VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYB BIOENERGETIKOS PLTRA 2012 Vilnius VILNIAUS

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ BIOENERGETIKOS PLĖTRA 2012, Vilnius

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA KARIJOTIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ PANAUDOJIMAS Ø Nuo 2010 -10 -01 pradėta eksploatuoti 1, 65 MW biodujų elektrinė. Ø Privatus investuotojas išmoka UAB “VAATC” sutartą dalį nuo gautų pajamų už paduotą elektros energiją. Ø Nuo eksploatacijos pradžios iki 2012 m. biodujų elektrinė pagamino 7, 9 mln. k. Wh elektros energijos.

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNO DUJŲ PANAUDOJIMAS Ø Per metus vidutiniškai į sąvartyną atvežama 265 tūkst. , tonų atliekų iš Vilniaus regiono. Ø Biodujos šiuo metu, surenkamos ir sudeginamos specialiame degle. Ø 2012 m. IV ketvirtį planuojama pradėti eksploatuoti 1, 6 MW kogeneracinę jėgainę. Ø Biodujas numatoma tiekti į Vievį ir naudoti kogeneracinėje jėgainėje gaminant šilumą ir elektros energiją. Ø Privatus investuotojas išmokės UAB “VAATC” sutartą dalį nuo gautų pajamų už paduotą šilumą ir elektros energiją.

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA PLANUOJAMA KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA Ø Atskiras antrinių žaliavų surinkimas. Ø Atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas. Ø Individualus kompostavimas. Ø Planuojama MBA eksploatacijos pradžia – 2014 m. Ø Planuojamos atliekų deginimo jėgainės eksploatacijos pradžia – 2015 m. Popierius Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Buities pavojingos atliekos Plastikai Atliekų perdirbimas Stiklas Bioskaidžios atliekos Atliekų kompostavimas Atliekų naudojimas susidarymo vietoje Likusios po pirminio rūšiavimo atliekos

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA PLANUOJAMI MBA ĮRENGINIAI Bus tvarkoma apie 70% Vilniaus regiono atliekų. MECHANINIS APDOROJIMAS 250 tūkst. t/m PERDIRBIMAS 50 tūkst. t/m BIODŽIOVINIMAS KURAS ATLIEKŲ DEGINIMO 50 -60 % ĮRENGINIUI 160 tūkst. t/m 5 -10 % KOMUNALINĖS ATLIEKOS 10 -15 % Ø SĄVARTYNAS

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA ATLIEKŲ JĖGAINĖS PRELIMINARŪS RODIKLIAI 160 tūkst. t iš atliekų Kuro našumas 90 tūkst. t nuotekų dumblas ir biokuras Elektros energijos galingumas 16 MW Šiluminės energijos galingumas 65 -70 MW Šiluminės energijos gamyba 500 GWh/metus Elektros energijos gamyba 130 GWh/metus *Jėgainė Vilniaus miestui užtikrintų 50 -60% šilumos poreikių tenkinimą šiltuoju metų laikotarpiu.

VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA 2012 m. liepą Vilniaus nuotekų valykloje pradedama eksploatuoti pirmoji Baltijos šalyse termohidrolizės (aukšto slėgio ir temperatūros) dumblo apdorojimo sistema.

VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA TERMOHIDROLIZĖS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ NAUDA Ø Sumažės dumblo kiekis. Pasibaigus dumblo apdorojimo procesui, per parą susidarančio dumblo kiekis sumažės 5 kartus – nuo 200 iki 40 tonų. Ø Bus panaikinti dumblo kvapai. Ø Išspręsta dumblo utilizavimo problema. Dumblo utilizavimo sąnaudos sumažės nuo 16 mln. Lt. , iki 8 -9 mln. Lt. Ø Susidariusios biodujos bus naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. Įrengtos dvi po ~ 1 MW galingumo jėgainės iš pūdymo biodujų energijos per metus pagamins apie 16 mln. k. Wh elektros energijos ir 19 mln. k. Wh šiluminės energijos, kurios bus naudojamos nuotekų valyklos technologinių procesų darbo užtikrinimui. Ø Sauso dumblo panaudojimas biokurui, trąšoms ir biodirvožemiui.

VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA Pagal LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (ŽIN. , 2011, Nr. 62 -2936) uždavinius, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis šilumos energijos balanse turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 60 %. Esama situacija VILNIAUS MIESTO POREIKIS ŠILUMINEI ENERGIJAI: Ø reikalinga galia šildymo sezono metu ~ 300 -1000 MW; Ø reikalinga galia ne šildymo sezono metu ~ 110 MW; Biokuras Mazutas 10% 13% Ø centralizuotai patiekiamas šilumos kiekis per metus ~2600 GWh; Ø “žalios” elektros energijos pagaminama ~ 160 GWh per metus. Gamtinės dujos 77%

ESAMA ENERGIJOS GAMYBOS PRINCIPINĖ SCHEMA VE-3 VE-2 Dujos, mazutas Mazuto ūkis 3000 t 60 MW 30 t/h drėgnos medienos 60 MW Biokuro tiekimas 116 MW Dujos, mazutas 116 MW 180 MWe 530 MW 17 MWe 43 MWšil 50 MWšil Turbina 180 Mwe Turbina 12 MWe Šilumos tiekimas Vilniaus miestui 116 MW Turbina 60 MW Turbina Elektros ir šilumos gamyba energoblokuose nr. 1 ir nr. 2 116 MW Mazuto ūkis 18 000 t 116 MW 300 MW šil 590 MW Dujos, 300 MW šil mazutas 590 MW Mazuto ūkis 80 000 tons Instaliuota galia iš viso: VE-3 604 MW šil. VE-2 905 MW šil. 29 MW el. 360 MW el. VŠK -8 495 MW šil. VŠK-7 30 MW šil. Dujos, mazutas

REKONSTRAVUS VE-2 IR VE-3 KATILUS 60 t/h medienos čipsai 15 t/h medienos dulkės VE-2 Dujos, mazutas Mazuto ūkis 3000 t 60 MW VE-3 Elektros ir šilumos gamyba energoblokuose nr. 1 ir nr. 2 60 MW Turbine 60 MW Biokuro tiekimas Turbine 104 MWe 180 MWe 530 MW Šilumos tiekimas Vilniaus miestui 12 MWe 17 MWe 43 MWšil 50 MWšil 43 MWšil 300 MW 590 MW 300 MW šil Dujos, mazutas 176 MW šil 345 MW 74 t/h medienos dulkės Mazuto ūkis 80 000 t 116 MW 116 MW Instaliuota galia iš viso: VE-3 476 MW šil. 284 MW el. 116 MW VE-2 948 MW šil. 46 MW el. Dujos, mazutas Mazuto ūkis 18 000 t VŠK -8 495 MW šil. VŠK-7 30 MW šil. Biokuro tiekimas 12

VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ PERTVARKYMO PLANAS Numatyta rekonstruoti du esamus katilus pritaikant juos deginti biokurą elektrinėje VE-2 ir vieną – VE-3. Katilų pritaikymas deginti biokurą: ØVE-3 katilo. Nr. 2 galingumas – 176 MW šiluminės energijos ir 104 MW elektros energijos; ØVE-2 katilo Nr. 5 galingumas – 45 MW šiluminės energijos ir 11 MW elektros energijos; ØVE-2 katilo Nr. 6 galingumas – 55 MW šiluminės energijos (įskaitant papildomus 14 MW iš kondensacinio ekonomaizerio) ir 15 MW elektros energijos. Įgyvendinus projektą, kartu su šiuo metu jau veikiančiais katilais, pritaikytais deginti biokurą, bendra šiluminės energijos galia biokuru sudarytų apie 331 MW. Per metus į tinklą būtų patiekiama apie 1500 GWh šilumos energijos ir apie 800 -900 GWh elektros energijos.

VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA KURO BALANSAS ĮGYVENDINUS PROJEKTĄ Alternatyva (dyzelinis kuras) 2, 5% Dujos 37, 5% Biokuras 60% 14

Kuro balansas pagal šilumos energijos kiekį patiektą į šilumos tinklą (po pastatų renovacijos pastatų šilumos energijos poreikis sumažėja 10%) Alternatyva (dyzelinis kuras) 2, 5% Dujos 32% Biokuras 65, 5% Kuro balansas pagal šilumos energijos kiekį patiektą į šilumos tinklą (po pastatų renovacijos pastatų šilumos energijos poreikis sumažėja 20%) Alternatyva (dyzelinis kuras) 2, 5% Dujos 25, 5% Biokuras 72%

EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE EKOLOGIŠKŲ AUTOBUSŲ PERSPEKTYVA Ø Šiuo metu Vilniuje jau važinėja 100 gamtinėmis dujomis varomų Ø miesto maršrutinių autobusų. Ø Jau įrengta infrastruktūra gamtinėms dujoms užpilti, prisijungta prie magistralinio dujotiekio, pastatyta gamtinių dujų užpylimo stotis. Ø 2012 m. spalį 13 vnt. , triašių senų “Karosa” markės autobusų pakeis 18 vnt. gamtinėmis dujomis varomų dviašių, 12 m. ilgio autobusų. Ø 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, vietoj numatytų 13 troleibusų, 2013 m. į Vilnių bus atvežta 19 ekologiškų autobusų. Ø Pagal klimato kaitos programą Vilniaus miestas gaus dar 22 gamtinėmis dujomis varomus autobusus, iš kurių 2 bus hibridiniai – varomi dujomis ir elektra. Ø 2013 m. ekologiški autobusai Vilniaus mieste pakeis visus dyzeliną naudojančius autobusus.

EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE EKOLOGIŠKŲ AUTOBUSŲ PRIVALUMAI: Ø didesnis eksploatacinis greitis; Ø mažesni važiavimo intervalai maršrutuose; Ø 15 – 20 % mažesnė CO₂ emisija; Ø 80 % mažesnis NOx išmetimas į aplinką; Ø visiškai neišmetamos kietosios dalelės (KD); Ø mažiau triukšmo; Ø galima sėkmingai naudoti biodujas.

VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA ESAMA SITUACIJA Apšvietimo sistema, tipas Kiekis, vnt. Būklė Šviestuvai (Na) 37. 903 75 – 90 proc. nusidėvėjimas Prožektoriai (Lium. ) 3. 760 gera

VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO TINKLŲ RENOVACIJOS PROJEKTO TIKSLAI: Ø 2012 – 2015 metais pakeisti apie 60 % natrio lempų šviestuvų į šviesos diodų technologijos pagrindu pagamintus šviestuvus (LED); Ø užtikrinti Vilniaus miesto gatvių apšvietimo įrenginių efektyvų eksploatavimą; Ø užtikrinti apšvietimo lygio valdymą atitinkančius nustatytus eismo saugumo reikalavimus; Ø sumažinti gatvių apšvietimo tinklams eksploatuoti naudojamos elektros energijos kiekį; Ø sumažinti CO 2 išmetimą į aplinką.

VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA APLINKOS TARŠOS MAŽINIMAS Ø Įgyvendinus Vilniaus miesto gatvių apšvietimo renovacijos projektą sunaudojamos elektros energijos ekonomija sudarys 15 tūkst. MWh per metus. Ø Apskaičiuotas išskiriamo į aplinką CO 2 kiekio sumažėjimas, kuris turėtų būti gautas atlikus Vilniaus gatvių apšvietimo sistemos renovaciją, sudaro apie 7, 8 tūkst. tonų per metus.

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA VILNIAUS MIESTO KATILINIŲ REKONSTRUKCIJA EKOLOGIŠKO VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTRA VILNIAUS MIESTE VILNIAUS DUMBLO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ STATYBA VILNIAUS MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO RENOVACIJA

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ BIOENERGETIKOS PLĖTRA 2012, Vilnius