22 paskaita kio akos pasila 22 1 22

22 paskaita. Ūkio šakos pasiūla 22. 1 22. 2 22. 3 22. 4 22. 5 22. 6 22. 7 22. 8 22. 9 Ūkio pasiūla trumpu laikotarpiu Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė Nulinio pelno prasmė Pastovūs veiksniai ir ekonominė renta Ekonominė renta Rentos normos ir kainos Rentos politika

Įvadas Jau matėme, kaip gauti firmos pasiūlos kreivę iš jos ribinių kaštų kreivės. Tačiau konkurencinėje rinkoje paprastai yra daug firmų. Todėl ūkio šakos pasiūlos kreivė yra visų atskirų firmų pasiūlų suma. Šioje paskaitoje nagrinėsime ūkio šakos pasiūlos kreivę.

Ūkio pasiūla trumpu laikotarpiu Pradėsime nuo ūkio šakos, kurioje yra pastovus firmų skaičius n. Firmos i pasiūlos kreivę pažymėkime Si(p), tada ūkio šakos pasiūlos, arba rinkos pasiūlos, kreivė yra t. y. individualių pasiūlos kreivių suma. Geometriškai gauname horizontalią paklausos kreivių sumą, nes sudedame visų firmų pasiūlytus kiekius esant kiekvienai įmanomai kainai, kaip pavaizduota 22. 1 paveiksle.

22. 1 pav. Ūkio šakos pasiūlos kreivė (S 1 + S 2) yra individualių pasiūlos kreivių (S 1 ir S 2) suma.

Ūkio šakos pusiausvyra trumpu laikotarpiu Norėdami rasti ūkio šakos pusiausvyrą, surandame šios rinkos pasiūlos kreivės ir rinkos paklausos kreivės susikirtimo tašką. Toks taškas yra pusiausvyros kaina p*. Suradę pusiausvyros kainą, galime sugrįžti prie atskirų firmų ir pažiūrėti, kiek jos gamina bei kiek gauna pelno. Tipiškas trijų firmų A, B ir C atvejis pavaizduotas 22. 2 paveiksle. Taškas, rodantis A firmos gaminio kiekio ir kainos derinį, yra vidutinėse jos kaštų kreivėse. Tai reiškia, kad

Ūkio šakos pusiausvyra trumpu laikotarpiu (2) Kryžmiškai sudauginę ir pertvarkę, gauname py – c(y) = 0 Todėl A firma gauna nulinį pelną. B firma gamina tiek, kad prekės kaina vidutinius kaštus viršija: p > c(y) / y, vadinasi, ji gauna pelną esant pusiausvyrai trumpu laikotarpiu. C firma gamina tiek, jog kaina už vidutinius kaštus yra mažesnė. Todėl ji gauna neigiamą pelną, tai yra patiria nuostolius. Apskritai prekės kainos ir kiekio deriniai, esantys virš vidutinių kaštų kreivės, duoda teigiamą pelną, o deriniai, esantys žemiau, - neigiamą. Net ir gaunant neigiamą pelną trumpu laikotarpiu firmai vis tiek yra geriau tęsti verslą, jei prekės kainos ir kiekio deriniai yra virš vidutinių kintamųjų kaštų kreivės. Tokiu atveju ji patirs mažiau nuostolių verslą tęsdama, nei visai negamindama.

22. 2 pav. Pusiausvyra trumpu laikotarpiu. Trijų firmų pusiausvyros trumpu laikotarpiu pavyzdys. A firma pelno negauna, B firma gauna teigiamą, o C firma gauna neigiamą - patiria nuostolius.

Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu Ilgu laikotarpiu pastovius veiksnius: gamyklos dydį, kapitalinius įrengimus arba bet ką kita, kas maksimizuotų jų ilgo laikotarpio pelnus, firmos gali pasirinkti. Tai tik reiškia, kad trumpo laikotarpio kaštų kreives pakeis ilgo laikotarpio kreivės, ir tai nesukels naujų analitinių sunkumų: tiesiog imame ilgo laikotarpio pasiūlos kreives, kurias apibrėžia ilgo laikotarpio ribinių kaštų kreivės. Tačiau gali atsirasti papildoma ilgo laikotarpio pasekmė. Jeigu firma patiria nuostolius ilgu laikotarpiu, tai pasilikti šakoje jai nėra prasmės. Todėl galėtume tikėtis, kad tokia firma iš šakos išeis, nes taip savo nuostolius galėtų sumažinti iki nulio. Kitaip tariant, vienintelė svarbi firmos pasiūlos kreivės dalis ilgu laikotarpiu yra dalis, esanti vidutinių kaštų kreivėje arba virš jos, kadangi šiuose taškuose gaunamas neneigiamas pelnas.

Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu (2) O jeigu firma pelną gauna, tai turėtume laukti įėjimo į šaką. Galų gale kaštų kreivė turi apimti visų gamybai būtinų veiksnių kaštus, išmatuotus pagal jų rinkos kainą (tai yra prarastos galimybės kaštus). Jei firma pelną gauna ilgu laikotarpiu, tai reiškia, kad bet kas gali eiti į rinką, įsigyti tuos veiksnius ir su tokiais pačiais kaštais pagaminti tiek pat prekės. Konkurencinėse šakose naujų firmų įėjimas į šaką paprastai neribojamas; tokiu atveju sakome, kad yra laisvas įėjimas. Tačiau kai kuriose šakose yra įėjimo barjerai - licencijos arba įstatyminiai apribojimai, nustatantys firmų skaičių šakoje. Pavyzdžiui, daugelyje šalių alkoholio pardavimo taisyklės trukdo laisvai įeiti į mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais šaką.

Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu (3) Dvi ilgo laikotarpio pasekmės - įvairių pastovių veiksnių įsigijimas ir įėjimo bei išėjimo reiškiniai - yra glaudžiai susiję. Firma, jau esanti šakoje, gali nuspręsti įsigyti naują gamyklą arba parduotuvę ir prekės gaminti daugiau. Taip pat ir nauja firma gali įeiti į šaką, įsigydama naują gamyklą ir pradėdama gaminti. Vienintelis skirtumas tik tas, kas yra naujų gamybos priemonių savininkas. Žinoma, kai į šaką įeina daugiau firmų ar kai patyrusios nuostolius iš jos išeina, bendroji gamybos apimtis pasikeičia, ir rinkos kaina pakinta. Tai savo ruožtu paveikia pelną ir įėjimo ar išėjimo paskatas. Kokia bus galutinė pusiausvyra laisvo įėjimo šakoje?

Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu (4) Ištirkime atvejį, kuriame visų firmų ilgo laikotarpio kaštų funkcijos yra tokios pačios, tarkim, c(y). Žinodami kaštų funkciją, galime apskaičiuoti vidutinius kaštus minimizuojančią gamybos apimtį, kurią pažymėsime y*. Tegul p* - c(y*)/y* bus vidutinių kaštų minimumas. Šie kaštai yra svarbūs, nes tai yra ir žemiausia kaina, kurią galima gauti rinkoje ir vis dar padengti kaštus. Dabar galime nubrėžti ūkio šakos pasiūlos kreives esant kiekvienam skirtingam galimam firmų skaičiui rinkoje. 22. 3 paveiksle - šakos pasiūlos kreivės, kai rinkoje yra 1, . . . , 4 firmos. (Mes apsiribojame 4 firmomis tik šiame pavyzdyje; tikrovėje konkurencinėje šakoje firmų turėtų būti žymiai daugiau. ) Atkreipkite dėmesį, jog visos firmos turi vienodas pasiūlos kreives, todėl visas patiektas kiekis, rinkoje esant 2 firmoms, yra dvigubai didesnis už kiekį, rinkoje esant 1 firmai, o pasiūla, rinkoje esant 3 firmoms, yra trigubai didesnė, ir taip toliau.

Ūkio šakos pusiausvyra ilgu laikotarpiu (5) Dabar nubrėžkime dar dvi linijas: horizontalią tiesę p* aukštyje, tai yra minimalios kainos, atitinkančios neneigiamus pelnus, aukštyje, ir rinkos paklausos kreivę. Panagrinėkime paklausos kreivės ir pasiūlos kreivių, kai yra n = 1, 2, . . . , firmų, susikirtimo taškus. Jei yra gaunami teigiami pelnai ir firmos į šaką įeina, tai svarbus susikirtimo taškas yra žemiausia kaina, atitinkanti neneigiamus pelnus. 22. 3 paveiksle tai pažymėta p’ ir tai įvyksta rinkoje esant trims firmoms. Jei į rinką įeitų dar viena, tai pelnai taptų neigiami. Šiuo atveju šaka gali išlaikyti daugiausia tris konkurencines firmas.

