Kelias Lietuvos nepriklausomyb Lietuvos Tarybos atsiradimas ir veikla

  • Slides: 14
Download presentation
Kelias į Lietuvos nepriklausomybę: Lietuvos Tarybos atsiradimas ir veikla. Kamilė Jachimovič, IG kl. Kalesninkų

Kelias į Lietuvos nepriklausomybę: Lietuvos Tarybos atsiradimas ir veikla. Kamilė Jachimovič, IG kl. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazija

 , , Lengva pasakyti – norime liuosos Lietuvos, bet iš tikrųjų tatai sunkus

, , Lengva pasakyti – norime liuosos Lietuvos, bet iš tikrųjų tatai sunkus klausimas. Bent per 50 metų vis merdėjome, iš pradžių ieškojome tik autonomijos; dabar gi mes norime nepriklausomybės. Bet kokia ta nepriklausoma Lietuva. Dabar sakome etnografinė. Bet tai nevienodai suprantama. Vieni reikalauja trijų gubernijų; kiti stato pamatan tik vartojamos kalbos principą; yra kurie nori priplakti ir kaimynines tautas, bet kurias? Tikriausias išrišimas yra etnografiniai – tautinis“. Antanas Smetona 1917 m. rugpjūčio 2 d.

 1915 m. liepą Vokietijos kariuomenė užėmė Šiaulius, Panevėžį, vėliau Kauną ir Vilnių ir

1915 m. liepą Vokietijos kariuomenė užėmė Šiaulius, Panevėžį, vėliau Kauną ir Vilnių ir sudarė Oberostą – karinį administracinį vienetą okupuotoje Rusijos imperijos teritorijoje.

Vyskupas Pranciškus Karevičiui ir Jonas Basanavičius - , , pasitikėjimo tarybos“ kūrėjai.

Vyskupas Pranciškus Karevičiui ir Jonas Basanavičius - , , pasitikėjimo tarybos“ kūrėjai.

1917 m. rugsėjo 18– 23 d. Vilniaus konferencijoje dalyvavo 222 žmonės iš visos Lietuvos.

1917 m. rugsėjo 18– 23 d. Vilniaus konferencijoje dalyvavo 222 žmonės iš visos Lietuvos.

Vilniuje konferencija išrinko 20 narių Lietuvos Tarybą.

Vilniuje konferencija išrinko 20 narių Lietuvos Tarybą.

Lietuvos Tarybos prezidiumas: Antanas Smetona, pirmininkas, S. Kairys – I vicepirmininkas, V. Mironas –

Lietuvos Tarybos prezidiumas: Antanas Smetona, pirmininkas, S. Kairys – I vicepirmininkas, V. Mironas – II vicepirmininkas, J. Šaulys – I sekretorius, P. Klimas – II sekretorius.

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomenės Rytų fronto vadai, generolai feldmaršalai Paulius fon Hindenburgas, Bavarijos

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos kariuomenės Rytų fronto vadai, generolai feldmaršalai Paulius fon Hindenburgas, Bavarijos princas Leopoldas ir Augustas fon Makenzenas.

Stokholmo ir Berno lietuvių konferencijos pripažino Lietuvos Tarybą lietuvių tautos aukščiausiu organu.

Stokholmo ir Berno lietuvių konferencijos pripažino Lietuvos Tarybą lietuvių tautos aukščiausiu organu.

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. apie 12 val. 30 min. , paskelbė

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. apie 12 val. 30 min. , paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.

Vilhelmas fon Urachas (1864 - 1928) – Viurtembergo grafas, Lietuvos Tarybos 1918 m. liepos

Vilhelmas fon Urachas (1864 - 1928) – Viurtembergo grafas, Lietuvos Tarybos 1918 m. liepos 11 d. paskelbtas Lietuvos karaliumi Mindaugu II.

Stasys Šilingas (1885 - 1962) buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų. 1917 m. jis

Stasys Šilingas (1885 - 1962) buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų. 1917 m. jis buvo išrinktas Lietuvių Tautos tarybos pirmininku, 1919 m. Valstybės Tarybos pirmininku, vadovavo Šaulių Sąjungai. Paruošė 1938 m. Lietuvos Konstituciją.

A. Eidintas, R. Lopata , , Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917 -1918“

A. Eidintas, R. Lopata , , Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917 -1918“

„Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva” / Vydūnas / Ačiū už

„Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva” / Vydūnas / Ačiū už dėmesį!