VILNIAUS MIESTO JUDUMO PLANAS Vilniaus miesto savivaldybs administracija
VILNIAUS MIESTO JUDUMO PLANAS Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 -10 -16 Kastytis Lubys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas kastytis. lubys@vilnius. lt
Baltoji knyga - miesto transporto sistemos plėtros strategija „Kad būtų sumažintos spūstys ir būtų išmetama mažiau teršalų, miestuose reikalinga mišri strategija, apimanti žemės panaudojimo planavimą, kainodaros schemas, efektyvias viešojo transporto paslaugas, nevariklinių transporto rūšių infrastruktūrą ir ekologiškų transporto priemonių įkrovimą bei degalų papildymą” „Iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą. Siekdama šio tikslo ES tikisi iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus; užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje visų transporto rūšių saugos ir saugumo srityje“ „ Tam tikro dydžio miestai turėtų būti skatinami rengti miesto judumo planus. Miesto judumo planai turėtų būti visiškai suderinti su integruotais miesto plėtros planais“. .
Subalansuota Vilniaus Susisiekimo sistema A. Subalansuota, efektyvi urbanistinė plėtra - kompaktiškas miestas ir urbanistinės sklaidos mažinimas; rajonų gyventojų tankio didinimas ir mišraus užstatymo plėtra, pramonės rajonų konversija; gyvenamųjų ir darbo vietų subalansavimas, transporto poreikio mažinimas piko val. keičiant darbo pradžią B. Susisiekimo sistemos subalansavimas - viešojo transporto kokybės gerinimas ir prioritetinių eismo sąlygų sudarymas miesto centrinėje zonoje; eismo saugumo didinimas, pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygų gerinimas ; integruotų kelionių skatinimas, įrengiant kompleksinių kelionių aikšteles, vystant automatines dviračių ir elektromobilių nuomos sistemas ir įkrovimo stoteles; BRT sistemos eismo sąlygų gerinimas, išskiriant papildomas juostas ir prioritetines eismo sąlygas; tranzitinių transporto koridorių suformavimas ir susisiekimo infrastruktūros modernizavimas, tranzitinio transporto eliminavimas iš senamiesčio traukinių maršrutų integravimas į miesto VT sistemą su vieningu bilietu
PLANO TIKSLAS • Užtikrinti Vilniaus miesto ir miesto pakraščiuose gyvenančių bei dienos miesto gyventojų, turistų ir įmonių susisiekimo poreikius, sukuriant integruotą įvairių transporto rūšių susisiekimo sistemą, grįstą duomenimis paremtais sprendimais, išmaniosiomis technologijomis bei atvirų duomenų sistema (Open Data); • Siekti, kad susisiekimo sistemos sprendiniai atitiktų tvarumo, ekonominio gyvybingumo socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikių suderinamumo reikalavimus; • Užtikrinti racionalų ir veiksmingą susisiekimo infrastruktūros ir viešojo transporto maršrutinį tinklo panaudojimą, nustatant racionaliausias ir ekonomiškai pagrįstas miesto urbanistinės plėtros kryptis, darbo vietų kūrimą šalia gyvenamųjų rajonų; • Gerinti eismo saugą ir saugumą, didinti aplinkos patrauklumą ir gyvenimo kokybę. Mažinti oro taršą ir energijos vartojimą, mažinat lengvųjų automobilių eismą, tranzitinio transporto eliminavimą iš miesto centrinės dalies.
