MS ALIS LIETUVA Lietuvos regionai Regionas etnografin dalis

MŪSŲ ŠALIS - LIETUVA.

Lietuvos regionai

Regionas (etnografinė dalis) – teritorija, turinti tam tikrus bendrus bruožus.

AUKŠTAITIJA Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas

Aukštaitijos nacionalinis parkas

AUKŠTAITIJA Sostinė – Panevėžys. Miestai — Pakruojis, Biržai, Pasvalys, Kupiškis, Švenčionys, Anykščiai, Utena, Ukmergė, Molėtai, Kėdainiai ir kt. Ežerai — Drūkšiai, Sartai, Tauragnas, Avilys. Upės — Šventoji, Nevėžis, Lėvuo, Mūša, Žeimena.

TARMĖ Anykštėnai ir kupiškėnai verčia a į o (nomas, rotai), e, ė – į a (madus, mergoita). Uteniškiai verčia o į a (rakiškėnas, berniakas). Panevėžiškiai verčia am, an, ą į om, on, o (somts, ronk, žos).

Aukštaičių gyvenamasis namas — gryčia

Aukštaičių tautiniai drabužiai Aukštaičių drabužių raštai saikingi: languoti, dryžuoti arba lygūs. Drabužių skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva: balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.

Aukštaičių vyriški drabužiai

Aukštaičių moteriški drabužiai

AUKŠTAITIJA Sostinė – Panevėžys, pagal didumą penktas Lietuvos miestas. Rytų Aukštaitijai priklauso šie miestai: Pakruojis, Pasvalys, Biržai, Radviliškis, Panevėžys, Kupiškis, Rokiškis, Anykščiai, Utena, Zarasai, Ukmergė, Molėtai, Švenčionys, Ignalina. Tarmė – anykštėnai ir kupiškėnai verčia a į o ir sako nomas, rotai, e, ė – į a ir sako madus, mergoita. Uteniškiai verčia o į a ir sako rakiškėnas, berniakas. Panevėžiškiai verčia am, an, a į om, on, o ir sako somts, ronk, žos. Ežerai- Drūkšiai, Sartai, Tauragnas, Avilys, Dysnai. Upės – Šventoji, Nevėžis, Nemunėlis, Lėvuo, Mūša, Žeimena. Lankytinos vietos – Stelmužės ąžuolas, A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus, J. Biliūno sodyba, Arklio muziejus, Anykščių šilelis ir garsusis Puntukas, “Laimės Žiburys”- J. Biliūno antkapinis paminklas, Senovinis bitininkystės muziejus, Karvės ola, Minčios vandens malūnas, Strazdų etnografinis kaimas. . .

ŽEMAITIJA Sostinė – Telšiai. Miestai — Skuodas, Mažeikiai, Palanga, Plungė, Varniai, Kelmė Ežerai — Platelių, Lukštas, Mastis, Upės — Jūra, Šyša, Minija, Venta, Danė.

Žemaitijos nacionalinis parkas. Plateliai.

TARMĖ Vietoje o, ė žemaičiai taria dvibalsius uo, ie (bruolis „brolis“, uors „oras“, tieus „tėvas“, vies „vėjas“). Vietoje uo, ie žemaičiai taria trejopus garsus (pagal tai tarmė skirstoma į patarmes): šiaurinė dalis – ou, ei (douna „duona“, peins „pienas“); pietinė – ū, y (dūna „duona“, pīns „pienas“).

Žemaičių gyvenamasis namas — troba

Žemaičių tautiniai drabužiai Žemaičių drabužis – sudėtingas. Vienas būdingiausių bruožų – spalvų ryškumas, raštų ir dryžių dekoratyvumas. Žemaitijos tautiniai drabužiai įvairūs ne tiek raštais, kiek išilginiu dryžuotumu ir savitu spalvų derinimu.

