Civilins teiss altiniai 1 Civilins teiss altinio samprata

  • Slides: 38
Download presentation
Civilinės teisės šaltiniai 1. Civilinės teisės šaltinio samprata ir rūšys 2. LR Konstitucija ir

Civilinės teisės šaltiniai 1. Civilinės teisės šaltinio samprata ir rūšys 2. LR Konstitucija ir civilinis kodeksas - pagrindiniai civilinės teisės šaltiniai. Kiti civiliniai įstatymai 3. Poįstatyminiai teisės aktai kaip civilinės teisės šaltiniai 4. Antrinių teisės šaltinių problema Lietuvos teisėje 5. Tarptautinė privatinė teisė 6. Europos Sąjungos teisės šaltiniai ir jų ypatumai 7. Civilinės teisės harmonizavimas ir unifikavimas 8. Civilinių įstatymų galiojimas. Civilinių įstatymų sisteminimas

1. Civilinės teisės šaltinio samprata ir rūšys Teisės ir teisės šaltinio samprata • •

1. Civilinės teisės šaltinio samprata ir rūšys Teisės ir teisės šaltinio samprata • • Teisės šaltinių rūšys Pirminiai ir antriniai civilinės teisės šaltiniai • • Teisės ir teisės šaltinio samprata kontinentinės ir anglosaksų teisės doktrinose • Teisės stilius ir teisės šaltiniai

1. 1 Teisės ir teisės šaltinio samprata • Ar teisės šaltinis yra teisės forma

1. 1 Teisės ir teisės šaltinio samprata • Ar teisės šaltinis yra teisės forma ar “versmė” iš kurios atsiranda teisės norma? (žr. A. Vaišvila. Teisės teorija/ p. 235) • Titas Livijus (Romos istorikas) XII lentelių įstatymus pavadino teisės šaltiniu • Šiuolaikinei teisės šaltinio kaip teisės formos sampratai susiformuoti didžiausios įtakos turėjo normatyvistinė teisės doktrina

1. 2 Teisės šaltinių rūšys Prof. V. Mikelėnas (Sutarčių teisė p. 49) nurodo 6

1. 2 Teisės šaltinių rūšys Prof. V. Mikelėnas (Sutarčių teisė p. 49) nurodo 6 tradiciškai pripažintus šaltinius: • bendrieji teisės principai, • rašytinė (statutinė) teisė (įstatymai, poįstatyminiai aktai); • teismų praktika; • papročiai; • teisės doktrina; • tarptautinė teisė.

1. 3 Pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai Prancūzijos teisės doktrina teisės šaltinius skirsto į

1. 3 Pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai Prancūzijos teisės doktrina teisės šaltinius skirsto į pirminius ir antrinius. Pirminiai šaltiniai: • rašytinė teisė • papročiai • bendrieji teisės principai Antriniai šaltiniai: • teismų praktika • teisės doktrina Ši doktrina padarė įtakos kitų šalių teisės doktrinai bei teisinei praktikai.

1. 4 Teisės ir teisės šaltinio samprata kontinentinės ir bendrosios teisės doktrinose Teisės šaltinio

1. 4 Teisės ir teisės šaltinio samprata kontinentinės ir bendrosios teisės doktrinose Teisės šaltinio sampratos skirtumus lėmė skirtingos teisės formavimosi istorinės sąlygos. Kontinentinė teisė nuėjo Romos teisės recepcijos keliu, kuris prasidėjo nuo Justiniano įstatymų sąvado aiškinimo ir pasibaigė abstrakčių teisės normų įtraukimu į nacionalinius įstatymus. Todėl kontinentinės teisinėse sistemose pagrindiniu šaltiniu laikomas norminis aktas (įstatymas ir poįstatyminis aktas) Bendroji teisė formavosi apibendrinant teismų sprendimus. Jos istorinės šaknys glūdi ne rašytuose įstatymuose, bet precedentuose. Todėl bendrosios teisės teisinėse sistemose pagrindinis (pirminis) teisės šaltinis yra teisminis precedentas. Pastaruoju metu pastebimas abipusis šių sistemų suartėjimas. Šiuolaikinei kontinei teisei būdingas siekis kovoti su perdėtu formalizmu, suteikiant, pvz. , prioritetą susitarimui, bet ne sutarties formai, teismų praktikos vaidmens didinimui ir apn. Bendrosios teisės teisinėse sistemose - didėjantis įstatymų vaidmuo, ypatingai po 1973 m. kai Anglija tapo EB nare. 1965 m. įsteigė komisiją teisės reformai.

