LR ems kio ministerija EMS IR MAISTO KIO

LR Žemės ūkio ministerija ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO SEKTORIAUS ATSPARUMO DIDINIMAS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ IR KRIZIŲ (ĮSKAITANT EKONOMINES KRIZES IR PANDEMIJAS) ATVEJAIS 1 DNR VEIKSMO KONCEPCIJOS PRISTATYMAS 2020. 08. 28

KĄ SPRENDŽIAME? PROBLEMA IR JOS PRIEŽASTYS Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas ekstremaliųjų situacijų ir krizių (įskaitant ekonomines krizes ir pandemijas) atvejais užtikrinant sektoriaus funkcionalumą ir tvarų vartotojų aprūpinimą maistu Dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų, sutrikus pasaulinei maisto gamybos ir tiekimo grandinei, šalies vartotojų aprūpinimas būtiniausiais ž. ū. ir maisto produktais gali būti nepakankamas ir nepastovus, o žemės ir maisto ūkio subjektų įprastinė veikla gali būti sutrikdyta ir patirti dideli nuostoliai (ūkių ir įmonių pažeidžiamumas) 2 Lietuvos žemės ūkio gamyboje struktūroje vyrauja žemos pridėtinės vertės maisto žaliavų gamyba ir skirtų daugiausia eksportui (didelė priklausomybė nuo pasaulinių kainų svyravimų) Dėl ekstremalios situacijos, kurią Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių pagal bendrą ž. ū. sąlygojo sausra visoje šalyje, produkciją tenkančią 1 ha ŽŪN: 2018 m. ž. ū. bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 LT (2018 m. ) : 824 Eur/ha mln. eurų arba 9, 5 proc. mažiau ES-28 (2018 m. ): 2189 Eur/ha nei 2017 m. LT vyrauja ilgosios maisto tiekimo grandinės, dominuoja didieji prekybos tinklai. Ekspertų vertinimu, 2017 m. tik 1, 6 proc. maisto produktų parduodama miestų turgavietėse ir tik 0, 1 proc. ž. ū. produkcijos per mobiliuosius ūkininkų turgelius ES vidutiniškai 15 proc. savo produkcijos ūkiai parduoda tiesiogiai vartotojams

KAS BUVO DAROMA IKI ŠIOL? SANTYKIS SU ANALOGIŠKOMIS (SUSIJUSIOMIS) INTERVENCIJOMIS Priemonės pavadinimas 3 Ministerija Finansavimo šaltinis Investicijų suma, Eur Kuo skiriasi/kaip dera su siūlomu veiksmu? 2014 -2020 m. Lietuvos KPP priemonė „Bendradarbiavimas“ 1 veikla: "Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“; ŽŪM 2014 -2020 m. Lietuvos KPP lėšos 8. 645. 412 Riboto dydžio parama, nes didžiausia galima paramos suma EIP (min. 7 partneriai) projektui yra 200 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas, priklausomai nuo išlaidų tipo, yra nuo 60 iki 100 proc. Pagal siūlomo DNR veiksmo aprašą būtų taip pat remiami jungtinės veiklos ir kolektyvinių investicijų projektai, tačiau paramos suma projektui galėtų siekti 0, 8 -1, 0 mln. ir tai įgalintų kompleksiškiau spręsti pareiškėjo ir jo partnerių atsparumo didinimo problemą visoje maisto tiekimo grandinėje nuo lauko iki stalo. 2014 -2020 m. Lietuvos KPP priemonė „Bendradarbiavimas“ 2 veikla: "Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui"; ŽŪM 2014 -2020 m. Lietuvos KPP lėšos 7. 518. 346 Ūkių bendradarbiavimo (min. 2 partneriai) projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 90 tūkst. Eur, projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc. , verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 70 proc. Projekto partnerių atsparumo didinimo problema dėl palyginti nedidelio paramos dydžio visoje maisto tiekimo grandinėje gali padėti išspręsti tik vieną atskirą problemą ar elementą, trūksta taip pat kompleksiškumo. 2014 -2020 m. Lietuvos KPP priemonė „Bendradarbiavimas“ 3 veikla: „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ ŽŪM 2014 -2020 m. Lietuvos KPP lėšos 4. 054. 971 Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 120 tūkst. Eur, kompensuojant 60 proc. ir 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ši priemonė pagal remiamas veiklas (bendradarbiavimas min. 2 ūkio subjektų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo ir pardavimo srityje) artimiausia siūlomo veiksmo koncepcijai, tačiau ribotas paramos dydis neatitinka didesnio ž. ū. kooperatyvo arba gamintojų organizacijos poreikių.

