VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSL FAKULTETAS TECHNOLOGINIO UGDYMO

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA II KURSO STUDENTĖS KRISTINA VABOLYTĖ, ANŽELA BALTMIŠKYTĖ, LAIMUTĖ JATKAUSKIENĖ, DAINORA MIKULSKAITĖ KALBOS KLAIDOS SAKYTINĖJE KALBOJE, KALBOS NETIKSLUMAI, KIRČIAVIMO KLAIDOS, BARBARIZMAI, SKOLINIAI

n n Valstybinė kalba – tai oficialiai viešajame valstybės gyvenime vartojama kalba. Lietuvių kalba valstybine buvo pripažinta 1992, 1928, 1938 m. Lietuvos konstitucijose.

n Kol lietuvių kalba tapo valstybine, jai teko nueiti sunkų kelią. Okupacinės valdžios bandė ją sunaikinti. Nors to padaryti nepavyko, tačiau jų poveikis jaučiamas iki šiol. Jis atsispindi kalbos klaidose.

KIRČIAVIMAS n Kirčiãvimas lietùvių kalbojè yra viena svarbiausių tarimo ypatybių, atliekančių aiškia skiriamąją funkciją. Lietuvių kalbos kirtis yra toninis, kirčiuotą skiemenį išskiriantis ne tik balso intensyvumu, bet ir skiemens tono aukščio kaita.

PRIEGAIDĖS n TVIRTAPRADĖ n kairinis kirčio ženklas ( ) - pažymi trumpą n kirčiuotą balsį; dvigarsiuose arba dvibalsiuose pažymi tvirtapradę priegaidę (sunki pasagà ); dešininis kirčio ženklas ( ) – pažymi tvirtapradę priegaidę visais atvejais, kurių neapima kairinis kirčio ženklas (užgùitos ši ršės ).

n n TVIRTAGALĖ riestinis kirčio ženklas ( ) - rašomas tik esant tvirtagalei priegaidei (senẽlių namai , įpū sti šviẽžio kvãpo).

KIRČIUOTĖS n Tai keturi kirčiavimo tipai, keturi žodžio linksnių formų kirčiavimo tam tikroje žodžio vietoje būdai, yra susiję su antro nuo galo skiemens priegaidėmis. Kirčiavimo grupės atskiriamos pagal kirčio vietą tam tikruose linksniuose ( Vns. – vardininke, įnagininke, vietininke; dgs. – kilmininke, galininke, vietininke).

n n I kirčiuotė – kirtis visuomet kamiene; II kirčiuotė – kirtis pereina iš kamieno į galūnę; III kirčiuotė – kirtis pereina iš galūnės į kamieną; IV kirčiuotė – kirtis visuomet galūnėje.

SKOLINIAI n n n Tai svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų keliu atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų. Skirstomi į tris grupes: tikrieji skoliniai; svetimybės (barbarizmai); tarptautiniai žodžiai.

TIKRIEJI SKOLINIAI n n Tai tokie svetimos kilmės žodžiai, kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi lietuvių kalboje. Pvz. : ajeras, baravykas, bulvė, Kalėdos, kardas, liūtas, miestas, muilas, sijonas, slyva.

SVETIMYBĖS (BARBARIZMAI) n n Tai nėra vieninteliai daiktų ar reiškinių pavadinimai, o dubliuoja tarmėse ar bendrinėje kalboje esančius pavadinimus. Skirstomi į dvi grupes: senosios svetimybės; naujosios svetimybės.

SENOSIOS SVETIMYBĖS n n Skirstomos į tris grupes: polonizmai; slavizmai; germanizmai.

POLONIZMAI Brudas – (purvas, nešvarumai, šiukšlės); Kūdas – (liesas); SLAVIZMAI Adejalas, adijalas – (antklodė, apklotas); Bliūdas – (dubuo); GERMANIZMAI Bankuchenas – (šakotis) Biskis, biškis – (truputis)

TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI Tai bendras kurios nors mokslo, technikos, meno srities termino, ta pačia arba artima reikšme ir panašiu pavidalu vartojamo keliose arba daugelyje kalbų, pavadinimas. n Pvz. : sugestionuoja – išreiškia; išeliminuoti – pašalinti. n

LITERATŪRA n n Kazlauskienė A. , Rimkutė E. , Bielinskienė A. Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio lietuvių centras, 2010. 370 p. Lietuvių kalbos kirčiavimas. Iš: Vikipedija [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. lapkričio 23 d. ]. Prieiga per internetą: <http: //lt. wikipedia. org/wiki/Lietuvi%C 5%B 3_kalbos_kir%C 4%8 Diavimas#Kir. C 4. 8 Diavimo_lentel. C 4. 97 s> Mikulėnienė D. Leksika: skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai). Vilnius: 2005. 118 p. Ryklienė-Kupčinskaitė A. Kalbos konsultacijos /Lietuvių kalbos institutas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. 250 p.