1. 5 Teisės šaltiniai ir teisės stilius Moksle stilius padeda išryškinti objekto bendrus ir

1. 5 Teisės šaltiniai ir teisės stilius Moksle stilius padeda išryškinti objekto bendrus ir individualius požymius ir jų sąveiką viename daikte. Jurisprudencijoje ši sąvoka pritaikyta Kanonų teisės kodekso 20 kanone, kuris įtvirtina teisės analogijos taikymą. (K. Zweigert ir H. Kotz) Teisinės šeimos stilių apibūdinantys faktoriai yra: ·Istorinė kilmė ir vystymasis ·Vyraujanti teisinė doktrina ir jos specifika ·Teisės šaltiniai ir jų aiškinimo metodai • Ideologiniai faktoriai Romanų germanų teisės leidėjai formuluoja abstrakčias teisės normas, jos teisės aktai gerai susisteminti, tuo tarpu bendrosios teisės stiliui būdingi visiškai priešingi požymiai. Apie teisės stilių plačiau žr. : . Zweigert K. Kotz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius, 2001.

2. LR Konstitucija ir civilinis kodeksas - pagrindiniai civilinės teisės šaltiniai. Kiti civiliniai įstatymai

2. LR Konstitucija ir civilinis kodeksas - pagrindiniai civilinės teisės šaltiniai. Kiti civiliniai įstatymai

Teisės šaltinio samprata LR civiliniame kodekse 1. 3 straipsnis. Civilinės teisės šaltiniai 1. Civilinės

Teisės šaltinio samprata LR civiliniame kodekse 1. 3 straipsnis. Civilinės teisės šaltiniai 1. Civilinės teisės šaltiniai yra: • Lietuvos Respublikos Konstitucija, • šis kodeksas, • kiti įstatymai, • Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys • Vyriausybės nutarimai • kitų valstybės institucijų teisės aktai

Konstitucija – civilinės teisės šaltinis

Konstitucija – civilinės teisės šaltinis

Konstitucija – tiesioginio taikymo teisės aktas (Konstitucijos 6 str. 1 dalis) Apie Konstitucijos tiesioginį

Konstitucija – tiesioginio taikymo teisės aktas (Konstitucijos 6 str. 1 dalis) Apie Konstitucijos tiesioginį taikymą žr. : Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje// Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas. V. 2002 m. , p. 131 -165. “Sisteminis teisės aiškinimas, kaip viena iš pagrindinių teisinės argumentacijos priemonių, reikalauja, kad kiekvieno teisės akto analizė prasidėtų nuo Konstitucijos analizės. ” – žr. : ten pat, p. 132.

LR Konstitucijos 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai

LR Konstitucijos 110 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Pagal LR Konstituciją bendrieji ir administraciniai teismai negali pripažinti įstatymo prieštaraujančiu LR Konstitucijai ir todėl negaliojančiu. Tačiau tais atvejais, kai įstatymai ar poįstatyminiai aktai nesureguliuoja ginčo santykių, teismai gali ir turi kompetenciją tiesiogiai taikyti Konstitucijos nuostatas ir principus. Žr. : V. A. Vaičaitis, P. Jurčys. Vilnius. Justitia, 2005. Nr. 1. P.