KO SIEKIAME? TIKSLAS, REZULTATAS, RODIKLIAI Veiksmo tikslas - didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus atsparumą ir užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ekstremalių situacijų ir krizių atvejais, investuojant į mokslo tyrimą, žemės ir maisto ūkio dalyvių kompetencijų formavimą, naujų technologijų diegimą ir infrastruktūros plėtrą šalies regionuose 4 Veiksmo rezultato rodiklis investavus į mokslo tyrimą, žemės ir maisto ūkio dalyvių kompetencijų formavimą, naujų technologijų diegimą ir infrastruktūros plėtrą regionuose bus sukurta didesnė pridėtinė vertė I veiklos stebėsenos (produkto) rodiklis (2021 m): Žemės ir maisto ūkio grynosios pridėtinės vertė spokytis per 10 m. po investicijų įgyvendinimo lyginant su 2021 m. sudarys 13. 084. 311 Eur realia verte arba 9568. 315 Eur grynąja dabartine verte Tyrimą sąlygoja poreikis įvertinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus pasirengimą krizėms bei sektoriaus galimybes aprūpinti būtiniausiais maisto produktais vartotojus, jei įprastinis maisto tiekimas būtų sutrikdytas dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų atliktas mokslinis tyrimas (parengta ir patvirtinta mokslinio tyrimo ataskaita II veiklos stebėsenos (produkto) rodikliai (2021 m): 1) parengta ir įdiegta 1 mokymo platforma; 2) 12 parengtų ir panaudotų vartotojųšvietimo/informavimo priemonių ir kurių auditorijos dydis ne mažiau kaip 300 000 vartotojų/asmenų; 3) 240 mokymo kursų, skirtų žemės ir maisto ūkio sektoriaus dalyviams, žemės ir maisto ūkio srities darbuotojams ir žemės ir maisto ūkio asociacijų, vartotojų organizacijų atstovams ir kuriuose bus apmokyta ne mažiau kaip 5000 asmenų. III veiklos stebėsenos (produkto) rodiklis (2021 m. ): ne mažiau kaip 6 įgyvendinti inovacijų diegimo projektai maisto gamybos ir perdirbimo, maisto žaliavų (pirminės žemės ūkio gamybos), veterinarijos ir maisto saugos srityse.

KAIP ĮGYVENDINSIME? ĮGYVENDINIMO MECHANIZMAS Veiksmo plėtotojas (-ai) VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra 1) Veiklos 2) 3) Projektai, jų atranka Partneriai Tikslinė grupė 5 mokslinis tyrimas - žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais; žemės ir maisto ūkio sektoriaus dalyvių ir visuomenės kompetencijų formavimas (mokymo ir švietimo/informavimo veiklos); inovacijų diegimas žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės atsparumui didinti (kolektyvinių investicijų projektai jungtinės veiklos pagrindu) Inovacijų diegimas bus įgyvendinamas jungtinės veiklos projektų konkurso ir atrankos būdu, numatyti 7 pagrindiniai projektų atrankos kriterijai Nėra žemės ir maisto ūkio dalyviai, mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo centrai, kiti viešieji juridiniai asmenys, vykdantys žemės ir maisto ūkio dalyvių mokymą ir konsultavimą

KADA ĮGYVENDINSIME? ĮGYVENDINIMO TERMINAI Pradžia: 2020 m. 9 mėn. Pabaiga: 2021 m. 12 mėn. Svarbiausi įgyvendinimo terminai Mokslinio tyrimo atlikimas : tarpinė ataskaita Iki 2020 -10 -12; galutinė ataskaita iki 2021 - 03 -15 6 Mokymų ir švietimo bei informavimo veiklų pabaiga iki 2021 -10 -30 Inovacinių projektų vykdymo pabaiga iki 2021 -12 -20

KIEK KAINUOS? LĖŠŲ POREIKIS, POVEIKIS BIUDŽETUI, FINANSAVIMO PLANAS Veiksmo biudžetas: 8. 999. 200 eurų Lėšų poreikis veiksmui įgyvendinti Nėra Poveikis biudžetui 7 Finansavimo planas 2020 metai 2021 metai III ketv. 7. 200 Eur IV ketv. 121. 600 Eur Iš viso: 128. 800 Eur I ketv. 4. 505. 600 Eur II ketv. 21. 600 Eur IV ketv. 4. 321. 600 Eur Iš viso: 8. 870. 400 Eur

KOKIĄ NAUDĄ SUKURS? Naudos gavėjai, įverčiai, naudos santykis Naudos gavėjai 1, 35 Investicijų grąža 8 Įverčiai Visi žemės ir maisto ūkio dalyviai, visuomenė (vartotojai) Pagrindinė nauda: dėl įdiegtų inovatyvių techninių, inžinerinių, technologinių sprendimų bus sukurta aukštesnė žemės ir maisto ūkio pridėtinė vertė. Papildomos naudos: dėl įgytų naujų kompetencijų, padidės žemės ūkio subjektų, kurie įgyvendins priemones, didinančias jų atsparumą; sumažės valstybės biudžeto lėšų poreikis sektoriaus dalyviams kompensuoti praradimus dėl ekstremaliųjų situacijų ir krizių; vartotojams bus sudarytos galimybės užtikrinti nenutrūkstamą maisto produktų tiekimą ekstremalių situacijų ir krizių atvejais; sumažės šalies priklausomybė nuo pasaulinių maisto tiekimo grandinių; dėl įdiegtų inovatyvių techninių, technologinių sprendimų trumpės maisto tiekimo grandinė, o tai leis sumažinti ŠESD emisiją