LIETUVOS TEISS AKT PROJEKT SOCIALINI POVEIKI PADARINI EKSPERTIZS

LIETUVOS TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SOCIALINIŲ POVEIKIŲ (PADARINIŲ) EKSPERTIZĖS PROBLEMA Vytautas Šlapkauskas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto. Teisės filosofijos ir istorijos katedros profesorius

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ EKSPERTIZĖS AKTUALUMAS 1. Teisės formalusis veiksmingumas: Tai teisės akto (normų) faktinio poveikio rezultatų ir teisėkūros subjekto įsivaizduojamo (planuojamo) teisės normų įgyvendinimo rezultatų santykis. 2. Teisės socialinis veiksmingumas: Tai teisės normų faktinio poveikio rezultatai, kurie atitinka teisės socialinę paskirtį ir teisėkūros subjekto planuojamą poveikį bei nesukelia neigiamų socialinių padarinių. Pvz. , teisėtų interesų įgyvendinimo galimybių sumažinimas, visuomenės narių pasitikėjimo teise ir pagrindinėmis socialinėmis vertybėmis sumažinimas.

TEISĖS FORMALIOJO VEIKSMINGUMO PROBLEMOS Pirmoji problema – įsivaizduojamo ir planuojamo rezultato skirtis. Dažnai Lietuvos teisėkūros subjektai neplanuoja, bet įsivaizduoja. . . Todėl išskiriami dvejopi teisės akto (normų) poveikio rezultatų tipai – planuoti ir neplanuoti poveikio rezultatai. Antroji problema – išskiriami pirminiai ir antriniai planuoto poveikio rezultatai. Pirminiai yra teisėkūros subjekto pageidautini, o antriniai – nepageidautini, bet neišvengiami teisės normų poveikio rezultatai, be kurių atsiradimo nepasiekiami pirminiai planuoto poveikio rezultatai. Trečioji problema - neplanuoti poveikio rezultatai: tai tokie teigiami ir/arba neigiami teisės akto (normų) poveikio rezultatai, kurių teisėkūros subjektas nenumatė ir kurie gali esmingai iškreipti planuotą poveikį.

TEISĖS SOCIALINIO VEIKSMINGUMO PROBLEMOS Pirmoji problema: Lietuvos teisėkūros subjektai dažnai nepaiso teisės socialinės paskirties – saugoti žmogaus teises ir laisves. Pavyzdžiui, Konstitucinio teismo 1993 -2004 m. laikotarpiu nutarimų analizė atskleidė, kad Teismas konstatavo 29, 37 proc. žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo atvejų. Antroji problema – Lietuvos Konstitucijos ribose teisėkūros ir teisės taikymo politika orientuota į grupinių interesų legalizavimą, todėl sunykęs pasitikėjimas teise ir kitomis socialinėmis vertybėmis.

TEISĖS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMO GALIMYBĖS Organizacinė veikla – tai teisės akto projekto teksto suderinimas su atitinkamomis institucijomis. Toks derinimas, kurį sudaro 7 etapai, yra pritaikytas prie formalaus teisės aktų kūrimo proceso reikalavimų. Anticipaciniai tyrimai [lot. iš anksto susidarytas vaizdinys] - tai teorinis numatymas to, kas dar nėra žinoma iš patirties. Lietuvoje tokių tyrimų beveik nėra. Socialinių poveikių (padarinių) vertinimas – tai teisės aktų socialinių poveikių (padarinių) vertinimo procedūros taikymas.

SOCIALINIŲ POVEIKIŲ (PADARINIŲ) VERTINIMO ŽINGSNIAI 1. Problemos masto apibrėžimas. 2. Problemos nustatymas. 3. Problemos sprendimo alternatyvų suformulavimas 4. Poveikių profilio parengimas. 5. Projekcija. 6. Įvertinimas I (assessment). 7. Įvertinimas II (evaluation). 8. Nepageidautinų socialinių padarinių minimalizacija. 9. Stebėsena.

