alis tarp Tigro ir Eufrato umeras istorinis regionas

Šalis tarp Tigro ir Eufrato

Ø Ø Šumeras – istorinis regionas pietinėje Mesopotamijoje (dabartinis pietų Irakas). Šiame regione III tūkst. pr. m. e. klestėjo Šumerų civilizacija, kurios egzistavimas apima laikotarpį nuo šumerų apsigyvenimo (IV tūkst. pr. m. e. vidurys) iki amoritų nukariavimo ir Babilonijos valstybės susidarymo (III tūkst. pr. m. e. pabaiga). Tai viena iš penkių čiabuvių pasaulio ir seniausia Mesopotamijos civilizacija. Pagrindiniai Šumero gyventojai ir civilizacijos kūrėjai buvo šumerai, neidentifikuotos kilmės tauta.

Ø Ø Ø Pirmieji miestai Šumere pradėti statyti IV tūkstm. iki Kr. viduryje. Laipsniškai jie tapo svarbiais politikos, ūkio, religijos centrais. Pamažu jie kartu su aplinkiniais kaimais virto miestais-valstybėmis, kuriuos valdė karaliai ir žyniai. Šumerų miestai-valstybės tarpusavyje prekiavo, bet labai dažnai ir kariavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte. Nusilpninta karų, tūkstantmetį gyvavusi Šumero civilizacija žlugo.

Ankstyvųjų Šumerų miestų-valstybių valdymo forma buvo teokratinė, o politinė ir religinė valdžia nebuvo išsiskyrusios. Ø Teokratija - valdymo forma, kurioje Dievas arba dvasininkai turi aukščiausiąją valdžią. Ø

Ø Šumerų kalba − Šumero (Pietų Mesopotamijos) kalba, gyvavusi nuo 4 tūkstantmečio pr. m. e. iki 2 tūkstantmečio pr. m. e. , kai ją pakeitė akadų kalba. Nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. iki 1 tūkstantmečio pradžios gyvavo kaip bažnytinė, apeigų, mokslo kalba, vėliau buvo pamiršta iki XIX amžiaus. Šiuo metu šumerų yra mirusi kalba.

Ø Ø Ø Dievų palankumą šumerai tikėjosi užsitarnauti statydami zikuratus ir aukodami jiems. Zikuratas – kelių aukštų, laiptuotas statinys (bokštas ar piramidė), su aikštele viršuje, į kurią galėdavo patekti tik žyniai, skirtas religiniams tikslams. Simbolizavo laiptus, jungiančius žemę ir dangų. Taip pat zikuratai simbolizavo kosminį kalną, gyvybę teikiančią jėgą.

Dur-Untash zikuratas - geriausiai išsilaikęs zikuratų pavyzdys.

Gyvenimas mieste aplink zikuratą.

Ø Šumero regionas nepasižymėjo gausiais gamtiniais ištekliais. Šalyje nebuvo praktiškai jokių mineralų (metalų, brangakmenių), akmens, medienos. Todėl vietinės žaliavos, ant kurių pastatyta visa šumerų civilizacijos ekonomika, buvo molis, nendrės ir irigaciniai (drėkinimo, laistymo) įrengimai, leidę užauginti žemės ūkio produktus.

Ø Ø Žmogaus padėtį Šumero visuomenėje lėmė kilmė, turtinė padėtis ir gabumai. Aukščiausiajam sluoksniui priklausė valdovai( jie kartu buvo kariuomenės vadai ir teisėjai) ir žyniai. Žemdirbiai, amatininkai, pirkliai bei raštininkai sudarė vidurinį visuomenės sluoksnį. Žemiausią padėtį užėmė vergai.

Ritos Piščikaitės ir Jorintos Ramanauskaitės 7 a