos strategija (4) 3. 2. Mokymosi pasiekimai (3) 4. 2. Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba (3) 5. 2. Mokyklos įsivertinimas (2) 4. 3. Spec. mokymosi poreikių tenkinimas (2) 5. 3. Vadovavimo stilius (2) 4. 4. Pagalba planuojant karjerą (3) 4. 5. Tėvų pedagoginis švietimas (2) 5. 4. Personalo valdymas (3) 5. 5. Materialinių išteklių valdymas (3) 5

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA ŠĮ 37 straipsnis. Švietimo kokybė 4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. 5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo. 6

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kodėl NMVA svarbūs mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai? • Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje ir numatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį. • Mokyklos galėtų gauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti, galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais. • Mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus. Iš „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijų” 2009 -03 -30 Nr. ISAK-607 7

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA DUOMENYS INFORMACIJA ŽINIOS ALTERNATYVOS SPRENDIMAI 8

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2004 - 2011 m. • Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais? 9

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Priimant mokyklų atsakymus kaip nekvestionuojamus, galima numatyti, kokios pagalbos mokykloms reikėtų labiausiai. Svarbu buvo išsiaiškinti, • ką mokyklos laiko stipriausiomis veiklos sritimis, • ką mokyklos laiko silpniausiomis veiklos sritimis, • kokius veiklos aspektus mokyklos pasirengusios tobulinti. 10

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA • Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė? 11

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2005 -06 2007 -08 m. m. 2008 -09 2009 -10 2010 -11 m. m. sav. m. m. (IT) m. m. Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus Kokius rodiklius buvote pasirinkę tobulinti ir kuriuos iš jų realiai patobulinote. Kiek ikimokyklinių įstaigų įsivertina veiklą? Ar naudoja duomenis strateginiam planui rengti? Kontekstinė informacija. Organizavimo ypatumai. Kam naudojami duomenys? Kiek mokyklų tęsia įsivertinimą? Kokia metodika vadovaujasi? Koks planavimo ciklas? Kam naudojami duomenys? (ar Kokius rodiklius jau patobulinot? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai? Kokių kompetencijų trūksta? Geroji patirtis Kokie pokyčiai? Koks poveikis mokinių pasiekimams? Iš kur žinote? 4 lygio iliustracija Geroji patirtis naudoja mokinių pasiekimams ir pažangai gerinti? ) 12

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA • Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė? 13

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2004 -2005 m. m. rezultatai (N- 1214) – Prioritetine veiklos sritimi mokyklos laikė „Mokymąsi ir ugdymą” - jis dažniausiai minimas prie privalumų, trūkumų ir pasirinkimo tobulinti. – Mokinių pasiekimų rodikliams buvo skirta per mažai dėmesio; mokyklos beveik nestebėjo mokinių daromos pažangos. – Kaip svarbiausią problemą mokyklos įvardijo mokinių nenorą ir nemokėjimą mokytis, nesiedamos to su mokytojų darbu. – Mokyklos dažniausiai rinkosi trūkumų šalinimo strategiją, nesuvokdamos, kad veiklą galima gerinti remiantis stiprybėmis. Analizė pateikta 2006 m. trumpraštyje “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti? ” Duomenis analizavo dr. Vaiva Vaicekauskienė ir Jolanta Navickaitė 14

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2006 -2007 m. m. rezultatai • Tobulinti pasirinkta veikla dažniausiai sutampa su mokyklų nurodytais veiklos trūkumais: – mokinių mokymosi motyvacija ir mokinių atsakomybe, savarankiškumu, aktyvumu mokantis – Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą. • Mokyklos nemato ryšio tarp rodiklių, visa veikla mokykloje yra susijusi – tobulinant vieną stipriąją veiklą sumažėtų ir kitos veiklos spragų. J. Navickaitė „Ar įmanoma valdyti duomenų srautus mokykloje? ” (“Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos”, 2008) 15

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2008 -2009 m. m. mokyklų įsivertinimo rezultatai Įsivertinimo procesus tęsia 1115 (80, 3%) Įsivertinimo rekomendacijomis (2009 m. kovo 30 d. Nr. 430 ISAK-607) rėmėsi (38, 6%) Vidaus audito aprašu (2007 m. liepos 18 d. Nr. ISAK 1469) rėmėsi 568 (51%) Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002 m. vasario 28 d. Nr. 302) rėmėsi 77 (6, 9%) Savo sukurtąja įsivertinimo metodika rėmėsi 26 (2, 3%) Kita metodika rėmėsi 13 (1, 2%) 16

