TEOFILIUS MATULIONIS TEOFILIAUS MATULIONIO BIOGRAFIJA Teofilius Matulionis Lietuvos
TEOFILIUS MATULIONIS
TEOFILIAUS MATULIONIO BIOGRAFIJA Teofilius Matulionis – Lietuvos arkivyskupas, Dievo Tarnas (1990 m), kankinys (2016). Gimė: 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje. Mirė: 1962 m. rugpjūčio 20 d. (89 metų) Šeduvoje. Palaidotas Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje.
NEMARUS MIRTINGASIS Kiekviena epocha turi savo iškiliąją asmenybę – pranašą, apaštalą ar ganytoją, švyturį, tiesos skelbėją bei liudytoją. XX a. išbandymuose taip pat iškyla ryški žvaigždė – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Tai - „nemarus mirtingasis“, Dievo tarnas su neįtikėtinai turtingu vidiniu pasauliu, su visus žmones apimančiais rūpesčiais, svajonėmis, siekiančiomis net pačias šalčiausias širdis.
PAGRINDINIS AKCENTAS TEOFILIAUS GYVENIME „Pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“ (plg. Mt 6, 33). Šia aksioma visą gyvenimą ir vadovavosi arkivyskupas T. Matulionis. Visų svarbiausia – rūpintis dvasiniais dalykais. Tai buvo pagrindinis jo gyvenimo motyvas, kuriuo jis vadovavosi, kuriam buvo pašauktas.
EILĖS SKIRTOS T. MATULIONIUI T. Matulionis priklauso kankinių gretoms. Jis, kaip kančios žmogus, iškilo virš kasdieninių kentėjimų, kuriuos išgyvena kiekvienas tikintysis. Jo kančios mastas yra žymiai platesnis už vidutinį ir būdingas visam jo gyvenimui. Dėl to jam tinka šie gilūs poetiniai posmai: Būk gyvenime, man neteisingas, Būk versmė patyrimų karčių Ir sunkių pralaimėjimų ringas, Iš kurio grįžčiau pilnas žaizdų, Bet būk didelis ir vienkartinis, Pažymėtas didžiųjų kančių – Skausmo platumos – mano Tėvynė: Jas išplėsk begalybėn. Meldžiu.
TEOFILIAUS GINKLAI Arkivyskupas T. Matulionis nuolat pabrėždavo: „Iš tiesų [prisiminkite], – malda yra galingesnė už ginklus. “ Gyvenimo paradoksai buvo akivaizdūs: beginklis, senyvo amžiaus, ligotas, išvargintas tremties ir kalinimo lageriuose Teofilius kėlė nepaaiškinamą baimę Sovietų Sąjungos pareigūnams – kariams, savo rankose valdantiems ginklus, turintiems visišką galią paveikti žmones tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
TREMTIS Teofiliaus gyvenimas baudžiamajame izoliatoriuje buvo labai sunkus. Štai ką jis sako: „Niekada to nepamiršiu. Su kalinio uniforma, vyžotom kojom, per pečius persimetę virvę, vilkdavome rogėmis malkas. Mes turėjom parūpinti rąstų naujai tiesiamam keliui. Kai kada ant pečių, iš miško, per šakas ir akmenis išnešdavom į kelią dvylika kubinių metrų malkų. Jei padarysi viską ką užduodavo iki vakaro gausi duonos, o jei neįstengsi – liksi alkanas. . . Nešami medžiai nutrindavo nugaras, pečius. . . Paskui tekdavo rastus ištraukti iš vandens, sukrauti į vežimus ir kelis kilometrus vežti – nuo to pasidariau invalidas. “
PAGRINDINIAI DĖSNIAI Dievas griežtai iš mūsų reikalauja gerbti savo tėvus, o per tai ir visus vyresniuosius, Tėvynę. “Nežudyk, nepaleistuvauk, nevok, nekalbėk netiesos, negeisk svetimo vyro ar moters” – tai pagrindiniai dėsniai, palaikantys saugumą, tvarką ir taiką šeimos, tautos ir valstybės gyvenime.
MEILĖS SKLEIDIMAS ŽMONĖMS Reikia mylėti ir paklydėlį, žinoma, ne tam, kad jis ir toliau klystų, bet kad, pastebėjęs gerųjų meilę jam, greičiau atsipeikėtų ir grįžtų į doros kelią. Dievas štai kaip mus moko: “Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus. “
MALDOS TVIRTUMAS „Krikščioniškos minties ir gyvenimo santrauka skamba – „Melskis ir dirbk!“ Be darbo reikalinga ir malda. Malda yra mūsų tiesioginė tarnyba Dievui, mūsų Sutvėrėjui, mūsų didžiausiam Geradariui, mūsų būsimajam Teisėjui. Žmogaus malda yra numatyta Dievo tvarkoje. “ Iš šių T. Matulionio žodžių suprantame, kaip svarbi jam buvo malda.
