2 tema LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI n Teiss

2 tema. LIETUVOS KONSTITUCINĖS TEISĖS ŠALTINIAI n Teisės šaltiniu suprantama teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų įtvirtinimo forma. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Konstitucinės teisės šaltinis – tai konstitucinės teisės normų įkūnijimo ir įtvirtinimo būdas, išorinė forma. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teisės šaltiniuose – oficialiuose valstybės dokumentuose (įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose) – įtvirtintos teisės normos įgauna formalų apibrėžtumą ir visuotinio privalomumo pobūdį. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teisės šaltiniai, atsižvelgiant į tai, ar jie galioja dabar, ar galiojo praeityje, gali būti skirstomi į galiojančius ir istorinius teisės šaltinius. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Istoriniams Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniams priskiriami Lietuvos Statutai (1529 m. , 1566 m. , 1588 m. ), Lietuvos konstitucijos (1922 m. , 1928 m. , 1938 m. , ) ir kt. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Teisės šaltiniai formaliuoju juridiniu aspektu skirstomi pagal teisės normų išraišką ir įtvirtinimo būdą: n Paprotys; n Teismo precedentas ir n Teisės norminis aktas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Papročio teisė yra seniausia teisės forma. Romėnai aiškino, kad teisinis paprotys – tai tylus visuomenės susitarimas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teisinis paprotys – tai istoriškai susidariusi dėl tam tikro dažno pasikartojimo valstybės sankcionuota kaip visuotinai privaloma elgesio taisyklė. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Anglijoje paprotys tapdavo bendrosios teisės dalimi įrodžius, kad jis gyvavo nenutrūkstamai ilgai ir gyvavo dėl to, kad jam buvo visuotinai pritariama. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teisinis paprotys yra nerašytinis teisės šaltinis, jis nėra fiksuojamas oficialiuose teisės dokumentuose. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Šiuolaikinė konstitucinės teisės doktrina pripažįsta, kad konstituciniai –papročiai gyvuoja kiekvienoje valstybėje , kad ir kokie šaltiniai joje yra laikomi pagrindiniais. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Pvz. , Didžiojoje Britanijoje parlamentinė tvarka susiklostė vadovaujantis ne įstatymais, ne teismo precedentais, bet papročiais. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinis paprotys gali būti aiškinamas dviem aspektais: 1. dažniausiai konstitucinis paprotys suprantamas kaip bendroji nerašytinė elgesio taisyklė, kuri istoriškai atsirado veikiant valstybės valdžios institucijoms. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

84 straipsnis n n n Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n 2. Konstitucinis paprotys – tai tam tikras valstybės valdžios atstovo ar pareigūno elgesys, atitinkantis visuomenėje susiformavusias konstitucinės moralės nuostatas, t. y. konstitucinis elgesys. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Anglijos Konstitucinės teisės specialistas Dickey, kalbedamas apie konstitucinius papročius, vartoja terminą konstitucinė arba politinė moralė. : ”Kai anglas kalba apie konstitucinį ar nekonstitucinį valstybės veikėjo poelgį, jis turi omenyje kažką visiškai skirtingo, negu tuomet, kai kalba apieteisėtą ar neteisėtą elgesį”. [1] Dickey. Konstitucinės teisės studijų įvadas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

144 straipsnis n n n Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMAS priimtas 2002 m. birželio 6 d. Nr. IX-938, @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Taigi konstituciniai papročiai – tai normos, kurios nepretenduoja būti laikomos įstatymais, tai nėra normos, kurias taikys teismai, priimdami sprendimus. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Pažeidus konstitucinį paprotį teisinės atsakomybės nekyla, tačiau beveik visuotinai pripažįstama, kad konstitucinių papročių iš tikrųjų laikomasi. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Apskritai kalbant apie teisinius papročius galima pasakyti, kad pagrindinė jų gyvavimo priežastis – tai bendras visuomenės sutarimas, visuotinis pritarimas nerašytai elgesio taisyklei, nes būtent ji atitinka visuomenės teisinę sąmonę, visuomenė pripažįsta ją teisinga. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Neretai teigiama, kad konstitucinių papročių laikymąsi užtikrina apkaltos baimė @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 str. nurodytiems asmenims dėl jų padarytų veiksmų, diskredituojančių valdžių autoritetą, siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