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Strateginio planavimo ciklas mokyklose 2009 m. . Metinė programa rengiama kalendoriniams metams 575 mokyklos Metinė programa rengiama mokslo metams 813 mokyklų 17

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2008 -2009 m. m. įsivertinimo rezultatai • Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui. • Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę. • Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą. • Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti. • Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję 18

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Mokyklos veikos tobulinimo ciklas planavimas vertinimas įgyvendinimas 19

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2009 -10 m. m. (IT) Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus Kokius rodiklius jau patobulinote? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai? Kokių kompetencijų trūksta? Geroji patirtis 20

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2009 -2010 m. m. įsivertinimo rezultatai (N- 1100) Tobulinti pasirinko: mokinių mokymosi motyvaciją (2. 4. 1. ), mokinių mokėjimą mokytis (2. 4. 2. ), tėvų pagalbą mokantis (4. 5. 1. ), tėvų švietimą (4. 5. 2. ). „Mokyklų savęs vertinimo rezultatai”, J. Navickaitė, D. Navickaitė, „Švietimo naujienos” 2010, Nr. 11 (300) 21

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100) Tik nedidelė dalis mokyklų užbaigia įsivertinimo ciklą – patobulina veiklą ir pamatuoja sėkmę TIK įsivertino Pasikalbėjo apie sėkmę, tikėtina, konstruktyviai 22

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokie pokyčiai įvyko, tobulinant pasirinktus rodiklius? 2. 4. Mokymosi kokybė Mokinių mokymosi motyvacija (2. 4. 1. ) mokinių mokėjimas mokytis (2. 4. 2. ) • Aktyviau bendradarbiavo metodinės grupės; • Atlikti išsamesni motyvacijos tyrimai; • Paruoštos atmintinės mokiniams “Kad mokytis būtų įdomiau”; • mokytojai sukūrė filmą apie antimotyvaciją; • skirta daugiau valandų diferencijavimui ir konsultacijoms; • organizuoti moduliai skirtingų poreikių ir gebėjimų mokiniams Pagerėjo lankomumas; namų darbų atlikimas ir mokinių įsitraukimas į pamoką, mokymosi pažanga; projektinė veikla; bendradarbiavimas su tėvais Atsirado glaudesnis ryšys tarp mokinių savivaldos ir pedagogų, mokiniai dalykiškai vertina savo mokymąsi. 4. 5. Tėvų pedagoginis švietimas tėvų pagalba mokantis (4. 5. 1. ) tėvų švietimas (4. 5. 2. ). • Visi tėvai priregistruoti elektroniniame dienyne, • specialistų konsultacijos tėvams; • paskaitų ciklas pagal koncentrus tėvams rūpimais klausimais; • rekomendacijos mokytojams, kaip dirbti su tėvais; • tėvams lankstinukai- atmintinės; • tėvai įtraukti į projektus; • susibūrė tėvų savanorių klubas; Suaktyvėjo tėvų dalyvavimas mokyklos veikoje; sustiprėjo ryšiai tarp klasių auklėtojų, tėvų ir administracijos; . . . . 23

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010 -2011 m. m. įsivertinimo duomenimis 24

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Grįžtamasis ryšys pagal mokyklų tipus Anketas atsiuntė 87, 5% visų Lietuvos mokyklų Mokyklos tipas Atsakomumas (%) Jaunimo mokykla 94, 4 Pagrindinė mokykla 93, 3 Gimnazija 93, 1 Sanatorinė mokykla 88, 9 Vidurinė mokykla 84, 9 Pradinė mokykla 84, 9 Mokykla-darželis 82, 5 Suaugusiųjų mokykla 82, 4 Specialioji mokykla 59, 7 Vaikų socializacijos centras 25, 0 25

