Nuosavybs teiss apsauga ir gynimas Nuosavybs teiss apsaugos
Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas • Nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo samprata. • Nuosavybės teisės gynimo būdai: Daiktiniai nuosavybės gynimo būdai. Prievoliniai nuosavybės gynimo būdai.
Nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo samprata Apsauga - teisinė sistema, užtikrinanti nuosavybės teisės įgyvendinimą. Gynimas - teisės normomis leistinos savigynos bei valstybės taikomos pažeistos nuosavybės teisės atstatymo priemonės.
Privatinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis Baudžiamoji teisė Administracinė teisė Privatinė teisė Konstitucija ir bendrieji teisės principai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Moralės normos
LR Konstitucija (II skirsnis Žmogus ir valstybė) 23 straipsnis Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant.
Konvencija priimta 1950 11 04 Romoje, įsigaliojo 1953 09 03, Lietuva ratifikavo 1995 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, garantuojant kai kurias kitas teises ir laisves, be tų kurios joje nurodytos, Pirmasis protokolas (Paryžius, 1952 65 18) 1 straipsnis Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Aukščiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi riboti valstybės teisės leisti įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama remiantis visuomenės interesais, arba, kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir baudų mokėjimą.
4. 93 straipsnis. Savininko teisių apsauga 1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. 2. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. 3. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. 4. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.
4. 100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams 1. Paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas).
4. 94 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas daiktu prieš savininko valią 1. Visuomenės poreikiams įstatymų numatytais atvejais leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. 2. Savininkui turi būti atlygintos išlaidos bei žala, kurios atsirado laikinai naudojantis daiktu šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.
«…. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas, kai skundžiamos valstybės yra kaltinamos pažeidusios Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, mums dar neįprastai plačiai interpretuoja nuosavybės sąvoką……. manyčiau, kad konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijos ……. suponuoja pakankamai platų turinio teisių gynimo spektrą. » Žr. : Teodora Staugaitienė. Nuosavybė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. : Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė. V. , 1998 m. , p. 73, 74.
Nuosavybės teisės gynimas • Daiktiniai nuosavybės teisės gynimo būdai • Prievoliniai nuosavybės teisės gynimo būdai • Nuosavybės teisės pažeidimų prevencija
Daiktiniai nuosavybės teisės gynimo būdai actiones in rem Tai savininko reikalavimai nukreipti į daiktą (asmenį, kuris valdo ar kitaip veikia tą daiktą) Rei vindicare (vindikacinis ieškinys) iš vim dicere (skelbiu, jog bus taikoma prievarta) Actio negatoria - negatorinis ieškinys (negatio - neigimas)
Prievoliniai nuosavybės gynimo būdai – tai : savininko ieškiniai, kylantys iš deliktinių prievolių; arba dėl sandorių, kuriais buvo pažeistos savininko teisės, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Daiktiniai nuosavybės teisės gynimo būdai • Savigyna • Ieškinys dėl pažeisto valdymo atstatymo • Ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys) • Ieškinys dėl trukdymų naudotis daiktu pašalinimo (negatorinis ieškinys) • Ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (prevencinis ieškinys)
Vindikacinis ieškinys
4. 95 straipsnis. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Susiję klausimai: • Valdymo teisėtumo ir sąžiningumo prezumpcija • Ieškinio senatis • Sąžiningas įgyjėjas
Vindikacijos apribojimai
Daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo teisinio reglamentavimo diferenciacijos kriterijai Nuosavybės objektas: Kilnojamas ar nekilnojamas daiktas. Daikto praradimo būdas: Su savininko žinia ar be jos. Daikto įgijimo būdas: Atlygintinis ar neatlygintinis.
Sąžiningo įgijėjo samprata (4. 96 str. ) Objektyvūs kriterijai - turtas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti kito asmens nuosavybėn. Subjektyvūs kriterijai - įgijėjas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, su kurio sudaromas sandoris dėl turto įgijimo nuosavybėn, neturi teisės perleisti šio turto kito asmens nuosavybėn. Faktiškai tai – neteisėtas bet sąžiningas valdytojas
Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Šios taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. CK 4. 96 straipsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMASPRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2008 m. spalio 30 d. CIVILINIO KODEKSO 4. 96 STRAIPSNIO 2 DALIS NEPRIEŠTARAUJAKONSTITUCIJAI
Reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto išieškojimo savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. CK 4. 96 str. 1. 125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Kokia šio termino teisinė prigimtis? Ar tai – atstatomasis, ar naikinamasis, ar ieškinio senaties terminas? Kodėl šis terminas netaikomas santykiuose, kurių dalykas yra nekilnojamasis daiktas?
Savininko ir sąžiningo įgijėjo teisių į daiktą konkurencija arba daiktinių ir prievolinių nuosavybės teisės gynimo būdų konkurencija 1. 80 straipsnio 4 dalis […] “Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4. 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. suformuluoja sąžiningo įgijėjo prioritetinio nuosavybės teisių gynimo principą, tačiau nepaneigia vindikacinio ieškinio taikymo ir daiktinių gynimo būdų prioriteto prieš prievolinius. Savininko teisių gynimo būdo parinkimas: Nuosavybės teisės pripažinimas ir buvusios padėties atstatymas (daiktinis); Reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją (prievolinis).
1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. 2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. 3. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. 4. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
6. 145 straipsnis. Restitucijos taikymo pagrindas 1. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. 2. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
Kreditoriaus teisės sulaikyti daiktą ir savininko teisių konkurencija 4. 229 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės turinys 1. Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. 4. 235 straipsnis. Sulaikymo teisės pabaiga 1. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam. 2. Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims. Žr. : A. Dambrauskaitė. Daikto sulaikymas - alternatyvus prievolių užtikrinimo būdas//. Prievolių įvykdymo užtikrinimo teisinės problemos. Vilnius, 2001.
Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo
Savininkas, išreikalaudamas daiktą, turi teisę reikalauti: iš nesąžiningo valdytojo, grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą. 4. 97 straipsnis.
Nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. 4. 97 straipsnis.
Negatorinis ieškinys 4. 98 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
4. 99 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių gynimas nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
6. 255 straipsnis. Prevencinis ieškinys 1. Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. 2. Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. 3. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą.
Prievoliniai nuosavybės gynimo būdai – tai: savininko ieškiniai kylantys iš deliktinių prievolių; arba dėl sandorių, kuriais buvo pažeistos savininko teisės, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Taikomi kai: nuosavybės teisės pažeidimas sutampa su prievolės, esančios tarp savininko ir pažeidėjo, pažeidimu; padaroma teisėtais ar neteisėtais veiksmais padaroma žala (nuostoliai); Kai apribotas daiktinių būdų taikymas (pvz. , apribota vindikacija). Daiktinių ir prievolinių būdų konkurencija Prievoliniai ieškiniai gali būti taikomi kartu su daiktiniais.
4. 101 straipsnis. Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys statiniais užstatyti žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga 1. Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir statiniais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už žemės sklypą, ant jo statomus ar jau pastatytus ir šiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, žemės sklype esančius sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. 2. Žemės sklypo, statinių bei sodinių vertė, paėmimo sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių dydis nustatomi būsimo žemės naudotojo ir žemės sklypo, statinių bei sodinių savininko sutartimi, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 3. Ginčus dėl žemės sklypo, statinių bei sodinių paėmimo, jų vertės ir dėl žemės sklypo paėmimo atveju savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas.
- Slides: 33