74 straipsnis n Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Lietuvos teisės sistemoje konstituciniai papročiai egzistuoja tol, kol įstatymų leidėjas jų neinstitucionalizuoja. Kita vertus, įstatymo norma visuomet yra tam tikras pagrindas atsirasti naujam konstituciniam papročiui. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Teismo precedentas n – tai teisminio organo sprendimas konkrečioje byloje, kuris tampa visuotinai privalomas sprendžiant analogiškas bylas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teismo precedento pripažinimas konstitucinės teisės šaltiniu reiškia, kad teismo institucijos ne tik vykdo jurisdikcinę funkciją, - t. y. sprendžia konfliktus, remdamosis teise, bet ir kuria teisę. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Teorijoje pripažįstama, kad precedentą, kaip privalomą teisės šaltinį apibūdina jo savybės: tikrumas, tikslumas ir lankstumas, t. p. tai, kad precedentus kuria teisininkai profesionalai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Romanų-germanų teisinės sistemos šalyse precedentas neturi tokios reikšmės kaip anglosaksų teisinėje sistemoje. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n norminis teisės aktas – tai valstybės kompetetingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas – dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Norminiai aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n įstatymas yra norminis teisės aktas, priimamas aukščiausios atstovaujamosios valstybės institucijos ypatinga teisėkūros tvarka, turintis aukščiausią teisinę galią ir reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius, atsižvelgdamas į visų šalies gyventojų interesus ir poreikius. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Įstatymai nuo kitų norminių teisės aktų skiriasi tokiais požymiais: n tai norminiai teisės aktai, priimami tik aukščiausių valdžios institucijų @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n palyginti su kitais teisės šaltiniais, turi aukščiausią teisinę galią ir yra svarbiausia teisės forma. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Priimami tautos valiai atstovaujančios aukščiausios institucijos ir išreiškia tautos valią ir interesus @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Leidžiami svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais, tvarko ir reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Priimami, keičiami ir papildomi ypatinga, griežtai nustatyta teisėkūros tvarka. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Kiekviena šalis turi savo teisės aktų priėmimo, keitimo ir papildymo tvarką. Tačiau priimamiems įstatymams būdingas toks pats teisėkūros procesas: projekto pateikimas, jo svarstymas, tvirtinimas ir galiausiai priimto įstatymo paskelbimas @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Kūrimo ir teisinės galios atžvilgiu įstatymai yra panašūs, tačiau jų vieta ir vaidmuo teisės sistemoje gerokai skiriasi. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Jie skirstomi į rūšis pagal įvairius kriterijus: n atsižvelgiant į juose esamų normų svarbą, skirstomi į n konstitucinius ir n paprastus. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstituciniai įstatymai skiriasi nuo kitų ne tik turinio, bet ir formos, priėmimo pobūdžio ir tvarkos atžvilgiu, jie kitaip keičiami ir papildomi. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

69 straipsnis n n Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Seimo statute Konstituciniai įstatymai yra reglamentuojami 26 skirsnyje, skirtame Konstitucijos keitimui ir konstitucinių Įstatymų projektų svarstymui. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Pagal Seimo statutą Konstituciniai įstatymai yra: n n konstitucijos 150 str. nurodyti įstatymai; konstitucijos pataisos, reglamentuojamos Konstitucijos XIV skirsnyje; Konstitucijoje įvardyti įstatymai ir nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymų sąrašo; Konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai, nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymų sąrašo. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucijos 150 straipsnis n n n Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės"; 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas". @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

XIV SKIRSNIS KONSTITUCIJOS KEITIMAS n n 147 straipsnis Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