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą (N=1156) 26

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal lokalizaciją (N=1156) 27

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2010 -2011 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1156) 28 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulintini mokyklų veiklos aspektai Vidaus įsivertinimo rezultatai Išorės vertinimo rezultatai 2010 -2011 m. m. (N=1156) 2011 m. m. (N=100) Mokymosi motyvacija (2. 4. 1. ) Mokymo veiklos diferencijavimas (2. 5. 2. ) Mokėjimas mokytis (2. 4. 2. ) Vertinimas kaip ugdymas (2. 6. 2. ) Tėvų pagalba mokantis (4. 5. 1. ) Išmokimo stebėjimas (2. 3. 4. ) Mokymosi veiklos diferencijavimas (2. 5. 2. ) Mokymo nuostatos ir būdai (2. 3. 1. ) Tėvų švietimo politika (4. 5. 2. ) Vertinimas kaip pažinimas (2. 6. 1. ) 29 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007 -2008 m. m. 30 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007 -2008; 2009 -2010 m. m. 31 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007 -2008; 2009 -2010; 2010 -2011 m. m. 32 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis X x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis x x x 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x x 4. 3. 2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x 4. 3. 1. Spec. poreikių mokinių ugdymas x x 4. 2. 1. Pagalba mokantis 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 33 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis X x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis x x x 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x x 4. 3. 2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x 4. 3. 1. Spec. poreikių mokinių ugdymas x x 4. 2. 1. Pagalba mokantis 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x 34

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis X x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis x x x 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x x 4. 3. 2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x 4. 3. 1. Spec. poreikių mokinių ugdymas x x 4. 2. 1. Pagalba mokantis 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 35 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija Didmiestis Miestas Miestelis/ kaimas 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis X x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis x x x 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x x 4. 3. 2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x 4. 3. 1. Spec. poreikių mokinių ugdymas x x 4. 2. 1. Pagalba mokantis 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x 36

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas Gimnazija Vidurinė 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 2. 2. 1. Mokytojo veiklos planavimas x 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis x X x 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant x X x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x X x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x 3. 1. 1. Atskirų mokinių pažanga x Pagrindinė Pradinė x x x x 4. 1. 1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x 4. 2. 1. Pagalba mokantis x 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x 4. 3. 1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x 4. 3. 2. Gabių vaikų ugdymas 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x x 37 x x x

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas Gimnazija Vidurinė 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 2. 2. 1. Mokytojo veiklos planavimas x 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis x x x 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x 3. 1. 1. Atskirų mokinių pažanga x Pagrindinė Pradinė x x x x 4. 1. 1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x 4. 2. 1. Pagalba mokantis x 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x 4. 3. 1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x 4. 3. 2. Gabių vaikų ugdymas 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x x 38 x x x

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas Gimnazija Vidurinė 1. 1. 4. Bendruomenės santykiai x 1. 1. 6. Klasių mikroklimatas x 2. 2. 1. Mokytojo veiklos planavimas x 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybė x x 2. 4. 1. Mokymosi motyvacija x x x 2. 4. 2. Mokėjimas mokytis x x x 2. 4. 3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x 2. 5. 2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x 2. 6. 2. Vertinimas kaip ugdymas x 3. 1. 1. Atskirų mokinių pažanga x Pagrindinė Pradinė x x x x 4. 1. 1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x 4. 2. 1. Pagalba mokantis x 4. 2. 2. Psichologinė pagalba x 4. 3. 1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x 4. 3. 2. Gabių vaikų ugdymas 4. 5. 1. Tėvų pagalba mokantis 4. 5. 2. Tėvų švietimo politika x x x x 39 x x x

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tikslinė imtis Mokyklos tipas 352 mokyklos (30, 4%) Lokalizacija Dažnis Didmiestis 91 (25, 9%) Miestas 102 (29, 0%) Miestelis/ kaimas 159 (45, 2%) Dažnis Gimnazija 57 (16, 2%) Vidurinė 66 (18, 8%) Pagrindinė 158 (44, 9%) Pradinė 18 (5, 1%) Mokykla-darželis 24 (6, 8%) Suaugusiųjų/ Jaunimo 18 (5, 1%) Specialioji 9 (2, 5%) Sanatorinė 2 (0, 7%) 40

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Duomenų analizės metodai • Turinio analizė • Aprašomoji statistika (dažniai, procentinė išraiška) • Dažnių lentelės, χ2 suderinamumo kriterijus 41