SKAISTYBĖ IR KILNUMAS Paprastais, bet į sielą smingančiais žodžiais vyskupas piešia skaistybės ir kilnumo grožį: „Venkime ne tik to, kas tą gražią angelišką dorybę galėtų sunaikinti, bet ir to, kas galėtų ją aptemdyti. Nes ji yra kaip dailiai apdirbtas veidrodžio stiklas, kuris kiekvienu mažu kvapo pūstelėjimu apsitemdina. . . “
SKAISTYBĖS GROŽIS „Malonu prisiminti, kad skaistybė lietuvių yra branginama joje stengiamasi gyventi. . . Tik skaisčiai nekaltybėje gyvenusieji mergina ir vaikinas, sutuoktuvių metu eidami prie altoriaus, gali pasipuošti rūtų vainikėliu ir rūtų šakele, nes žalia rūta yra skaistybės simbolis. “ Štai kaip gražiai Teofilis Matulionis kalba apie lietuvius ir jų skaistybę.
MIRTINA NUODĖMĖ Vyskupas primena Bažnyčios mokslą apie dar negimusios gyvybės naikinimą – abortą. Tai tikra žmogžudystė, gyvo žmogaus nužudymas – užmušimas, mirtina nuodėmė, šaukianti dangaus keršto. . . „Be to, tokia žmogžudystė yra didelis nusikaltimas ir mūsų mažai, neskaitlingai lietuvių tautai. Nes tuo būdu sulaikomas mūsų tautos prieauglio skaičius. “
DIEVO KŪRINYS - GAMTA Teofiliaus Matulionio žodžiai apie Dievo sukurtą gamtą: „Dievo sukurtas pasaulis yra gražus. Viešpaties Dievo išmintis, visagalybė ir gerumas pabėrė gamtoje tiek gėrybių, turtų ir grožio, kad visa tai giliai stebina tikro mokslininko protą, kelia menininko susižavėjimą, džiugina ūkininko širdis“. Gamta yra grožis ir gėris. Didžiuokimės ja, nes ji Dievo sukurta.
DARBAS Teofilius žmogaus darbą įvardija taip : „Darbo vaisiai džiugina tiek patį darbininką, tiek ir visuomenę, jei darbas atliekamas profesionaliai, su atsidėjimu ir meile. Darbas drauge yra malda, jei žmogus pradėdamas darbą, jį aukoja Dievui, sąžiningai atlieka ir vengia aplinkybių, kurios galėtų kenkti darbo gerumui, pavyzdžiu , blogų kalbų. Be to darbas sudaro pagrindą įgyti nuosavybę, kuri reikalinga fizinei žmogaus egzistencijai. “ Kiekvienas iš mūsų turim dirbti savo darbą, jį gerbti ir mylėti.
DARBO GĖRIS „Darbas yra rankų ir proto: dirba ūkininkas, fabriko darbininkas ir amatininkas; dirba mokytojas, auklėtojas, kunigas, valdininkas, karys. Darbas yra naudingas kūnui ir dvasiai, jis yra žmogaus veikimo centre, bet jis visada pasilieka tik priemonė, o ne žmogaus gyvenimo tikslas. Vadinasi, nevalia žmogaus asmens paaukoti darbui, nes tai būtų išnaudojimas. “ Būtent taip kalba T. Matulionis apie darbą.
IŠKLAUSYK MUS, DIEVE! Melskimės, prašykime Aukščiausiojo, kad garbingasis Dievo tarnas būtų iškeltas į altoriaus garbę ir taptų mūsų užtarėju pas Dievą. „Malonė prigimties nenaikina, bet tobulina, tai ir šventieji danguje jautriau išklauso maldų savo tautiečių artimųjų ir didesniu rūpestingumu gali padėti, kai į juos yra kreipiamasi“, – rašė apie šv. Kazimierą arkivyskupas Teofilius.
PRAŠYMAS DIEVUI Leisk, Viešpatie, kad Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio didvyriška kančia, tapusi švyturiu, stiprintu mus ir būtų kelrodžiu, vedančiu į vis gilesnį tikėjimą ir tauresnį gyvenimą!
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Įvairių asmenų prisiminimai apie arkivyskupą Teofilių. Vyskupo surinkti ir išsaugoti dokumentai. Stanislovo Kiškio knyga „Arkivyskupas Teofilis Matulionis“ (Vilnius 2008). Internetinės svetainės: http: //kaisiadorys. lcn. lt/izymybes/matulionis/ http: //lt. wikipedia. org/wiki/Teofilius_Matulionis http: //www. biografas. lt/biografija/421 -teofilius-matulionis http: //www. partizanai. org/vyskupai
Darbą atliko gimnazistė Elinga Kozlovskytė Elektrėnų „Versmės“ gimnazija Konkursas „Dievo Tarno Teofiliaus Matulionio asmenybė ir gyvenimas“, 2012 m. Mokytoja: Reda Ramanauskienė Redagavo Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centras.
- Slides: 20