DJMP gairės. Plano sudedamosios dalys. v Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui. v DJMP struktūra. DJMP sudedamosios dalys 1. Esamos judumo sitiuacijos analizė mieste 2. Teminių sričių analizė 3. Judumo mieste scenarijų (iki 2030 m. ) ir veiksmų plano (iki 2020 m. ) pateikimas
Esamos judumo situacijos mieste analizė • • • miesto ir priemiestinės zonos išskirstymas pagal transportinius rajonus, gyventojų ir darbo, mokymosi vietų skaičius ir sklaida. Gyventojų ir darbo vietų kaitos tendencijos transportiniuose rajonuose; miesto transporto priemonių parko analizė, ekologiškų transporto priemonių parko analizė ir tendencijos. Automobilizacijos ir motorizacijos lygis atskirose miesto zonose/transportiniuose rajonuose; gyventojų bendro ir transportinio judumo nustatymas apklausos būdu, gyventojų kelionių struktūra, pasiekiamumas, ryšių tarp transportinių rajonų nustatymas, ryšių matricos sudarymas. Gyventojų judumo tendencijos pagal transportinius rajonus; keleivių srautų tyrimai, analizė ir tendencijos viešojo transporto (troleibusų, autobusų, traukinių) maršrutiniame tinkle pagal atskirus maršrutus ir transporto rūšis. Užmiesčio keleivių srautų visų transporto rūšių terminaluose analizė; transporto srautų ir automobilių ridos tyrimai, analizė ir tendencijos miesto magistralinių gatvių ir dviračių tinkle. Transporto srauto struktūra, pasiskirstymas paros bėgyje ir sezoniškumo koeficientai. Silpniausių tinklo grandžių (sankryžų) nustatymas; transporto srautų greičio tyrimai miesto magistralinėse gatvėse rytinio ir vakarinio piko valandomis, spūsčių vietų nustatymas. Sunkiojo krovininio transporto tranzito vietų nustatymas, gatvių apkrovimas ir ryšiai su užmiesčio keliais, priemiestine zona; įskaitinių eismo įvykių auditas ir „juodųjų dėmių“ nustatymas miesto transportiniuose rajonuose pagal galiojančią metodiką; esamos parkavimo sistemos būklės analizė, nustatant stovėjimo vietų užpildymą, jų plėtros poreikį, zonas, kuriose eismas gali būti ribojamas (pvz. Vilniaus senamiestis ir kt. ); dviračių parkavimo sistemos būklės analizė, nustatant dviračių laikymo vietų poreikį; galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, strategijų analizė; SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių ) miesto susisiekimo sistemoje analizė.
Priemiesčio rajonai (seniūnijos) įeinantys į bendrą skaičiavimą
DJMP gairės. Plano teminės sritys. v Esamos judumo situacijos analizė. Eismo įvykių statistika (pagal transporto rūšis), kelionių struktūros statistinės lentelės, miestų gyventojų skaičiaus augimo analizė ir tendencijos. Transporto priemonių modalinis pasiskirstymas. Galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, plėtros programų ir strategijų analizė. v Teminių sričių analizė. DJMP teminės sritys 7. Transporto 5. Eismo sistemos 4. Eismo 1. Viešojo 2. Bevariklio organizavimo 6. visuotinumas transporto sauga ir tobulinimas ir Miesto ir žmonių su skatinimas integracija priemonių transporto judumo logistika specialiaisias pasiskirsty saugumas valdymas poreikiais mas įtrauktis 3. Modalinis 8. Alternatyvi ų degalų ir švaraus transporto skatinimas 9. Intelektinių transporto sistemų diegimo mieste poreikio vertinimas
Išeities pozicija: VT aptarnavimo efektyvumo galimybės Pagrindinės miesto gyventojų ir darbo vietos Gyventojų ir darbo vietų tankis užstatytoje teritorijoje Viešojo transporto aptarnavimo lygiai: neefektyvus<25 gyventojų/ha; mažo intensyvumo – 26 -42 g. /ha (intervalas 3060 min. ), vidutinio intensyvumo – 43 -92 g. /ha (intervalas <30 min), intensyvaus eismo >92 g. /ha (intervalas <10 min) (>92)efektyvumas. Apie 55% miesto teritorijos priklauso neefektyviam VT aptarnavimo lygiui
Viešojo transporto skatinimas • viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtros schema, įvertinant esamą apkrovimo lygį, maršrutų ekonomiškumą (keleivių sk. per darbo dieną/1 km maršruto trasos), kelionės trukmės sumažėjimą ir komforto pagerėjimą; • esamų maršrutų perskirstymas ar naujos transporto rūšies įvedimo būtinybės nustatymas, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ilgalaikėje perspektyvoje; • viešojo transporto parko atnaujinimo galimybės, visų transporto rūšių integracija į vieno bilieto sistemą, naujų bilietų rūšių ir tarifų pasiūlymai; • . viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu, sistemos Park & Ride, Bike & Ride diegimas; • reikalingos susisiekimo infrastruktūros ir finansavimo poreikis; • vaizdo stebėjimo kamerų, skirtų fiksuoti maršrutinio transporto eismo juostų naudojimo pažeidimus, tinklo diegimo analizė; • pasiūlymai viešojo transporto keleivių saugumui didinti, paslaugų teikimo/ aptarnavimo kokybei didinti.