148 straipsnis n n Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

149 straipsnis n n Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Konstituciniai įstatymai nuo kitų įstatymų skiriasi priėmimo ir keitimo tvarka. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n n Pagal Seimo statute apibūdintą konstitucinių įstatymų sąvoką, prie konstitucinių įstatymų kategorijos priskiriamos ir kitos, gana skirtingos teisinės prigimties teisės aktų grupės: LR Konstitucijos Sudedamosios dalys: 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis įstatymas “Dėl Lietuvos valstybės” ir 1992 m. birželio 8 d. konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” (Konst. 150 str. ). @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠO ĮSTATYMO PROJEKTO n n n n Lietuvos Respublikos Konstitucijoje išskiriami konstituciniai įstatymai ir tiesiog įstatymai. Konstitucijos 69 straipsnyje nustatyta skirtinga jų priėmimo tvarka. Konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Tačiau Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis nustato, kad konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Taigi tik patvirtinus tokį sąrašą, jame įrašyti įstatymai galėtų būti traktuojami kaip konstituciniai. Paradoksalu, kad nesant konstitucinių įstatymų sąrašo, į jį jau yra Seimo sprendimu įtrauktas 1996 m. gruodžio 12 d. priimtas Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas. Parengtame konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo projekte siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, nustatoma įstatymų įrašymo į šį sąrašą tvarka. Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nesitikima. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009 Seimo nariai Juozas Bernatonis ir Česlovas Juršėnas

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašas Nustatomas toks Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašas: 1) 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės"; 2) 1992 m. birželio 8 d. konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas"; 3) 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas; 4) 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymas; 5) 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nauja redakcija; n n n @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n n n 6) Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas; 7) Lietuvos Respublikos valstybės herbo įstatymas; 8) Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatymas; 9) Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos įstatymas; 10) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas; 11) Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas; 12) Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas. 13) kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą dėl jų įrašymo į šį sąrašą. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Paprastieji įstatymai. Visi kiti įstatymai Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje laikomi paprastaisiais įstatymais. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Įstatymų inicijavimo, priėmimo, įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Konstitucija ir Seimo statuto nuostatos, taip pat ir įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinės teisės doktrina skirsto įstatymus pagal jų teisinę galią: n Konstitucija (taip pat jos pataisos ar aktai, esantys sudėtine Konstitucijos dalimi), n konstituciniai įstatymai, kurie nėra sudėtinė konstitucijos dalis ir n paprastieji įstatymai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Pagal galiojimą gali būti, n pastovūs įstatymai n ir laikini įstatymai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Poįstatyminiai aktai n Poįstatyminiai aktai – tokie norminiai aktai, kurie leidžiami remiantis įstatymais, skirti jiems įgyvendinti, konkretizuoja pagrindines nuostatas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Poįstatyminiai aktai paprastai yra įvairių vykdomosios valdžios organų priimti teisės aktai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n n Pagal taikymo sferą ir jų išleidimo subjektus poįstatyminiai aktai skirstomi į : Bendruosius Vietinius poįstatyminius aktus. Žinybinius Vidaus organizacinius poįstatyminius aktus @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinės teisės šaltiniais galima laikyti ir poįstatyminius norminius teisės aktus. Jie gali būti skirstomi į : n Seimo nutarimus, n Prezidento dekretus, n Vyriausybės nutarimus, n ministerijų ir kt. valstybės institucijų teisės aktus, turinčius norminį pobūdį. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Poįstatyminiai teisės aktai sudaro labai didelę teisės šaltinių dalį. Ne visi nutarimai ar sprendimai yra konstitucinės teisės šaltiniai, o tik tie, kurie yra norminio pobūdžio ir reglamentuoja konstitucinės teisės reguliuojamus klausimus. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Seimo nutarimai yra priimami Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Kiti Seimo priimami aktai – rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kt. – yra priskiriami nenorminiams aktams. Kaip nurodoma Seimo statuto 182 str. Seimo rezoliucija yra nenorminis aktas. Jis priimamas siekiant patvirtinti raštu Seimo nuomonę tam tikru valstybei svarbiu klausimu. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Aptariant Prezidento dekretus kaip konstitucinės teisės šaltinius, reikia pastebėti, kad nedaug jų yra norminio pobūdžio. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

