PSICHOSOCIALIN RIZIKA LIETUVOS DARBO VIETOSE TYRIM DUOMENYS Lolita

PSICHOSOCIALINĖ RIZIKA LIETUVOS DARBO VIETOSE: TYRIMŲ DUOMENYS Lolita Pilipavičienė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyrius

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • • • Darbo reikalavimai Darbo kontrolė Socialinė parama Priešiškas socialinis elgesys Darbo ir šeimos konfliktas Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • Darbo reikalavimai • • • Darbo kontrolė Socialinė parama Priešiškas socialinis elgesys Darbo ir šeimos konfliktas Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • Darbo reikalavimai • Darbo kontrolė • • Socialinė parama Priešiškas socialinis elgesys Darbo ir šeimos konfliktas Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • Darbo reikalavimai • Darbo kontrolė • Socialinė parama • Priešiškas socialinis elgesys • Darbo ir šeimos konfliktas • Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • • Darbo reikalavimai Darbo kontrolė Socialinė parama Priešiškas socialinis elgesys • Darbo ir šeimos konfliktas • Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Dažniausiai tyrinėjami psichosocialiniai veiksniai • • • Darbo reikalavimai Darbo kontrolė Socialinė parama Priešiškas socialinis elgesys Darbo ir šeimos konfliktas • Vaidmuo organizacijoje Žiedelis A. ir Pajarskienė B. , 2015. Literatūros apžvalga. Šorytė D. ir Pajarskienė B. , 2014. Literatūros apžvalga.

Tyrimų metu taikyti klausimynai • Higienos institute 1995 m. parengtas streso darbe klausimynas; • Interviu metodas (kokybinis tyrimas); • Negatyvaus elgesio darbe klausimynas ir Suomijos darbo medicinos instituto parengtas Streso darbe klausimynas; • Pačių tyrėjų sukurtas klausimynas; • Klausimynas, parengtas pagal Higienos instituto metodines rekomendacijas „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“; • Kopenhagos psichosocialinis klausimynas; • Klausimynas, parengtas pagal tarptautinių organizacijų rekomenduojamą Prievartos darbe klausimyną ir Mančesterio universiteto parengtą Smurto rizikos veiksnių vertinimo klausimyną; • Klausimynas, parengtas pagal Valstybinės darbo inspekcijos leidinį „Psichosocialinių rizikos veiksnių ir streso darbe vertinimo rekomendacijos“ ir Higienos instituto metodines rekomendacijas „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“.

Tyrimų dalyvių darbo pobūdis • Slaugytojai (3 tyrimai); • Socialinės globos bei reabilitacijos įstaigų darbuotojai; • Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai; • Nekilnojamo turto agentūrų darbuotojai; • Gydytojai ir mokytojai; • Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai.

Slaugytojų psichosocialinė rizika (1) Vilniaus miesto palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose dirbančios slaugytojos Smurtas darbe (64 proc. ); Retai motyvuojamos piniginiais ar kitais apdovanojimais (55, 8 proc. ); Nematė karjeros galimybių (53 proc. ); Fizinė įtampa darbe (51, 1 proc. ); Protinė įtampa darbe (46, 9 proc. ). Negalint reguliuoti darbo tempo – 5 kartus didesnė tikimybė jausti rėmenį. Vadovų paramos stoka, nesutarimai su vadovais – 8, 5 karto didesnė tikimybė jausti pykinimą. Jakubynaitė V. ir Ožeraitienė V. , 2015.

Slaugytojų psichosocialinė rizika (2) Psichikos sveikatos slaugytojos Teigė, kad psichologinis smurtas (paciento agresija, nesusivaldymas, konfliktas, pykčio išliejimas, provokacija, nuolatinio dėmesio siekimas) gali net labiau žeisti nei fizinis. Tyrimas atskleidė opią smurto patyrimo „pateisinimo“ problemą ligoninių organizacinės kultūros lygmeniu. Kuodytė V. ir Pajarskienė B. , 2015.

Slaugytojų psichosocialinė rizika (3) Kauno apskrities gydymo įstaigose dirbančios slaugytojos Dažnai patyrė bent vieną negatyvaus elgesio darbe formą (29, 4 proc. ); Asmeninio pobūdžio negatyvus elgesys: gandų platinimas, apkalbos, užgaulios pastabos apie asmens įpročius, pažiūras, asmeninį gyvenimą); Organizacinio pobūdžio negatyvaus elgesys: informacijos darbe nepateikimas, dėl ko nukenčia atliekamo darbo kokybė, šauksmai, spontaninis pyktis arba įniršis, primygtinai dažnas darbe padarytų klaidų priminimas, vertimas atlikti žemesnės kompetencijos darbą nei priklauso pagal užimamas pareigas, nuomonės darbe ignoravimas. Vasilavičius P. ir kiti, 2010.