Principinė viešojo transporto tinklo formavimo schema Perspektyvinė principinė viešojo transporto schema – universalus raktas iš esmės reorganizuojant ir optimizuojant miesto maršrutinį tinklą. Pagrindinis dėmesys turi būti teikiamas pagrindinei viešojo transporto pastovios veiklos zonai, į kurią pakliūna ir prioritetinė pėsčiųjų ir dviratininkų Centro zona. Periferinė mišri viešojo transporto zona aptarnaujama privežtinais maršrutais ir mažos talpos autobusais iki pagrindinės zonos, su galimybe persėsti į greito eismo maršrutinį tinklą. Visų zonų perimetruose numatomi persėdimo punktai P+R (centre B+R), taikant nuolaidas persėdusiems iš lengvųjų automobilių.
Viešojo transporto kokybės gerinimas - Viešojo transporto kokybinis gerinimas tiesiogiai siejamas su trumpesne kelionės trukme, aukštu eismo maršrutinio tinklo plėtra ir efektyvumo reguliarumo lygiu, didesniu komfortu ir kokybiška patikra; planuojamos linijos urbanistine aplinka. Galiniuose ir konkurencingumo didinimas panaudojant tarpiniuose periferiniuose punktuose numatomos kombinuotų kelionių visų transporto rūšių parkavimo ir privačius vežėjus; nuomos aikštelės, leis palikti lengvuosius automobilius ir BRT maršrutų eismo gerinimas išskiriant tęsti kelionę viešuoju transportu, dviračiais ar nuomojamais papildomas eismo juostas, ir įsigyjant automobiliais. Maršrutinio tinklo optimizavimas leido užtikrinti mažai taršius autobusus; keleivių srautų augimą. Įvedant greitųjų maršrutų (praktiškai prioritetinių eismo sąlygų sankryžose BRT) tinklą , kuris aptarnauja apie 24% Diskusija apie kitas sudarymas NVTR 1 a trasoje ar iš Pilaitės neturi ekonominio pagrindo, Stoties aikštės VT terminalo įrengimas nes jisai veža tik apie 4 % keleivių. NVTR įvedimas su dideliu pervežimu pajėgumu, yra daugiau prestižo nei poreikio klausimas. Ir galutiniame rezultate ženkliai Keleivių srautų modeliavimas Esama keleivių srautų kelionės kainą Patvirtinti NVTR maršrutai padidinti vilniečių ir socialinių paslaugų mažinimą. 2025 m. kartograma
Bevariklio transporto integracija • gyventojų skatinimas kasdienėms darbo ar mokymosi kelionėms naudotis dviračiais ar eiti pėsčiomis, įrengiant tam patogias, atskirtas nuo transporto eismo, trasas ir trūkstamas jungtis, kurios fiksuotos magistralinių dviračių takų plėtros specialiajame plane; • esamų pėsčiųjų ir dviračių takų inventorizacija ir reikalingų lėšų poreikis jų rekonstrukcijai ir plėtrai; • pateikti ilgalaikį dviračių sistemos plėtros planą su nuomos ir remonto stotimis, Bike & Ride aikštelių įrengimo vietomis, dviračių laikymo vietomis prie gyvenamųjų namų ir darboviečių. Modalinis transporto priemonių pasiskirstymas • įvertinami anketinės gyventojų apklausos būdu nustatyti kelionių tipai (dviračiais, pėsčiomis, lengvuoju automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, įmonės transportu) atskiruose miesto rajonuose ir priemiestyje; • teikiamos rekomendacijos keisti keliavimo įpročius skatinant keliones aplinkos neteršiančiomis priemonėmis.
