Maironis individualioji lyrika Sudieu Eilratis Ir vlei tavo
- Slides: 10
Maironis individualioji lyrika Sudieu
Eilėraštis Ir vėlei tavo liūdno veido Neberegėsiu aš ilgai! Sudieu!Neverk!Sunkus likimas Nors kaip pamotė persekios, Likimas vėlei nebeleido, Kad slinktų mums išvien vargai. Tegul bailus nusiminimas Nelenkia tau galvos puikios! Ar susitiksime? Dievas žino!. . Ne vygė supa mus minkšta! Ar maž svajonių nuslopino Sudieu!Neverk!. . Lig kol alyvos Žydės pavasarį baltai Ir kolei širdys plaks mums gyvos, Skaudi gyvenimo našta? Manoji plaks vien tau tiktai!. .
Maironio eilėraštis “Sudieu” pirmą kartą publikuotas 1920 m. “Pavasario balsuose”
Tema ü Gyvenimo našta ü Skaudi meilė ü Likimas
Nuotaika Ø Liūdna (“Ir vėlei tavo liūdno veido/Neberegėsiu aš ilgai!”) Ø Verčianti mąstyti (“Ar susitiksime? Dievas žino!. . ”) Ø Romantiška (“Ir kolei širdys plaks mums gyvos, /Manoji plaks vien tau tiktai!. . ”)
Eilėraščio žmogus keičiasi kartu su kūrinio nuotaika. Vienu metu jis liūdnas, susimąstęs, kitą kartą- romantiškai aistringas, pasiaukojęs mylimajai.
Eilėraščio kalba v Abstraktūs žodžiai: likimas, vargai, gyvenimo našta, širdys. v Retoriniai klausimai: “Ar susitiksime? ” v Retoriniai sušūkimai: “Sudieu!Neverk!. . ” “Dievas žino!” v Epitetai: liūdno veido, vygė minkšta, skaudi našta, sunkus likimas, bailus nusiminimas, galvos puikios, širdys gyvos. v Palyginimai : “Sunkus likimas/Nors kaip pamotė persekios”
Eilėraščio laikas o Praeitis (nebeleido, nuslopino) o Dabartis (žino, supa, nelenkia) o Ateitis (neberegėsiu, susitiksime, persekios, žydės, plaks) Nusakomas metų laikas pavasaris. (“Lig kol alyvos/Žydės pavasary baltai”)
Idėja Tikros meilės nesunaikins nei sunki gyvenimo našta, nei vargai- ji egzistuos amžinai.
Maironio lyrinis subjektas mato, kokia trapi laimė, jaunystė, meilė. Jis gyvena didžiulių dydžių akivaizdoje. Prieš jį nusidriekia begalinė laiko erdvė. Ji tęsiasi į gilią praeitį ir tolimą ateitį.