22. 3 pav. Laisvo įėjimo ūkio šakos pasiūlos kreivės. 1, . . . , 4 firmų pasiūlos kreivės. Pusiausvyros kaina p’ yra žemiausiame paklausos ir pasiūlos susikirtimo taške, tokiame, kad p’ p*.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė Paskutiniame poskyryje pateiktas būdas nubrėžti ūkio šakos pasiūlos kreivėms kiekvienam galimam firmų skaičiui rinkoje, o po to ieškoti didžiausio firmų kiekio, atitinkančio neneigiamus pelnus, yra visiškai tikslus ir lengvai pritaikomas. Tačiau taip patogi ir aproksimacija, kuri paprastai duoda atsakymą, labai artimą teisingam. Pažiūrėkime, ar yra įmanoma išvesti vieną ūkio šakos pasiūlos kreivę iš anksčiau turėtų n kreivių. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kad galime atmesti visus pasiūlos kreivės taškus, kurie yra žemiau p*, nes juose nebus gaminama ilgu laikotarpiu. Tačiau taip pat galime atmesti ir kai kuriuos pasiūlos kreivės taškus aukščiau p*.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė (2) Paprastai darome prielaidą, kad rinkos paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį. Stačiausia paklausos kreivė yra vertikali tiesė. Iš to išeina, kad tokie taškai, kaip A taškas 22. 3 paveiksle, niekada nebus stebimi, nes bet kokia neigiamo nuolydžio paklausos kreivė, kuri eitų per A tašką, taip pat turėtų kirsti pasiūlos kreivę, susijusią su didesniu firmų skaičiumi, kaip parodo hipotetinė paklausos kreivė D’’, einanti per A tašką. Todėl kiekvienos pasiūlos kreivės dalį kaip negalinčią būti ilgo laikotarpio pusiausvyros padėtimi, galime atmesti. Kiekvienas vienos firmos pasiūlos kreivės taškas, esantis dešiniau dviejų firmų pasiūlos kreivės ir p* nustatytos tiesės susikirtimo taško, prieštarautų ilgo laikotarpio pusiausvyrai. Panašiai kiekvienas dviejų firmų pasiūlos kreivės taškas, esantis dešiniau nuo trijų firmų pasiūlos kreivės ir p* tiesės susikirtimo taško, prieštarautų ilgo laikotarpio pusiausvyrai ir taip toliau. . . Kiekvienas n firmų pasiūlos kreivės taškas, būdamas dešiniau n + 1 firmų pasiūlos kreivės ir p* tiesės susikirtimo taško, prieštarautų pusiausvyrai.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė (3) Pasiūlos kreivių dalys, kuriose ilgo laikotarpio pusiausvyra iš tikrųjų gali atsirasti, 22. 4 paveiksle pavaizduotos paryškintomis tiesėmis, n-tosios paryškintos tiesės atkarpa rodo visus kainos ir šakoje pagaminto prekės kiekio derinius, kurie atitinka n firmų ilgo laikotarpio pusiausvyrą. Atkreipkite dėmesį, kad šios atkarpos darosi vis gulstesnės, kai šakos gamybos apimtis didėja ir daugėja firmų šakoje.

22. 4 pav. Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė. Galime atmesti pasiūlos kreivių dalis, kurios ilgu laikotarpiu niekada negali būti susikirtimo taškai su neigiamo nuolydžio rinkos paklausos kreive, tokias, kaip kiekvienos pasiūlos kreivės taškai dešiniau tiesių, nubrėžtų punktyru.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė (4) Kodėl šios kreivės tampa gulstesnės? Pamąstykite apie tai. Jei rinkoje yra viena firma ir kaina padidėja p, tai firma gamins daugiau, tarkime, y. Jei rinkoje yra n firmų ir kaina padidėja p, tai kiekviena firma gamins y daugiau, todėl iš viso gausime n y prekės daugiau. Tai reiškia, kad pasiūlos kreivė darysis gulstesnė rinkoje esant daugiau ir daugiau firmų, nes prekės pasiūla taps vis jautresnė kainai. Kai rinkoje firmų bus gana daug, pasiūlos kreivės nuolydis bus tikrai labai mažas. Jis bus tiek mažas, kad galėtume jį laikyti nuliniu nuolydžiu, vadinasi, ilgo laikotarpio ūkio šakos pasiūlos kreivė bus gulsčia tiesė, kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams. Tai būtų netinkama aproksimacija, jeigu šakoje būtų tik keletas firmų ilgu laikotarpiu. Tačiau prielaida, kad mažo firmų skaičiaus elgsena bus konkurencinė, tikriausiai taip pat būtų prasta aproksimacija. Jei ilgu laikotarpiu šakoje yra pakankamai daug firmų, tai pusiausvyros kaina negali nutolti nuo minimalių vidutinių kaštų. Tai pavaizduota 22. 5 paveiksle.

