VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSL FAKULTETAS GAMTOS SPECIALYBS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS GAMTOS SPECIALYBĖS IV KURSAS LIETUVOS UPĖS IR JŲ EKOLOGINĖS PROBLEMOS Parengė: Vaida Didikaitė

TIKSLAS: Susipažinti su Lietuvos upėmis ir jų ekologinėmis problemomis. UŽDAVINIAI: Išsiaiškinti kokios upės labiausiai užterštos. Kokie yra upių taršos šaltiniai. Kokios gali būti pasekmės upėms.

• Lietuvoje yra: virš 29 900 upių, upelių ir kanalų, ilgesnių kaip 250 m; • 28 200 upių, upelių ir kanalų, ne ilgesnių kaip 10 km; • 758 upės, ilgesnės kaip 10 km; • 18 upių, ilgesnių kaip 100 km; • 9 upės, ilgesnės kaip 200 km.

• Pagrindinės vandens arterijos - Nemuno - ilgis yra 937 km, iš jų 475 km teka Lietuvos teritorija. • Antrosios pagal ilgį upės - Neries - bendras ilgis 510 km, iš jų 276 km teka Baltarusijos žemėmis. • Nuo versmių iki žiočių per Lietuvą teka Šventoji - 249 km; • Antroji pagal ilgį (213 km) - Minija.

Labiausiai organinėmis medžiagomis užterštos yra šios Lietuvos upės: Neris, Nemunas, Mūša (žemiau Kulpės); iš mažesniųjųupelių - Kulpė, Sidabra, Obelė ir Laukupė.

TARŠOS ŠALTINIAI Pagrindinės teršalų grupės laukų ir cheminės atliekos • trąšos Žemės ūkis • pesticidai • naftos produktai ( dyzelinis kuras, tepalai) • pašarų atliekos • pieno ūkio atliekos •

Pagrindinės teršalų grupės Pramonė gaminiai iš metalo metalų nuosėdos nemetalinės atliekos elektrinių prietaisų atliekos detergentai (valymo priemonė) / šampūnai/ valikliai metalų padengimas tirpikliai nuotekos pesticidai pirminiai rūgščių lietų ir smogo junginiai

Pagrindinės teršalų grupės naftos produktų atliekos tirpikliai Energetika dujų ir garų emisijos branduolinės atliekos pirminiai rūgščių lietų ir smogo junginiai

n Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijonų gyventojų turintis Kaunas iki šiol neturi užteršto vandens valymo įrenginių.

IŠVADOS: • Gerokai upes teršia intensyvus ūkininkavimas, nes reikia augalus tręšti įvairiomis trąšomis, vartoti pesticidus. • Šią specifinę vandens taršą lemia per dideli maisto medžiagų kiekiai, tarp jų ir fosfatai, patenkantys į vandenis ir skatinantys vandens augalijos suvešėjimą. • Greitai suvešėję augalai nustelbia kitas augalų rūšis, o dėl augalų puvimo proceso, bakterijos sunaudoja vandenyje esantį deguonį, dėl ko dūsta žuvys, upė ar ežeras tampa skurdesnis rūšių prasme.