Konstitucinio Teismo pozicija: 2004 12 13 nutarimas “Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami

Konstitucinio Teismo pozicija: 2004 12 13 nutarimas “Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su jais susiję santykiai, atitikties LR Konstitucijai ir įstatymams” “…pagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti konstituciją turi tik Konstitucinis teismas. ”

Civilinio kodekso santykis su kitais CT šaltiniais Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų

Civilinio kodekso santykis su kitais CT šaltiniais Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. (Civilinio kodekso 1. 2. str. 2 d. ) Civilinis kodeksas ir konstituciniai įstatymai

3. Poįstatyminiai teisės aktai kaip civilinės teisės šaltiniai Įstatymų leidybos delegavimo Vyriausybei problema Vyriausybės

3. Poįstatyminiai teisės aktai kaip civilinės teisės šaltiniai Įstatymų leidybos delegavimo Vyriausybei problema Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Lietuvos banko norminiai dokumentai Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso (civ. kod. )ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. (Civilinio kodekso 1. 3 str. 3 d. )

Papročiai - CT šaltinis Įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius.

Papročiai - CT šaltinis Įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius. (Civ. kod. 1. 4 str. ) Papročių taikymo apribojimai

Antriniai teisės šaltiniai Lietuvos teisėje

Antriniai teisės šaltiniai Lietuvos teisėje

Ar Lietuvos civilinė teisė skirsto teisės šaltinius į pirminius ir antrinius? Į šį klausimą

Ar Lietuvos civilinė teisė skirsto teisės šaltinius į pirminius ir antrinius? Į šį klausimą galima atsakyti analizuojant žemiau nurodytas CK normas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Civ. kod. 1. 7 str. Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. (Civ. kod. 1. 8 str. )

Teismų praktikos reikšmė Teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį

Teismų praktikos reikšmė Teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. …. . . Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose“. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Aukščiausiojo teismo vaidmuo: nagrinėja kasacinius skundus, aiškina galiojančią teisę. (LR teismų įstatymas, 2002 01 24) Konstitucinio teismo vaidmuo - atlieka konstitucinę priežiūrą. Konstitucinis teismas - teismų sistemos dalis ir politinio proceso dalyvis. Plačiau žr. J. Žilys, Konstitucinis teismas ir Lietuvos teisės raida/Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. 1998 m.

Ratio decidendi LR CPK 4 str. nustatyta, kad teismas, taikydamas teisę, atsižvelgia į Teismų

Ratio decidendi LR CPK 4 str. nustatyta, kad teismas, taikydamas teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Analizuojant šią nuostatą kartu su Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu darytina išvada, kad tik į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose šio teismo nutartyse (nutarimuose) esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus žemesnės instancijos teismams privalu atsižvelgti, kai šiems nagrinėjant bylas tenka taikyti tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus Civilinė byla Nr. 3 K-3 -189/2005

[1994 m. gegužės 31 d. priimtas Teismų įstatymas įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato

[1994 m. gegužės 31 d. priimtas Teismų įstatymas įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato aprobuotų sprendimų privalomumo principą, o 1994 m. lapkričio 8 d. buvo padarytas svarbus civilinio proceso kodekso papildymas – nustatyta, kad teismas, spręsdamas civilinę byla, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Šį teismo funkcija įtvirtinta ir naujajame LR civilinio proceso kodekse bei naujoje Teismų įstatymo redakcijoje, kurio 23 str. nustato, kad: “Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. ”, o “Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus”.

5. Tarptautinė privatinė teisė Tarptautinėje privatinėje teisėje normos skirstomos į kolizines ir materialines Kolizinių

5. Tarptautinė privatinė teisė Tarptautinėje privatinėje teisėje normos skirstomos į kolizines ir materialines Kolizinių normų savitumas yra tai, kad jos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja. Kolizinės normos tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams. (lot. collisio susidūrimas) 1. 10 straipsnis. Užsienio teisės taikymas 1. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Be kolizinių normų tarptautinei privatinei teisei tradiciškai priskiriamos vadinamosios materialinės tarptautinės privatinės teisės normos, t. y. teisės normos, kurios tiesiogiai reguliuoja santykį su tarptautiniu (užsienio) elementu. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų 1980 m. Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių tiesiogiai reguliuoja pirkimo– pardavimo sutarties šalių santykius, kai pirkėjas ir pardavėjas yra