85 straipsnis Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktusdekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Paprastai Prezidento dekretai yra teisės taikymo aktai, tačiau kartais, kai Prezidentas sudaro komisiją ir tvirtina jos veiklos nuostatus (pvz. vykdant Konstitucijoje numatytą malonės teikimo nuteistiesiems funkciją ar teikiant LR pilietybę). @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Detalizuodama įstatymo nuostatas, Vyriausybė priima daug nutarimų, kurie įtakoja valstybės institucijų veiklą, sprendžia kai kuriuos pilietybės, užsieniečių teisinės padėties ir kt. klausimus. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Kaip vieną iš konstitucinės teisės poįstatyminių teisės aktų rūšių galėtume išskirti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus, kuriais yra nustatoma rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų forma, jų pildymo tvarka, rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka, forma ir naudojimo tvarka, rinkimų agitacijai skirtų laidų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje rengimo taisyklės ir kt. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinio teismo aktai kaip konstitucinės teisės šaltinis n n Konstitucinės kontrolės mechanizmas nevienodai veikia kontinentinėje ir bendrojoje teisinėse sistemose. “Negatyvusis įstatymo leidėjas” @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

102 straipsnis n n Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

105 straipsnis n n n n n Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

107 straipsnis n n n Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnis. n n n Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Konstitucinio teismo aktai, kaip teisės šaltiniai, yra nevienodos teisinės galios ir reikšmės. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Konstitucinio teismo aktai pagal formą gali būti skirstomi į: Nutarimus; Sprendimus ir Išvadas. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Konstitucinio teismo nutarimai ir išvados traktuojami kaip baigiamieji aktai, nes jie priimami išnagrinėjus konkrečią bylą. Sprendimai paprastai priimami atlikus tam tikrus procesinius veiksmus. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n n Konstitucinio teismo nutarimas – privalomo pobūdžio aktas, Išvada – rekomendacinio pobūdžio. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Pasitaiko nuomonių, kad Konstitucinio teismo aktai savo teisine galia turi tam tikrą prioritetą įstatymų atžvilgiu, nes Konstitucinio teismo nutarimu diskvalifikuojama įstatymo (ar kito teisės akto) norma. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinio teismo nutarimas yra: n n - konstitucinio reguliavimo pratęsimas, atskleidžiantis Konstitucijos normas ar principus; - aktas, kuriuo pripažįstama, kad ginčijamas įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja (ar neprieštarauja) Konstitucijai. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Ar visi Konstitucinio teismo nutarimai yra teisės šaltiniai? n n 1 nuomonė: Konstitucinio teismo nutarimas, kuriuo yra pripažįstama teisės aktą prieštaraujant Konstitucijai ar įstatymams, laikytinas teisės šaltiniu. 2 nuomonė: visi Konstitucinio teismo nutarimai laikytini teisės šaltiniais. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Tarptautinės sutartys kaip Lietuvos konstitucinės teisės šaltinis n n n n n 138 straipsnis Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: 1) dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų pakeitimo; 2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis; 3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taip pat taikos sutartis; 4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose; 5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose; 6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis. Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Tarptautinė sutartis n Tai tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo iniciatyvos teisę turi: n n Prezidentas; Ministras Pirmininkas; Užsienio reikalų ministras; Vyriausybė ar jos nustatyta tvarka – ministerijos ir Vyriausybės įstaigos. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

n Tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo tvarką reglamentuoja Seimo statuto aštuntasis skirsnis, 181 str. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

181 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas n n 1. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų. 2. Įstatymas dėl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. 3. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009

Konstitucinės teisės doktrinai didžiausią įtaką daro šios ratifikuotos tarptautinės sutartys: n n n n JTO Visuotinė žmogaus teisių deklaracija; Europos žmogaus teisių konvencija; Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą; Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija; Vaiko teisių konvencija; Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; Pataisyta Europos socialinė chartija @Birutė Pranevičienė, MRU, 2009