Socialinės globos bei reabilitacijos įstaigų darbuotojų psichosocialinė rizika Darbe dažnai arba labai dažnai susiduria su psichosocialiniais rizikos veiksniais (beveik 50 proc. ). Nurodė su poilsiu susijusius poreikius, su sveikata susijusios specifinės informacijos, vadovo pagalbos bei grįžtamojo ryšio reikalingumą. Bulotaitė L. ir kiti, 2014

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistų psichosocialinė rizika Darbe patiriama įtampa (47, 1 proc. ); Visada atsižvelgiama į išsakytą nuomonę darbo klausimais (darbo kontrolė) (53, 1 proc. ); Visada padeda ir paremia vadovas (socialinė parama) (37, 9 proc. ). Tarozė I. ir kiti, 2014

Nekilnojamo turto agentūrų darbuotojų psichosocialinė rizika Daugiausia neigiamos įtakos darbui turi darbo tempas ir emociniai reikalavimai (pvz. , susidūrimas su kitų žmonių asmeninėmis problemomis). Bastakytė D. ir Kaminskas K. A. , 2013

Gydytojų ir mokytojų psichosocialinė rizika Pasirinkta po vieną ligoninę ir po vieną bendrojo lavinimo mokyklą 10 -yje miestų. Nustatyta, jog darbe per 12 mėn. laikotarpį 47, 7 proc. gydytojų ir 29, 2 proc. mokytojų patyrė žeminimu, ujimu, priekabiavimu ar grasinimu pasireiškiantį psichologinį smurtą. Pajarskienė B. ir kiti, 2012

Gydytojų ir mokytojų psichosocialinė rizika (tęsinys) Žeminimas – žeminantis elgesys, kuris menkina žmogų arba dėl kurio darbuotojas gali pasijusti negerbiamas ir nevertinamas. Ujimas – pasikartojantis užgaulus elgesys, siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti, pakenkti darbuotojui ar darbuotojų grupei. Priekabiavimas – bet koks nepageidautinas elgesys darbe, žeidžiantis žmogaus orumą dėl amžiaus, negalios, ŽIV būklės, šeimyninės padėties, lyties, seksualinės orientacijos, rasės, kalbos, religijos, politikos, profesinių sąjungų, kitos nuomonės ar įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, dėl sąsajų su mažuma, turtu, kilme ar kita padėtimi. Grasinimas – žadėjimo panaudoti fizinę jėgą ar valdžią prieš darbuotoją (darbuotojų grupes) sukelta fizinės, seksualinės, psichologinės skriaudos baimė arba kitos neigiamos pasekmės. Pajarskienė B. ir kiti, 2012

Gydytojų ir mokytojų psichosocialinė rizika (tęsinys) Nustatyta 12 psichologinio smurto rizikos veiksnių gydytojų darbo vietose ir 10 psichologinio smurto rizikos veiksnių mokytojų darbo vietose. Akcentuota pirminės streso darbe prevencijos svarba. Pajarskienė B. ir kiti, 2012

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų psichosocialinė rizika Veiksnys Darbo turinys Darbo krūvis Darbo kontrolė Tarpasmeniniai santykiai Parama Pedagogai (proc. ) Aiškios instrukcijos 63 Tinkamai mokoma, 64, 4 kaip atlikti darbą Pakanka laiko 57, 5 užduotims atlikti Nuomonės ir 63, 5 pasiūlymai visada išklausomi Problemos visiškai 59, 8 išsprendžiamos Nesijaučia vieniša(-s) 78, 9 Padėkojama už gerai 58, 5 atliktą darbą Vadovai (proc. ) 100 91, 7 100 100 Jankovskaja D. ir kiti, 2019

Apibendrinimas Daugiausia psichosocialinė rizika tirta biudžetinėse įstaigose. Tyrimai rodo psichosocialinės rizkos veiksnių paplitimą Lietuvos darbo vietose. Jie atskleidžia darbuotojų psichosocialinės aplinkos gerinimo veiklų poreikį.