Tarptautinės sutartys ir konvencijos kaip civilinės teisės šaltiniai ”Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos

Tarptautinės sutartys ir konvencijos kaip civilinės teisės šaltiniai ”Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. “ LR Konstitucijos 138 str. 3 d. Tarptautinės sutarties teisinę galią ir vietą teisinėje sistemoje nustato 1999 m. birželio 22 d. Tarptautinių sutarčių įstatymas (11 str. 2 dalis) - “Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties sudarymo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į žodžius: “įsigaliojusi ratifikuota“. Ne kiekviena ratifikuota sutartis yra įsigaliojusi, nes ratifikavimo įstatyme gali būti nustatytas vėlesnis sutarties ar jos dalies įsigaliojimo terminas.

Tačiau tarptautinių sutarčių įsigaliojimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos ir pačiose tarptautinėse sutartyse.

Tačiau tarptautinių sutarčių įsigaliojimo sąlygos ir tvarka gali būti nustatytos ir pačiose tarptautinėse sutartyse. Jeigu ši tvarka neatitinka Lietuvos vidaus įstatymais nustatytas tarptautinių sutarčių įsigaliojimo sąlygas (pvz. , išvertimą į lietuvių kalbą ir paskelbimą ir kt. ), tai tarptautinės sutarties galiojimas turi būti nustatomas pagal tarptautinės sutarties sąlygas. (Žr. : Mikelėnas Valentinas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. / Justicija, Vilnius. 2001. P. 67 -68. ). Lietuvos teismai irgi laikosi tokių nuostatų. Žr. : 2000 12 21 nutarimas Nr. 28 “Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės teisės normas" Skelbta: "Teismų praktika" 2000 m. Nr. 14, p. 349 Arba teismų praktikos apžvalgą.

Svarbesnės tarptautinės sutartys 1930 m. Ženevos konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo;

Svarbesnės tarptautinės sutartys 1930 m. Ženevos konvencija dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo; įsigaliojo 1997 m. gegužės 11 d. (Žin. , 1992, Nr. 26); 1931 m. Ženevos konvencija dėl vieningo čekių įstatymo, įsigaliojo 1997 m. gegužės 11 d. (Žin. , 1992, Nr. 26); 1931 m. kovo 19 d. Ženevos konvencija dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo; Seimo ratifikuota 2000 m. vasario 17 d. , įsigalios konvencijos 15 straipsnyje nustatyta tvarka (Žin. , 2000, Nr. 22); 1930 m. birželio 7 d. Ženevos konvencija dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo; Seimo ratifikuota 2000 m. vasario 17 d. , įsigalios konvencijos 16 straipsnyje nustatyta tvarka (Žin. , 2000, Nr. 22) 1980 m. Jungtinių Tautų Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo– pardavimo sutarčių; įsigaliojo 1996 m. vasario 1 d. (Žin. , 1995, Nr. 102); 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija; įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d. (Žin. , 1995, Nr. 60); 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje; įsigaliojo 1998 m. rugpjūčio 1 d. (Žin. , 1997, Nr. 101); 1977 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso; įsigaliojo 1997 m. liepos 18 d. (Žin. , 1997, Nr. 60);

1961 m. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos; įsigaliojo

1961 m. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos; įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d. (Žin. , 1999, Nr. 11); 1971 m. Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo; ratifikuota 1999 m. balandžio 13 d. (Žin. , 1999, Nr. 82); 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo; įsigaliojo 1994 m. gegužės 22 d. (Žin. , 1996, Nr. 75); 1970 m. Vašingtono patentinės kooperacijos sutartis; įsigaliojo 1994 m. liepos 5 d. (Žin. , 1996, Nr. 75); 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos; įsigaliojo 1994 m. gruodžio 14 d. (Žin. , 1995, Nr. 40); 1957 m. Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos; įsigaliojo 1997 m. vasario 22 d. (Žin. , 1997, Nr. 14); 1989 m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas; įsigaliojo 1997 m. lapkričio 15 d. (Žin. , 1997, Nr. 50); 1994 m. Sutartis dėl prekių ženklų įstatymų; įsigaliojo 1998 m. balandžio 27 d. (Žin. , 1997, Nr. 109);