Integruotų kelionių skatinimas - integruotų kelionių aikštelių / punktų įrengimas; automatinės dviračių nuomos sistemos plėtra; Susisiekimo dviračiais infrastruktūros vystymas; automatinės automobilių /elektromobilių sistemos ir pakrovimo vietų plėtra - Principinė integruotų kelionių principinė plėtros schema (Park and Ride, Park and Rail, Bike and Ride, Bike sharing, Car sharing) Europos Komisijos patvirtintoje „Miestų transporto žaliojoje knygoje“ ir „Baltojoje knygoje“ tarp pagrindiniai akcentų ir strateginiai tikslų yra integruotų kelionių skatinimas, kurios mažina taršą, didina viešojo transporto pervežimus ir mažina lengvųjų privačių automobilių skaičių ir parkavimo vietų poreikį. Vilniuje jau veikia automatinė dviračių dalijimosi sistema Cyclo. City-Vilnius ir automobilių dalijimosi sistema Citybee (car sharing) miesto centrinėje dalyje. Parengtos šių sistemų ir elektromobilių nuomos ir įkrovimo plėtros schemos Vilniaus miesto teritorijoje. Šiuo metu Vilniuje jau yra 10 elektromobilių įkrovimo stotelių. Būtina pradėti rengti integruotų kelionių aikštelių plėtrą pagrindiniuose užmiesčio kelių įvaduose (Park and Ride, Park and Rail, Bike and Ride, Bike sharing, Car sharing ir pan. ), kuriose kelionės tipas keičiasi tarp važiavimo nuosavu automobiliu, miesto viešuoju transportu, traukiniais, dviračiais. Integruotų kelionių ir elektromobilių punktų plėtra Dviračių nuomos punktų plėtra
Eismo sauga ir saugumas • • • siekiant mažinti avaringumą ir iki 2020 m. perpus sumažinti įskaitinių eismo įvykių skaičių avaringiausiose vietose numatyti technines eismo saugumo priemones ar tinklo, eismo organizacijos pertvarkymą, ypatingą dėmesį skiriant pėsčiųjų perėjoms ir sankryžoms; įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės saugaus eismo komisijos darbo rezultatus ir pateikti veiklos gaires, nurodyti švietimo priemones, už kurių vykdymą būtų atsakinga savivaldybė; įvertinti vaizdo stebėjimo priemonių, greičio matavimo ir kontrolės įrenginių tinklo plėtros apimtį. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo paklausos valdymas • nagrinėjamas kompleksinių kelionių aikštelių (Park & Ride, Bike & Ride) tinklo formavimas, numatoma viešųjų dviračių nuomos sistemos (Bike sharing) ir dalijimosi automobiliu (Car sharing) sistemų, integruotų su viešojo transporto sistema plėtra, panaudojant integruotą bilietų sistemą; • numatoma specialių eismo juostų, skirtų viešajam transportui, taksi ir 4+ plėtra; • teikti pažangius eismo organizavimo sprendimus, kurie numatytų prioritetinį viešojo transporto eismą sankryžose ir sunkiai pravažiuojamuose gatvių ruožuose piko valandomis; • išskirti atskiras pėsčiųjų – dviratininkų gatves ar zonas, ramaus eismo zonas senamiestyje.
