Maironis Utrauksme nauj giesm Darbo autor Roberta Matuseviit

Maironis „Užtrauksme naują giesmę” Darbo autorė: Roberta Matusevičiūtė 3 a klasė 2011 m.

„Užtrauksme naują giesmę” Užtrauksim naują giesmę, broliai, Kurią jaunimas tesupras! Ne taip giedosme kaip lig šiolei: Kitas mąstysime dūmas. Drąsiai, aukštai Pakils balsai: Išauš kita gadynė! Užgims darbai, Prašvis laikai. Pakils jauna tėvynė! Aušra naujos gadynės teka: Nušvis ir saulės spinduliai; Juk nujautimas širdžiai šneka Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai. Drąsiai, aukštai Iškils balsai ir t. t.

Numesk, tėvyne, rūbą seną, Kurį užvilko svetimi! Jį meilės kerštas tekūrena Tėvynės meilės ugnimi! Į darbą, vyrai! Šalį jauną Prižadins meilės rytmetys; Galybė meilės viską griauna: Žiemos ledus ji sutirpys. Ranka mus spaudžia geležinė. Krūtinę apkala ledais: Uždekim meile sau krūtinę! Į kovą stokim milžinais! Tas ne lietuvis, kurs tėvynę Bailiai kaip kūdikis apleis; Kursai pamins, ką bočiai gynė Per amžius milžinų keliais. Tas ne lietuvis, kurs jos būdo, Jos žemės dainų nemylės; Neverks, kad patys sūnūs žudo Kas verta meilės ir garbės.

Tas ne lietuvis, kurs dar bijo Atsižadėt sapnų nakties, Kurs bėgs nuo žygių, kalavijo, Kursai didžiais darbais nešvies. Į darbą, broliai, vyrs į vyrą. Šarvuoti mokslu atkakliu! Paimsme arklą, knygą, lyrą Ir eisim Lietuvos keliu! Drąsiai, aukštai Iškils balsai: Išauš kita gadynė! Užgims darbai, Nušvis laikai. Atgims jauna tėvynė.

Pavadinimo reikšmė § Norima įspėti apie naują, dar nebūtą, šlovingą įvykį. § Tikima, jog Lietuva greitai taps laisva ir lietuviai pradės naują gyvenimą.

Eilėraščio tema § Kvietimas stoti į kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir išlaisvinti jos didingumą.

Eilėraščio pasaulis § Žiaurus, šaltas, nes įkalinęs Lietuvą, laikąs priespaudoje lietuvius. § Bendruomeniškas, draugiškas, nes buriamasi kartu kovai už laisvę.

Eilėraščio žmogus § § § § Kalbantis „mes” vardu; patriotas; maištingas; optimistas; lyderis; entuziastas; drąsus; stiprus.

Eilėraščio nuotaika § Pakili, nes jaučiamas ne tik lietuvių noras išsivaduoti nuo „svetimo rūbo”, bet įžvelgiamas ir lietuvių pranašumas laisvės kovose.

Eilėraščio idėja § Tik laisvas žmogus gali išlikti savimi (romantizmo idėja).

Eilėraščio kalba § Gausi meninių priemonių (anafora „Tas ne lietuvis”, retorinės figūros, pakartojimas); § daininga; § įtaigi; § didaktinė.

Lyrikos tipas § Manifestacinis. Eilėraštis virto jaunimo giesme.

Simboliai eilėraštyje § Upė – begalinės laiko kaitos įvaizdis, simbolizuojantis praeitį ir laiką bei nuolatinį atsinaujinimą.

§ Aušra – vilties, jaunystės, galimybių išsipildymo, naujos pradžios simbolis. § Sapnas – tikėjimo, šviesios ateities, norų išsipildymo simbolis.

§ Knyga – darnios visumos, žinių, mokytumo ir pasaulio vienovės simbolis. § Lyra – poetinis, kūrybos ir įkvėpimo simbolis.

Perkeltinė prasmė § „svetimas rūbas”, „ranka geležinė” – okupacija, priespauda, laisvės varžymas; § „kaip kūdikis” – bailiai, neryžtingai atlikti tam tikrą darbą; § „šarvuoti mokslu” – išsilavinę, turintys pranašumą ne jėgos, o mokslo atžvilgiu.

Lietuvio bruožai, atsispindintys eilėraštyje § Besiimantis iniciatyvos („Užtrauksme naują giesmę”); § draugiškas (kreipinys „broliai”); § optimistiškas („Pakils jauna tėvynė!”); § mylintis ir ryžtingas („Uždekim meile sau krūtinę!”); § šlovinantis praeitį („Tas ne lietuvis, <. . . > Kursai pamins, ką bočiai gynė”); § išsilavinęs („Šarvuoti mokslu atkakliu!”).

Eilėraščio antivertybės § § § Nelaisvė; okupacija; apatija; priespauda; minties varžymas.

Eilėraščio vertybės § § § § Tėvynė; laisvė; darbas; patriotiškumas; bendri interesai; garbė; laimė; meilė.