6. Europos Bendrijos (EB) teisės šaltiniai ir jų ypatumai ES teisė pagal jos reglamentavimo

6. Europos Bendrijos (EB) teisės šaltiniai ir jų ypatumai ES teisė pagal jos reglamentavimo metodą turi viešosios teisės pobūdį. Irmantas Jarukaitis© Europos Bendrijų teisės viršenybė ir valstybių narių bei Lietuvos Respublikos teisė - Žr. : Europos teisės departamento/ Aktualios publikacijos Europos Sąjungos teisės aktai: www. europa. eu. int

EB teisė - sui generis (lot. savitas, ) teisė “Tai, kad valstybės perduoda Bendrijai

EB teisė - sui generis (lot. savitas, ) teisė “Tai, kad valstybės perduoda Bendrijai iš savo vidaus teisės sistemos teises ir įsipareigojimus, kylančius iš sutarties (EB), reiškia nuolatinį jų suverenių teisių apribojimą…. . ”Common Market Law Reports 1964, p. 425. ES turi suteiktąją kompetenciją. Byloje transporto bendrovė ”Z” prieš Olandijos vyriausybę 1964 m. Teisingumo teismas padarė išvadą, kad EB teisė yra taisyklių sistema įgalinanti ją vadinti nauja teisine tvarka atskira nuo tarptautinės

Europos Bendrijos turi tarptautinės teisės subjekto statusą, jos turi teisę sudaryti sutartis. Todėl Europos

Europos Bendrijos turi tarptautinės teisės subjekto statusą, jos turi teisę sudaryti sutartis. Todėl Europos sutartis, steigianti Asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės, yra sudėtinė ne tik Lietuvos nacionalinės teisės sistemos dalis, bet ir ES teisės dalis. Žr. : Europos teisės departamento metodiniai nurodymai. Tokios sutartys, t. y. EB sutartis su valstybėmis, kurios nėra EB narės, pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą turi viršenybę ES narių teisinėms sistemoms. Common Market Law Reports 1978, 3, p. 263.

Europos Bendrijos (EB) teisės šaltiniai ir jų ypatumai EB sutartis ir jos protokolai su

Europos Bendrijos (EB) teisės šaltiniai ir jų ypatumai EB sutartis ir jos protokolai su pataisomis - pirminis šaltinis Pagal EB sutarties 189 str. Europos parlamentas, veikdamas kartu su Taryba bei komisija leidžia (antrinius šaltinius): • reglamentus ir išleidžia direktyvas • priima sprendimus, daro rekomendacijas ar teikia išvadas Reglamentas yra privalomas šalims narėms visuotinai ir tiesiogiai taikomas. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei tiek, kiek reikalinga joje nurodytam rezultatui pasiekti, tačiau ji palieka nacionaliniams organams pasirinkti, kokias metodus ir formas reikia taikyti. Rekomendacijos ir išvados neturi privalomosios galios

Teisingumo teismo praktika - EB teisės šaltinis “. . . EB sutarties 220 straipsnis

Teisingumo teismo praktika - EB teisės šaltinis “. . . EB sutarties 220 straipsnis nustato, kad "Teisingumo Teismas užtikrina teisės laikymąsi aiškinant ir taikant šią Sutartį". Atlikdamas šį uždavinį, ETT suformavo vadinamąją "nusistovėjusią teismo praktiką" (la jurisprudence constante). Ji turi didelės įtakos Bendrijos teisei ir jos raidai (ES teisės viršenybės, tiesioginio veikimo principų nustatymas, bendrųjų teisės principų įvedimas ir išplėtimas, EB kompetencijos tarptautiniuose santykiuose suformavimas, atskirų ES teisės aktų išaiškinimas ir pan. ). […] Europos Teisingumo Teismas nepripažįsta precedentinės teisės doktrinos, todėl jis nėra suvaržytas savo paties sprendimų ir dėl to besikeičiant aplinkybėms gali patikslinti savo praktiką. ” Žr. : Europos teisės departamento metodiniai nurodymai.