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Iniciatyvos, sprendimai, poslinkiai, pokyčiai mokykloje patobulinus pasirinktuosius rodiklius Tobulinimo poveikis mokinių Pagrįskite tobulinimo pažangai ir pasiekimams poveikį mokinių pažangai ir pasiekimams • Sukurta veiksminga mokytojų budėjimo sistema, užtikrinusi tvarką mokykloje pertraukų metu; • Mokinių lankomumo reglamentavimo tvarka, sumažinusi pamokų be pateisinamos priežasties praleidinėjimą. • Pakoreguotos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės, apibrėžtos kontrolės priemonės. • Veikia mokinių ir mokytojų skatinimo sistema. . Santykiai tarp mokinių, mokytojų ir mokinių pagerėjo. Sumažėjo pamokų praleidinėjimas Paskatinti mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo ugdymo renginiuose, projektuose ir pan. ; būna įvertinami 5 -8 klasių mokiniai nepraleido nė vienos pamokos be pateisinamos priežasties; Tik apie 10 proc. 9 -10 klasių mokinių praleidžia daugiau kaip 15 pamokų per mėnesį; Daugiau nei 70 % mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje; Gerai besimokantys, aktyviai dalyvaujantys meninėje, projektinėje, sportinėje, prevencinėje veikloje mokiniai paskatinti išvyka į Kaliningradą. 42

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Pokyčiai mokykloje 43 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Pokyčiai mokykloje: kas iš to? 44 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007 -2008; 2009 -2010; 2010 -2011 m. m. 45 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kaip sekėsi tobulinti mokymosi kokybę (2. 4. )? 2. 4. 1. Mokymosi motyvaciją tobulinti pasirinko 247 mokyklos (21, 3 %) 2. 4. 2. Mokėjimą mokytis tobulinti pasirinko 241 mokyklos (20, 8 %) 2. 4. 3. Mokymąsi bendradarbiaujant tobulinti pasirinko 117 mokyklos (10, 2) 46

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2. 3. Mokymo kokybė 2. 5. Mokymo ir mokymosi diferencijavim as 2. 6. Vertinimas ugdant 4. 2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba 2. 2. Pamokos organizavima s 2. 4. Mokymosi kokybė 2. 1. Bendrasis ugdymo organizavima s 4. 5. Tėvų pedagoginis švietimas 1. 4. Mokyklos ryšiai 1. 3. Tvarka 5. 5. Materialinių išteklių valdymas 47 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007 -2008; 2009 -2010; 2010 -2011 m. m. 48 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kaip sekėsi tobulinti tėvų pedagoginį švietimą (4. 5. )? 4. 5. 1. Tėvų pagalbą mokantis tobulinti pasirinko 165 mokyklos (14, 3 %) 4. 5. 2. Tėvų švietimo politiką tobulinti pasirinko 144 mokyklos (12, 5 %) 49

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Tėvų švietimas ir jo poveikis 4. 5. Tėvų pedagoginis švietimas 1. 1. Etosas 2. 4. Mokymosi kokybė 3. 1. Pažanga 3. 2. Mokymosi pasiekimai 4. 5. Tėvų pedagoginis švietimas 50 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Sunkiausiai sekėsi tobulinti pagalbą planuojant karjerą (4. 4. ) 4. 4. 1. Pagalbą renkantis mokymosi kryptį tobulinti pasirinko 33 mokyklos (2, 9% mokyklų) 4. 4. 2. Pagalbą renkantis mokyklą tobulinti pasirinko 29 mokyklos (2, 5 % mokyklų) 51

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Pagalbos planuojant karjerą tobulinimas 4. 4. Pagalba planuojant karjerą 1. 4. Mokyklos ryšiai 4. 4. Pagalba planuojant karjerą 5. 4. Personalo valdymas 4. 5. Tėvų pedagogini s švietimas 5. 3. Lyderystė mokykloje 52 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Mokykloms geriausiai sekėsi tobulinti pamokos organizavimą (2. 2. ) 2. 2. 1. Mokytojo veiklos planavimą tobulinti pasirinko 92 mokyklos (8% mokyklų) 2. 2. 2. Pamokos struktūros kokybę tobulinti pasirinko 110 mokyklos (9, 5% mokyklų) 2. 2. 3. Klasės valdymą tobulinti pasirinko 82 mokyklos (7, 1% mokyklų) 53

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Pamokos organizavimo tobulinimas 2. 2. Pamokos organizavi mas 2. 1. Bendrasis ugdymo organizavi mas 5. 4. Personalo valdymas 54 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA “… naujovės taikymas mokykloje dažnai keičia ne kurią nors vieną jos veiklos sritį, bet visą veiklos sistemą, nes mokykla yra sudėtinga organizacija. ” * * J. Navickaitė, V. Vaicekauskienė (2006) “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti? ” Švietimo problemos analizė, Nr. 2(5) 55