22. 5 pav. Apytikslė ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė. Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė bus beveik gulsčia, kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė (5) Iš to darome svarbią išvadą, kad konkurencinėje laisvo įėjimo šakoje pelnas negali labai nutolti nuo nulio. Jei tokioje šakoje būtų gaunamas žymus pelnas, tai jis paskatintų kitas firmas į šaką įeiti, ir tuo būdu būtų sumažintas pelnas nulio link. Atsiminkite, kad teisingas ekonominių kaštų apskaičiavimas yra susijęs su visų gamybos veiksnių matavimu rinkos kainomis. Tol, kol visi veiksniai yra išmatuojami ir jų kainos tinkamai nustatomos, tol bet kuri firma gali elgtis tiksliai taip, kaip firma, gaunanti teigiamus pelnus. Bet kas gali eiti į atvirą rinką ir įsigyti gamybos veiksnius, būtinus tokiu pačiu būdu pagaminti tiek pat prekės, kaip ir firma nagrinėtu atveju.

Ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė (6) Laisvo įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos ilgo laikotarpio vidutinių kaštų kreivė turėtų būti iš esmės gulsčia ten, kur kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams. Tai tiesiog tokia pat ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė kaip ir atskiros firmos, pasižyminčios pastovia gamybos masto grąža. Tai ne atsitiktinumas. Teigėme, kad pastovi gamybos masto grąža yra priimtina prielaida, nes firma visada galėtų pakartoti tai, ką ji darė anksčiau. Tačiau kita firma taip pat galėtų tai padaryti! Gamybos plėtra, statant kitą tokią pačią gamyklą, yra tas pat kaip ir naujos firmos su tokiomis pat gamybos priemonėmis įėjimas į šaką. Todėl konkurencinėje šakoje, kur įėjimas laisvas, ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė atrodys taip kaip ir firmos, turinčios pastovią gamybos masto grąžą: gulsčia tiesė, kur kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams.

Apmokestinimas ilgu ir trumpu laikotarpiais Panagrinėkime šaką su laisvu įėjimu ir išėjimu. Tarkime, iš pradžių yra ilgo laikotarpio pusiausvyra su pastoviu firmų skaičiumi ir nuliniu pelnu, kaip pavaizduota 22. 6 paveiksle. Trumpu laikotarpiu, esant pastoviam firmų skaičiui, šakos pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, o ilgu laikotarpiu, esant kintamam firmų skaičiui, pasiūlos kreivė yra gulsčia ten, kur kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams. Kas atsitiks, šaką apmokestinus? Taikysime geometrinę analizę, jau aptartą 16 paskaitoje: norėdami surasti naują pirkėjų mokamą kainą, pasiūlos kreivę pastumsime aukštyn mokesčio dydžiu.

22. 6 pav. Apmokestinimas trumpu ir ilgu laikotarpiais. Trumpu laikotarpiu, esant pastoviam firmų skaičiui, šakos pasiūlos kreivė turės teigiamą nuolydį ir todėl dalis mokesčio atitenka vartotojams, o dalis firmoms. Ilgu laikotarpiu šakos pasiūlos kreivė bus horizontali, taigi visą mokestį sumoka vartotojai.