Žemaičių vyriški drabužiai

Žemaičių moteriški drabužiai

ŽEMAITIJA Sostinė – Telšiai. Tarmė – atsižvelgiant į tai, kaip žemaičiai ištaria ie ir uo, jie skirstomi į : dounininkus, doninkus ir dūninkus (pvz. , douna, peins; dona, pėns; dūna, pyns) Žemaitijai priklauso šie miestai: Skuodas, Mažeikiai, Akmenė, Kretinga, Palanga, Plungė, Telšiai, Kuršėnai, Varniai, Šilalė, Kelmė, Tauragė, Raseiniai, Klaipėda, Priekulė, Šilutė. Ežerai – Platelių, Lūkstas, Biržulio, Plinkšių, Mastis, Krokų Lanka. Upės – Jūra, Šyša, Virvyčia, Minija, Venta, Bartuva, Danė. Lankytinos vietos – Kuršių Nerija, Lietuvos jūrų muziejus, delfinariumas, Žemaičių Kalvarija, Žemaitijos nacionalinis parkas, poilsio centrai: Neringa, Palanga, Šventoji, Žemaitijos muziejus”Alka”, Orvydų sodyba, Mosėdžio akmenų muziejus.

SUVALKIJA Sostinė – Marijampolė. Miestai — Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Šakiai, Kybartai, Kalvarija. Ežerai — Vištyčio, Alvitos, Orijos, Jurgežerių. Upės — Nemunas, Šešupė, Širvinta

Žuvintas – paukščių karalystė

Suvalkiečių gyvenamasis namas — stuba

Suvalkiečių tautiniai drabužiai yra vieni puošniausių savo raštais, spalvomis ir pasivimu.

Suvalkiečių vyriški drabužiai

Suvalkiečių moteriški drabužiai

SUVALKIJA Sostinė –Marijampolė. Miestai – Marijampolė, Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Šakiai, Kybartai, Kalvarija. Upės – Nemunas, Šešupė, Širvinta, Nova, Jotija. Ežerai – Vištyčio, Alvito, Orijos, Jurgežerių ir t. t. Lankytinos Vietos – šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Vinco Kudirkos klėtelė, Vištyčio regioninis parkas, Varnupių piliakalnis, Ilguvos, Kidulių dvarai, J. Basanavičiaus gimtinė, S. Nėries tėviškė.

DZŪKIJA Sostinė – Alytus. Miestai — Lazdijai, Varėna, Druskininkai, Veisiejai, Daugai. Ežerai —Dusia, Metelys, Didžiulis, Upės — Nemunas, Merkys, Šešupė, Ūla.

Trakų pilis

TARMĖ č, dž tarimas c, dz (dziaugsmas). t, d ir tv, dv tarimas c, dz ir cv, dzv (ciltas, dziena).

Dzūkų gyvenamasis namas — pirkia

Dzūkų tautiniai drabužiai Drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu. Prijuostės, languoti sijonai kur buvo dėvimi net iki XXa. Labiausiai buvo naudojami augaliniai, geometriniai ir languoti raštai.

Dzūkų vyriški drabužiai

Dzūkų moteriški drabužiai

DZŪKIJA Sostinė – Alytus. Miestai – Alytus, Lazdijai, Varėna, Druskininkai, Liepalingis, Šeštokai, Veisiejai, Butrimonys, Daugai. Upės – Nemunas, Merkys, šešupė, Seina, Ūla. Ežerai – Žuvintas, Dusia, Metelys, Didžiulis, Seirijus. Lankytinos vietos – Punios piliakalnis, Grūto parkas, Merkinės pilis, Vytauto kalnas, Dzūkijos parkas “Čiurlionio kelias”.

Mažoji Lietuva Sostinė – Šilutė. Miestai — Klaipėda, Rusnė, Ventė, Palanga, Nida Upės – Nemunas, Danė, Rąžė

Kuršių Nerija

Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai Šio krašto lietuviai, konservatyvūs ir labai prisirišę prie savų tradicijų, mėgo dėvėti pačius senoviškiausius drabužius; jų spalvos tamsokos, būdingas margumas bei dryžuotai austi audeklai.

Mažosios Lietuvos vyriški drabužiai

Mažosios Lietuvos moteriški drabužiai