7. Civilinės teisės harmonizavimas ir unifikavimas Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia

7. Civilinės teisės harmonizavimas ir unifikavimas Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia nacionalinės teisės aktus atitinkamoje srityje. Tokio suderinamumo lygio paprastai reikalaujama srityse, kurios aiškiai priskiriamos išimtinei Bendrijų kompetencijai, pvz. , bendra žemės ūkio ar konkurencijos politika. Harmonizavimas - tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai ES lygiu sukuriamos vienodos teisinės prielaidos (pagrindai), kuriais remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu. Atsižvelgiant į siekiamus atskirose srityse tikslus harmonizavimo lygis gali būti skirtingas: pradedant nuo visiško (totalaus) harmonizavimo, kai nustatomos detalios bendros taisyklės, pavyzdžiui, užtikrinant pagrindinių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimą, iki minimalaus - aplinkos apsaugos, darbuotojų apsaugos srityse, kai nustatomi tam tikri minimalūs standartai (Žr. : Europos teisės departamento metodiniai nurodymai. ) Šios sąvokos tinka taip pat ir pasauliniam CT harmonizavimui bei unifikavimui apibūdinti (Plačiau apie tai žr. Civilinė teisė. Kaunas, 1997, p.

Civilinės teisės harmonizavimo ir unifikavimo svarbiausios tarptautinės institucijos UNCITRAL - JT tarptautinės prekybos teisės

Civilinės teisės harmonizavimo ir unifikavimo svarbiausios tarptautinės institucijos UNCITRAL - JT tarptautinės prekybos teisės komisija UNIDROIT - Romos tarptautinės privatinės teisės unifikavimo konferencija: www. unidroit. org Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija Europos sutarčių teisės komisija

8. Civilinių įstatymų galiojimas 1. Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir

8. Civilinių įstatymų galiojimas 1. Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. 2. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. (civ. kod. 1. 7 str. ) 1. 37 straipsnis. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė […. . ] 2. Šalys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksčiau pasirinktą sutartinei prievolei taikytiną teisę kita teise. Taikytinos teisės pakeitimas galioja atgaline tvarka, tačiau negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir nepadaro sutarties negaliojančios.

Civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgal, t. y. tiems juridiniams faktams

Civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai paprastai negalioja atgal, t. y. tiems juridiniams faktams ir šių faktų pasekmėms, kurie atsirado iki teisės aktų įsigaliojimo. Kita vertus, civilinės teisės ir pareigos, atsiradusios galiojant ankstesniam teisės aktui, automatiškai neišnyksta, jos gali būti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai šis aktas yra panaikinamas vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos teisės ir pareigos išnyko nuo naujojo teisės akto įsigaliojimo. LTA nutartis 2002 m. sausio 7 d. Civilinė byla Nr. 3 K-318/2002 m.

Civilinių įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir "Valstybės

Civilinių įstatymų galiojimas Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir "Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus, Respublikos Prezidento dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose aktuose nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti paskelbiami „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

LR ĮSTATYMAS “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ SKELBIMO IR ĮSIGALIOJIMO TVARKOS

LR ĮSTATYMAS “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ SKELBIMO IR ĮSIGALIOJIMO TVARKOS “: Nr. 52 -1483 Oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas "Valstybės žiniose" turi būti skelbiami: 1) Lietuvos Respublikos įstatymai; 2) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys; 3) Respublikos Prezidento dekretai; 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai; 5) Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti Konstitucijoje numatytus prašymus ar teikimus; 6) kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai; 7) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai; 8) Lietuvos banko valdybos nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos. Reikia atriboti norminius aktus, nuo individualių, kurie nėra teisės šaltinis

9. Civilinių įstatymų sisteminimas • inkorporacija • kodifikacija Teisės aktų sąvadas

9. Civilinių įstatymų sisteminimas • inkorporacija • kodifikacija Teisės aktų sąvadas