Apmokestinimas ilgu ir trumpu laikotarpiais (2) Apskritai po apmokestinimo vartotojas susidurs su aukštesne kaina, o gamintojai gaus žemesnę. Tačiau gamintojai prieš apmokestinimą padengė tik kaštus; todėl jie turėtų nuostolių esant bet kokiai žemesnei kainai. Šie ekonominiai nuostoliai paskatins kai kurias firmas iš šakos išeiti. Todėl prekės pasiūla sumažės, ir kaina vartotojams dar labiau padidės. Ilgu laikotarpiu šaka patieks išilgai horizontalios ilgo laikotarpio pasiūlos kreivės. Kad šaka tiektų pagal šią kreivę, firmos turės gauti kainą, lygią minimaliems vidutiniams kaštams kaip tik tiek, kiek jos gaudavo prieš apmokestinimą. Todėl vartotojams kaina privalės padidėti visu mokesčio dydžiu.

Apmokestinimas ilgu ir trumpu laikotarpiais (3) 22. 6 paveiksle pradinė pusiausvyra ten, kur PD = PS. Trumpo laikotarpio pasiūlos kreivę apmokestinimas pastumia mokesčio dydžiu aukštyn, ir pusiausvyros kaina, kurią moka vartotojai, padidėja iki PD’. Pusiausvyros kaina, kurią gauna gamintojai, nukrinta iki PS’ = PD’ - t. Tačiau taip yra tik trumpu laikotarpiu, kai šakoje yra pastovus firmų skaičius. Dėl laisvo įėjimo ir išėjimo ilgo laikotarpio šakos pasiūlos kreivė yra horizontali ten, kur minimalūs vidutiniai kaštai yra PD = PS. Vadinasi, ilgu laikotarpiu pasiūlos kreivės postūmis aukštyn reiškia, kad visa mokesčio našta perkeliama vartotojams. Apibendrinant: laisvo įėjimo šakoje mokestis iš pradžių padidins kainą vartotojams mažiau kaip mokesčio suma, nes dalis mokesčio atiteks gamintojams. Tačiau ilgu laikotarpiu mokestis paskatins firmas iš šakos išeiti, taigi sumažės pasiūla ir vartotojai galiausiai mokės visą mokestį.

Nulinio pelno prasmė Laisvo įėjimo šakoje naujos firmos, įėjusios į ją, pelną sumažins iki nulio: jei tik pelnas būtų teigiamas, tai būtų paskata į šaką įeiti naujoms firmoms ir jį gauti. Jei pelnas lygus nuliui, tai nereiškia, kad šaka išnyksta: ji tik nustoja augti, nes nebeliko įėjimo paskatų. Ilgo laikotarpio pusiausvyroje esant nuliniam pelnui už visus gamybos veiksnius sumokama pagal jų rinkos kainą - tą pačią rinkos kainą, kurią šie veiksniai galėtų uždirbti kur nors kitur. Pavyzdžiui, firmos savininkas vis dar gauna užmokestį už savo darbo laiką arba už pinigų sumą, kurią jis investavo į firmą, arba už bet ką, kuo jis prisideda prie firmos veiklos. Tas pat ir dėl visų kitų gamybos veiksnių. Firma vis dar gauna pajamų, tik visas jas išleidžia įsigyti naudojamiems gamybos veiksniams. Kiekvienas gamybos veiksnys šioje šakoje uždirba tiek pat, kiek uždirbtų kitur, taigi papildomo atlygio čia nėra - nėra gryno pelno, kuris pritrauktų į šią šaką naujus gamybos veiksnius. Bet nėra ir nieko tokio, kas priverstų juos šaką palikti. Šakos, ilgo laikotarpio pusiausvyroje gaunančios nulinį pelną, yra brandžios šakos; jos sudaro viso ūkio pagrindą.

Nulinio pelno prasmė (2) Atsiminkite, kad ekonominis pelnas nustatomas, naudojant visų gamybos veiksnių rinkos kainas. Jos matuoja šių veiksnių prarastos galimybės kaštus - ką jie galėtų uždirbti kitur. Bet koks pinigų kiekis, viršijantis gamybos kaštus, yra grynasis ekonominis pelnas. Bet kai tik kas nors jį suras, į šaką bandys įeiti kiti žmonės ir gauti dalį to pelno. Būtent šis ekonominio pelno siekis konkurencinėje laisvo įėjimo šakoje galiausiai sumažina pelną iki nulio. Kai kur į pelno siekimą žiūrima su tam tikra panieka. Tačiau grynai ekonominiu požiūriu pelnai tarnauja kaip teisingi signalai, rodantys išteklių paskirstymą. Jeigu firma gauna teigiamą pelną, vadinasi, jos gaminį žmonės vertina labiau už pačius gamybos veiksnius. Argi tada nebūtų protinga turėti daugiau firmų, gaminančių tokią prekę?