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010 -2011 m. m. mokyklų įsivertinimo duomenimis) 5. 4. Personalo valdymas 2. 2. Pamokos organizavimas 2. 4. Mokymosi kokybė 2. 3. Mokymo kokybė 2. 4. Mokymosi kokybė 3. 2. Mokymosi pasiekimai 2. 6. Vertinimas ugdant 2. 3. Mokymo kokybė 2. 4. Mokymosi kokybė 2. 6. Vertinimas ugdant 3. 2. Mokymosi pasiekimai 56 -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA • Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais? 57

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA 2009 -2010 m. m. klausėme mokyklų • kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokytojams; • kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokyklų vadovams; • kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalinti mokyklos • N savivaldybės (28 mokyklos) atsakymai: 58

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokių kompetencijų trūksta mokytojams ir vadovams vykdant įsivertinimą Kompetencijų trūkumas mokytojams vadovams Tiriamosios veiklos kompetencijos 10 mokyklų 5 mokyklų Vadybinių įgūdžių ir žinių 1 mokyklos 7 mokyklų Iliustracijų kūrimo 4 mokyklų Įsivertinimo instrumentų rengimo 4 mokyklų Patirties, motyvacijos, laiko, praktikos 8 mokyklų Kompetencijų pakanka 2 mokyklų - 59

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokių kompetencijų trūksta mokykloms Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti Mokytojams trūksta kompetencijų kuriant įsivertinimo instrumentus. Anketų sudarymo patirtimi Jau 2 metus sėkmingai naudojame Focus grupės metodą, leidusį optimaliai pamatuoti ar patikslinti kitais metodais analizuotus mokyklos veiklos aspektus. Pasisekė platųjį įsivertinimą atliekant Naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, sudaryti diagramas sukurti e- anketą, vėliau palengvinusią statistinių duomenų apdorojimą. analizuojant audito išvadas; susisteminti ir pateikti informaciją raštu kaip mokykloje sukurti savitą, bet veiksmingą ir duodančią apčiuopiamų rezultatų, savo veiklos vertinimo sistemą Pagrindinė problema - metodikų gausa ir kaita mokykla dalyvaudama MSTP turi veiklos stebėsenos poskyrį, kuris užtikrina optimaliai atlikti savęs vertinimo procesus mokykloje. Mokykla pritaikė įsivertinimo rekomendacijas, pagal jas suformavo sau priimtiną įsivertinimo modelį, kurio rodikliai atitinka bendrųjų rekomendacijų rodiklius. 60

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokių kompetencijų trūksta mokykloms Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti Gimnazijos vadovai yra išklausę Šią mokyklų patirtį gali panaudoti įvairius kursus ar dalyvavę savivaldybėje esantis švietimo seminaruose, kuriuose buvo centras mokoma atlikti vidinį auditą. Todėl mokyklos veiklos vertinimo organizavime bei vykdyme gimnazijos vadovams kompetencijos pakanka. • • šiuo metu esamų kompetencijų pakanka daugumai darbo grupės narių 61

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokia metodinė pagalba teikiama Metodiniai leidiniai: „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos” (patirties knyga), 2008 ; „Mokyklų savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija”, 2009; „Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos”, 2010; „Žingsniai link veiksmingo planavimo. Švietimo veiklos planavimo rekomendacijos”, 2010; „Plano įgyvendinimo sėkmės rodikliai“, parengtas spaudai leidinys, 2012; Visi šie leidiniai yra kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje ir elektroninėje erdvėje www. nmva. smm. lt 62

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Kokia metodinė pagalba teikiama Seminarai mokyklų vadovams ir mokytojams „Įsivertinimo instrumentai ir jų naudojimas” (ES projekto konsultantų seminarai visose savivaldybėse 2010 m. gruodžio mėn. iš projekto lėšų)– 63 seminarai, 1585 dalyviai „Mokyklos įsivertinimo instrumentų taikymas mokykloje“ (įsivertinimo konsultantų seminarai 2011 -2012 m. iš kvalifikacijos lėšų) - 67 seminarai, 1744 dalyviai Seminarai savivaldybių švietimo skyrių specialistams „Mokyklos vertinimo reikšmė šiuolaikinio ugdymo, ugdymosi tobulinimui” Metodinė medžiaga portale www. emokykla. lt mokykloms, savivaldybių švietimo specialistams 63

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 17 mokyklų (1, 3%) 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė apie savo padarytą pažangą pasiremdami įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis 64

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA DUOMENYS INFORMACIJA ŽINIOS ALTERNATYVOS SPRENDIMAI 65