Vilniaus saugaus eismo strategija - Teigiamos įskaitinių eismo įvykių ir nukentėjusiųjų eismo dalyvių mažėjimo tendencijos yra palankios Vilniaus miestui. Vilniuje žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų yra 48 ir yra beveik dvigubai mažesnis nei Lietuvoje ( 2014 m. - 88, 0). Šiuo požiūriu Lietuva lieka tarp atsiliekančių. 2014 m. Vilniuje patirta žala dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų avarijose siekė 178. 4 mln. Lt. Juodųjų dėmių skaičius mieste ilgą laiką mažėjęs paskutiniais metais vėl ėmė augti, nors tai galėjo įtakoti ir naujos skaičiavimo metodikos įvedimas. 2014 m užvažiavimai ant pėsčiųjų sudarė apie 47%, TP susidūrimas - 27% ir užvažiavimai ant dviratininkų - 7, 2%. Didžiausias eismo įvykių tankis Kareivių, Pamėnkalnio, Kalvarijų, Šeimyniškių ir Gedimino pr. gatvėse. avaringumo eismo auditas ir saugaus eismo programa; integracija į Lietuvos saugaus eismo programą; panaudotų priemonių efektyvumo analizė: pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus eismo sąlygų gerinimas; Eismo įvykiai Vilniuje 19801458 20104 m 1214 1228 1019 871 822 579 668 713 593 499 708 680 766 641 617 520 460 Kelių įvykiai 44 70 56 Žuvo 53 22 Sužeista 25 25 29 27 1980 1990 2005 2010 2011 2012 2013 2014 Avaringiausios miesto vietos
Miesto logistika • • miesto logistikos efektyvumas siejant jį su taršos, triukšmo ir spūsčių mažinimu miesto centrinėje dalyje, senamiestyje ir gyvenamuosiuose rajonuose nuo jų nukreipiant tranzitinius transporto srautus ir sunkųjį transportą; analizuojama miesto aplinkkelių ar specialiai tam skirtų transporto koridorių plėtra ir jų tiesioginis ryšys su nacionaliniais ir transeuropiniais transporto koridoriais; optimizuojami miesto pramoninių rajonų transporto maršrutai; numatyti galimybes plėtoti keleivinio transporto sistemą decentralizuotos miesto struktūros kontekste. Universalus dizainas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis • numatyti priemonių planą sudaryti galimybes visiems miesto gyventojams naudotis transporto infrastruktūra ir susisiekimo sistema, naujai planuojant ar rekonstruojant infrastruktūrą ir taikant universalaus dizaino sprendinius žmonėms su specialiais poreikiais; • poreikių nustatymui pasitelkti visuomenės grupėms atstovaujančias bendruomenes ar kitas institucijas.
Alternatyvių degalų ir švaraus transporto skatinimas • • siekiant iki 2030 m. dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą mieste, pateikti elektromobilių ar kitų alternatyviais degalais varomų transporto priemonių parko ir jų įkrovimo / papildymo stotelių principinę schemą; numatyti viešojo transporto ekologizavimo poreikį ir galimybes; įvardinti skatinimo priemones naudotis elektromobiliais; nustatyti Vilniaus miesto labiausiai užterštas teritorijas, kuriose būtų pradėtas švaraus transporto skatinimas. ITS diegimo mieste poreikio vertinimas • • • intelektinių transporto sistemų diegimo analizė transporto ir judumo politikos srityje; šviesoforinio valdymo centras, „žaliųjų bangų“ koridoriai, vairuotojų informavimo sistema, radarai; didžiųjų duomenų gavimo ir integracijos iš įvairių šaltinių galimybių analizė, jų panaudojimo galimybės: analitikos įrankiai, eismo prognozavimo sprendimai, eismo planavimo ir valdymo kokybės gerinimas; įvykių miesto gatvėse ir kitos eismo informacijos rinkimo ir sklaidos (perdavimas į LAKD eismo informacijos centrą) analizė; kintamos