Pastovūs veiksniai ir ekonominė renta Jeigu įėjimas į šaką yra laisvas, pelnas ilgu laikotarpiu sumažėja iki nulio. Tačiau ne į visas šakas galima laisvai įeiti. Kai kuriose šakose firmų skaičius yra pastovus. Tai gali būti dėl paprastos priežasties: kai kurių gamybos veiksnių pasiūla yra pastovi. Teigėme, kad ilgu laikotarpiu atskira firma gali pirkti ar parduoti pastovius veiksnius. Bet kai kurie veiksniai yra pastovūs ekonomikoje, kaip visumoje, netgi ilgu laikotarpiu. Akivaizdžiausias pavyzdys - gamtinių išteklių išgavimo šakos: nafta žemėje yra būtinas veiksnys naftos išgavimo šakoje, o išgauti galima tik tiek, kiek jos yra. Panašiai galima teigti ir apie anglį, dujas, brangiuosius metalus ar bet kuriuos kitus tokio pobūdžio išteklius. Kitas pavyzdys - žemės ūkis. Yra tiktai tam tikras žemės kiekis, tinkamas žemdirbystei.

Pastovūs veiksniai ir ekonominė renta (2) Rečiau pasitaikantis tokio pastovaus veiksnio pavyzdys - talentas. Yra tik tam tikras skaičius itin talentingų žmonių, kad būtų profesionalūs sportininkai ar artistai. Į tokias šakas gali būti „laisvas įėjimas” - bet tik gana gabiems. Kitais atvejais pastovus veiksnys gali būti pastovus ne dėl savo kilmės, o dėl įstatymo. Daugelyje šakų būtina turėti licenciją arba leidimą, o jų kiekį gali riboti įstatymas. Taip yra reguliuojama taksi paslaugų šaka daugelyje miestų. Kitas pavyzdys - alkoholinių gėrimų licencijos. Jei firmų skaičius šakoje yra taip ribojamas ir firmos į ją laisvai įeiti negali, tai gali pasirodyti, kad šakoje bus gaunamas teigiamas pelnas ilgu laikotarpiu, nes nėra ekonominių jėgų, kurios sumažintų jį iki nulio.

Pastovūs veiksniai ir ekonominė renta (3) Tačiau taip manyti būtų klaidinga. Yra ekonominė jėga, sumažinanti pelną iki nulio. Jei firma gamina taške, kuriame jos pelnas atrodo esąs teigiamas ilgu laikotarpiu, taip yra turbūt todėl, kad netinkamai išmatavome rinkos vertę to, kas neleidžia įeiti. Čia svarbu atsiminti ekonominį kaštų apibrėžimą: turime įvertinti kiekvieną gamybos veiksnį jo rinkos kaina - jo prarastų galimybių kaštais. Jeigu pasirodo, kad ūkininkas gauna teigiamus pelnus po to, kai atėmėme jo gamybos kaštus, tai greičiausiai reiškia, jog pamiršome atimti jo žemės kaštus.

Pastovūs veiksniai ir ekonominė renta (4) Sakykime, mums pavyko įvertinti visus žemdirbystės gamybos kaštus, išskyrus žemės kaštus, ir gavome dolerių pelno per metus. Kiek tada bus verta žemė laisvojoje rinkoje? Kiek kas nors sumokėtų, kad išsinuomotų šią žemę metams? Atsakymas toks: kas norėtų išsinuomoti ją už dolerių per metus už jos duodamą „pelną”. Jums net nereikia nieko žinoti apie žemdirbystę, kad išnuomotumėte šią žemę ir gautumėte dolerių - juk mes taip pat įvertinome ūkininko darbą pagal jo rinkos kainą, ir tai reiškia, jog galite pasamdyti ūkininką ir vis tiek gauti dolerių pelno. Taigi šios žemės rinkos vertė - jos konkurencinė renta - yra tiesiog . Žemdirbystės ekonominis pelnas lygus nuliui. Atkreipkite dėmesį, kad šiuo būdu nustatyta rentos norma gali neturėti nieko bendro su istorine ūkio verte. Svarbu ne tai, už kiek jūs nupirkote ūkį, o tai, už kiek galite jį parduoti - štai kas nulemia prarastos galimybės kaštus.