PROBLEMOS MASTO APIBRĖŽIMAS 1. Apibrėžti lygį, kuriuo bus vertinami politikos arba programos projekto socialiniai padariniai: valstybinis, regioninis, vietos savivaldos lygis. Pvz. , Lietuvos atominės elektrinės uždarymas. Lietuvos-Lenkijos elektros tiekimo tiltas. 2. Apibrėžti socialinių poveikių srities ribas, laiko trukmę. Pvz. , atskiros ar kompleksinės gyvenimo sritys, trumpalaikiai ar ilgalaikiai padariniai.

PROBLEMOS NUSTATYMAS 1. Suformuluoti šios problemos sprendimu siekiamus tikslus. 2. Apibrėžti suinteresuotas socialines grupes (klientų grupes), kurios patirs poveikius, ir įvertinti jų poreikius. 3. Apibrėžti vertinimo kriterijus, kurie bus toliau taikomi. Tai suinteresuotų šalių vertybinės nuomonės apie tai, ką jie supranta kaip naudingus ir nepageidautinus socialinius padarinius.

PROBLEMOS SPRENDIMO ALTERNATYVŲ SUFORMULAVIMAS 1. Apibrėžti protingų alternatyvų, kurios atitinka poveikių (padarinių) subjektų interesus, rinkinį. 2. Apibrėžti su valdžia susijusio įsikišimo agentus, būdus ir išteklius. 3. Atlikti galimų ekonominių ir ekologinių padarinių, kuriuos gali sukelti antriniai (planuoti) socialiniai poveikiai, analizę.

POVEIKIO PROFILIO PARENGIMAS 1. Atrinkti ir sugrupuoti poveikių kategorijas pagal tipus ir išreikšti per socialinius indikatorius (rodiklius). Socialiniai indikatoriai - dviejų tipų rodikliai: a) darbo apimties rodiklis; b) galutinių rezultatų (gauto efekto) rodiklis. 2. Išmatuoti (atskleisti) socialinių indikatorių dabartinę reikšmę. 3. Sukurti socialinių poveikių profilį (plačios dalykinės kompetencijos ir daug laiko sąnaudų reikalaujanti veikla).

PROJEKCIJA 1. Apibrėžti dėl socialinių poveikių įvykusių permainų esmę ir kiekybinius parametrus, kai įgyvendinamas vienas arba kitas alternatyvus sprendimas (socialinių poveikių pagrindinių plėtotės tendencijų – trendo analizė). 2. Įvertinti laukiamų socialinių padarinių tikimybės laipsnį.

ĮVERTINIMAS I KOKIĄ REIKŠMĘ TAI TURI? 1. Palyginti alternatyvas. 2. Apibrėžti socialinių poveikių, kuriuos sukels alternatyvių sprendimų įgyvendinimas, skirtumus (ir padarinių požiūriu).

ĮVERTINIMAS II 1. Apibrėžti ekspertų santykį su galimais socialiniais poveikiais (padariniais). 2. Atlikti pakartotinę suinteresuotų socialinių grupių ir jų poreikių analizę. 3. Iš naujo suformuluoti socialinių poveikių (padarinių) vertinimo kriterijus. 4. Apibrėžti kriterijų hierarchiją pagal svarbą. 5. Išskirti geriausias alternatyvas, kuriose yra optimali palankių ir nepageidautinų socialinių poveikių pusiausvyra.

NEPAGEIDAUTINŲ SOCIALINIŲ PADARINIŲ MINIMALIZACIJA 1. Išanalizuoti neišvengiamus neigiamus socialinius poveikius (padarinius). 2. Apibrėžti galimas kompensacines priemones. 3. Įvertinti tikėtiną kompensacinių priemonių veiksmingumą.

STEBĖSENA 1. Išmatuoti faktinius socialinius poveikius (padarinius) ir palyginti juos su numatytaisiais. 2. Užtikrinti valdymo grįžtamąjį ryšį ir informuoti suinteresuotas socialines grupes apie lyginimo rezultatus.

PABAIGA