informacijos ženklų diegimo poreikių analizė; sumanių informavimo sistemų viešojo transporto stotelėse ir transporto priemonėse įrengimo galimybės silpnaregių/aklųjų informavimui ir saugumui didinti; automatinio šviesoforų reguliavimo, suteikiant prioritetą šviesoforais reguliuojamose sankryžoje, viešojo transporto priemonėms įrengimo galimybės; šviesoforais valdomų žaliųjų koridorių pagrindinėse miesto arterijose tinklo, apimant išvažiavimus/įvažiavimus į valstybinės reikšmės kelius, plėtimas; eismo sąlygų ir srauto stebėjimo vaizdo kamerų tinklo plėtimas; vieningos viešojo transporto keleivių srautų stebėsenos ir modeliavimo sistemos diegimo galimybės; intelektualių sistemų apribojančių transporto srautus miesto saugomose teritorijose diegimo analizė; E-bilieto sistemos modernizavimo analizė apimanti: mobiliųjų įrenginių panaudojimą (NFC ar lygiavertės technologijos), keleivių kelionių registravimą (check-in – check-out ar lygiavertės technologijos), naujos kartos tikslių realaus laiko transporto priemonių padėties duomenų teikimas, naudojamų lustinių kortelių
SUSISIEKIMO SISTEMOS PAGRINDINĖS IŠVADOS 1. Realizuoti du pagrindiniai susisiekimo sistemos tikslai: - baigiamas formuoti greito susisiekimo gatvių tinklas, nukreipiantis transportą nuo miesto centrinės dalies ir jungiantis su pagrindiniais miesto išorės keliais ; - realizuotas pirminis greito susisiekimo BRT tipo viešojo transporto maršrutinis tinklas (+2 traukinių maršrutai, kurie dar nėra integruoti) su vieningu elektroniniu bilietu 2. Miesto viešojo transporto maršrutinis tinklas užtikrina norminį 80% urbanizuotos teritorijos dengiamumą ir norminę kelionės trukmę ; 3. Pradėta realizuoti integruotų kelionių arba gyventojų judrumo programa: veikia dviračių ir automobilių (elektromobilių) dalijimosi sistemos, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, tačiau nepradėta P+R sistema.
Centro pasiekiamumas viešuoju transportu 4. Nepakankamas Vilniaus susisiekimo sistemos integracijos lygis į Baltijos regiono ir transeuropinį kelių tinklą (europinės vėžės geležinkelio atšaka „Kaunas-Vilnius-(Minskas. Kijevas)“, Vilniaus oro uosto plėtra) 5. Nepanaikintas tranzitinio transporto eismas Vilniaus miesto senamiesčio II zonoje; 6. Nepalanki susisiekimui urbanistinė struktūra, nepakankamas susisiekimo infrastruktūros tankis ir tinklo laidumas formuoja sudėtingas eismo sąlygos piko valandomis. Centro pasiekiamumas viešuoju transportu Pagrindinė išvada Mažėjantys viešojo transporto keleivių pervežimai ir didėjantis lengvųjų automobilių naudojimas kasdienėms kelionėms (pagal keleivių km - santykis 25: 75) rodo, kad esminis visos susisiekimo sistemos tikslas 50: 50 sunkiai pasiekiamas
DJMP gairės. Scenarijai ir veiksmų planas. v Judumo mieste scenarijų (iki 2030 m. ) ir veiksmų plano (iki 2020 m. ) pateikimas. Teminių sričių analizės pagrindu turi būti atspindėtas numatomas veiksmų planas, sudaryti atitinkami darnaus judumo miestuose scenarijai ir veiksmų plano lentelė. Veiksmų plano lentelė. Teminė sritis Veiksmo pavadinimas Vykdymo terminai, metais Lėšų poreikis (tūkst. lt) Lėšų šaltiniai (planuojami) v DJMP turinyje turi būti integruoti Bendrojo plano sprendiniai, tačiau DJMP turinys negali būti tapatus Bendrojo plano sprendiniams, o juos papildyti ir plėsti.
Darnaus judumo mieste planai (DJMP) Lietuvoje: tvarios miestų transporto sistemos link
Dėkojame už dėmesį
- Slides: 23