Ekonominė renta Paskutinio poskyrio atvejai yra ekonominės rentos pavyzdžiai. Ji apibrėžiama kaip tokie mokėjimai už gamybos veiksnį, kurie viršija minimalius mokėjimus, būtinus, kad toks veiksnys būtų pasiūlytas. Kaip pavyzdį panagrinėkime anksčiau aprašytą naftos atvejį. Naftai išgauti reikės darbininkų, įrenginių ir, svarbiausia, naftos žemėje. Sakykime, išgauti iš žemės vieną barelį naftos iš jau egzistuojančio gręžinio kainuoja 1 dolerį. Tada bet kuri kaina, didesnė nei l doleris už barelį, paskatins firmas išgauti naftą iš jau egzistuojančių gręžinių. Bet tikra naftos kaina yra daug didesnė nei l doleris už barelį. Nafta reikalinga žmonėms dėl įvairių priežasčių, ir už jos gamybos kaštus jie nori mokėti daugiau. Naftos kainos perviršis virš jos gamybos kaštų ir yra ekonominė renta.

Ekonominė renta (2) Kodėl gi firmos į šaką neįeina? Jos stengiasi. Tačiau yra pasiekiamas tik tam tikras naftos kiekis. Dėl ribotos pasiūlos nafta bus parduodama už kainą, viršijančią jos gamybos kaštus. Dabar panagrinėkime taksi licencijas. Jas, kaip popieriaus lapus, pagaminti beveik nieko nekainuoja. Tačiau Niujorke taksi licenciją galima parduoti beveik už 100 000 dolerių! Kodėl gi žmonės neįeina į šią šaką ir taksi licencijų nepagamina daugiau? Todėl, kad toks įėjimas būtų neteisėtas, o taksi licencijų pasiūlą kontroliuoja miesto valdžia. Žemdirbystė yra kitas ekonominės rentos pavyzdys. Bendras žemės kiekis yra pastovus. Tiek pat žemės būtų pasiūlyta ir už nulį dolerių už akrą ir už 1000 dolerių už akrą. Todėl mokėjimų už žemę visuma sudaro ekonominę rentą.

Ekonominė renta (3) Ekonomikos, kaip visumos, požiūriu, žemės ūkio produktų kaina nulemia žemės, kurioje jie yra auginami, vertę. Tačiau atskiro ūkininko požiūriu, jo žemės sklypo vertė yra gamybos kaštai, kurie yra įtraukiami į jo prekės kainodarą. Tai pavaizduota 22. 7 paveiksle. Čia AVC rodo visų gamybos veiksnių, išskyrus žemės kaštus, vidutinių kaštų kreivę. (Darome prielaidą, kad žemė yra vienintelis pastovus veiksnys. ) Jeigu derliaus, išauginto šioje žemėje, kaina yra p*, tai „pelnas”, gaunamas iš šio žemės sklypo, yra stačiakampio plotas ekonominė renta. Už tiek žemės sklypas būtų išnuomotas konkurencinėje rinkoje ir tiek prireiktų, kad pelnas būtų sumažintas iki nulio.

22. 7 pav. Ekonominė žemės renta. Stačiakampio plotas – žemės ekonominė renta.

Ekonominė renta (4) Vidutinių kaštų kreivė, apimanti ir žemės kainą, pažymėta AC. Jei teisingai išmatuosime žemės sklypo vertę, tai iš šio ūkio gaunamas ekonominis pelnas bus tiksliai lygus nuliui. Kadangi pusiausvyros renta bus bet kas, kas sumažina pelnus iki nulio, tai gauname p*y* - cv(y*) - renta = 0 arba renta = p*y* - cv(y*) (22. 1)

Ekonominė renta (5) Tai yra visiškai tas pat, ką anksčiau vadinome gamintojo perviršiu. Iš tikrųjų tai yra ta pati sąvoka tik kitu požiūriu. Todėl rentą galime matuoti ir taip, kaip darėme anksčiau - matuodami plotą, esantį kairiau ribinių kaštų kreivės. Iš rentos apibrėžimo (22. 1) lygtyje matyti, kad tai, ką sakėme anksčiau, yra tiesa: būtent pusiausvyros kaina nulemia rentą, o ne atvirkščiai. Firma tiekia pagal savo ribinių kaštų kreivę, kuri nepriklauso nuo išlaidų pastoviems veiksniams. Renta nusistovi ir sumažina pelnus iki nulio.

Rentos normos ir kainos Kadangi gamybos apimtį matuojame srauto vienetais tiek gaminio per laiko vienetą, tai turėtume būti atidūs ir pelną bei rentą skaičiuoti doleriais per laiko vienetą. Todėl anksčiau pateiktame nagrinėjime kalbėjome apie žemės ar taksi licencijų rentą per metus. Jei žemė ar licencija būtų tiesiog parduota, o ne išnuomota, tai pusiausvyros kaina būtų dabartinė rentos mokėjimų srauto vertė. Tai yra nesudėtinga išvada iš įprasto teiginio, kad mokėjimų srautą teikiantis turtas konkurencinėje rinkoje turi būti parduodamas už dabartinę to srauto vertę.

Rentos politika Ekonominė renta dažnai egzistuoja dėl teisinių įėjimo į šaką apribojimų. Anksčiau minėjome du pavyzdžius: taksi ir alkoholio licencijas. Kiekvienu iš šių atvejų licencijų kiekį nustato įstatymas, tokiu būdu apribojant įėjimą į šaką ir sukuriant ekonomines rentas. Tarkime, Niujorko miesto valdžia nori padidinti taksi automobilių skaičių. Kas atsitiks egzistuojančių taksi licencijų rinkos vertei? Akivaizdu, kad jų vertė sumažės. Toks vertės sumažėjimas pataiko tiesiai į esančių šakoje pinigines, ir todėl tikrai sukuria lobistinę jėgą, kuri priešintųsi bet kokiam tokiam žingsniui.

Rentos politika (2) Vyriausybės taip pat dirbtinai apriboja kai kurių prekių gamybą ir taip sukuria rentą. Pavyzdžiui, ji pareiškia, kad tabaką galima auginti tik tam tikrose vietose. Tada tokios žemės vertę nulemia tabako gaminių paklausa. Bet koks mėginimas panaikinti šią licencijų sistemą susilaukia rimto lobistų pasipriešinimo. Vyriausybei sukūrus dirbtinį ribotumą, vėliau jį labai sunku pašalinti. Gaunantys naudą iš dirbtinio ribotumo žmonės, kurie įgiję teisę būti šakoje - energingai priešinsis bet kokiems mėginimams šaką išplėsti.

Rentos politika (3) Teisiškai apriboto įėjimo šakos senbuviai gali paskirti daug išteklių savo privilegijuotai padėčiai išsaugoti. Išlaidos lobistams, teisininkams, ryšiams su visuomene ir taip toliau gali būti žymūs kaštai. Visuomenės požiūriu, tokio tipo išlaidos – jai grynas nuostolis. Tai nėra tikri gamybos kaštai; dėl jų daugiau nepagaminama. Lobistinės ir ryšių su visuomene palaikymo pastangos nulemia, kam atitenka pinigai, susiję su jau esančia gamybos apimtimi. Pastangos išlaikyti pastovios pasiūlos veiksnius ar juos įsigyti kartais vadinamos rentos siekimu. Visuomenės požiūriu, tai grynas perteklinis nuostolis, nes jos nedidina gamybos apimties, tik pakeičia esančių gamybos veiksnių rinkos vertę.

Santrauka 1. 2. 3. 4. Trumpo laikotarpio šakos pasiūlos kreivė yra atskirų firmų, esančių šakoje, horizontali pasiūlos kreivių suma. Ilgo laikotarpio šakos pasiūlos kreivė priklauso nuo firmų išėjimo iš šakos ir įėjimo į ją. Jeigu įėjimas ir išėjimas yra laisvas, tai ilgo laikotarpio pusiausvyroje bus didžiausias firmų skaičius, suderinamas su neneigiamu pelnu. Tai reiškia, kad ilgo laikotarpio pasiūlos kreivė bus iš esmės horizontali, kur kaina lygi minimaliems vidutiniams kaštams. Jeigu yra jėgų, neleidžiančių firmoms įeiti į pelningą šaką, tai tie veiksniai, kurie neleidžia įeiti, gaus ekonominę rentą. Šakoje gaminamos prekės kaina nulemia gaunamos rentos dydį.