Vartotoj asociacij veiklos organizavimas kai kuriose ES alyse

Vartotojų asociacijų veiklos organizavimas kai kuriose ES šalyse 2015 spalio 14 d. R. Paukštė Lietuvos bankų klientų asociacija

- pakalbėsime apie vartotojų asociacijų VA veiklos ypatybes - palyginsime, kaip VA veikla atrodo kitose šalyse - aptarsime galimą modelį, kuris leistų suaktyvinti VA veiklą Lietuvoje

Pabandykime suprasti, kaip dirba VA. - Viskas prasideda nuo žmogaus. - Be savanoriško darbo atsiranda pareigos, atsiranda daug techninio darbo, kuriam reikalingas atlyginimas. - ar VA yra girdimos, ar joms atsiveria durys? - kuo skiriasi VA nuo valdžios įstaigų: kasdienis ryšys su gyvenimu, lankstumas, iniciatyvos galimybė

-Vokietija turi dvi vartotojų organizacijas – Vokietijos vartotojų organizacijų federacija ir Vokietijos patikros organizacija, kurios veikia visoje Vokietijoje ir yra remiamos iš federalinio biudžeto, mažiausiai dar 42 skėtinės organizacijos gali būti vertinamos, kaip vartotojų asociacijos. VVOF padengia 90 % biudžeto iš federalinės vyriausybės paramos, sudarančios 8. 7 milijono eurų yra nevyriausybinė struktūra, veikianti kaip skėtinė organizacija 16 – oje vartotojų konsultacinių centrų federalinėse žemėse. Jos atstovauja vartotojų interesus viešumoje su politikais, valstybinėse struktūrose, verslu, visuomenėje nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu. Jų veikla apima kolektyvinius žalos atlyginimus, profesionalius mokymus savo personalui. Minėti 16 konsultacijų centrai Vokietijos žemėse kartu žemių vadovybe sukuria sistemą, teikiančią patarimus, informaciją, teisinį įgyvendinimą ir atstovavimą vartotojų politiniams interesams. Vartotojai gauna patarimus iš 190 konsultacinių vietų, kuriose teikiama patarimų vartotojams - apie 4 milijonus kontaktų per metus. Jei palygintume Vokietijos ir Lietuvos BVP pagal perkamąją galią ji skirtųsi 47 kartus, t. y. valstybės dotacija atitiktų maždaug 600 tūkstančių litų, ir tai neskaitant Vokietijos žemių teikiamos paramos.

-Suomija Vartotojų sąjunga ( Consumers Union) yra vienintelė vartotojų skėtinė organizacija Suomijoje. Jos biudžetas yra maždaug 1 mln. Eurų per metus ir sudarytas 60 % iš valstybės biudžeto ir 30 % iš skirtingų projektų susijusių su Suomijos Žaidimų automatų asociacija, t. y. su azartinius žaidimus kontroliuojančia organizacija. Suomijos vyriausybė mato kaip labai svarbų dalyką turėti nepriklausomas vartotojų asociacijas. Tai yra aiškiai pažymėta Vartotojų politikos 2012 -2015 m. Programoje. Todėl paramos dydis kurį jie gauna iš valstybės biudžeto yra stabiliai augantis. Jei perskaičiuotume Suomijos ir Lietuvos BVP turėtume 360 000 eurų į metus valstybės paramą Lietuvos NVO ir apie 100 000 eurų paramą leidiniui

Italijoje pagal 2000 gruodžio 23 d. įstatymą nr. 388 pajamos, gautos iš baudų, skirtų Italijos konkurencijos tarnybos, yra skiriamos iniciatyvoms vartotojų naudai. Surinktos pajamos yra skiriamos svarbių projektų nukreiptų įgyvebdinti informacijos pagerinimui, vartotojų bei naudotojų švietimui ir pagalbai. Procedūros vykdomos taip: Ekonomikos vystymo ministras pristato parlamentarų komiteto svarstymui projektus, kurie teikiami finansavimui ir tikslus, kurie turi būti pasiekti, jei būtų skiriamos lėšos. Priėmus teigiamą sprendimą ministras jį įgyvendina. Papildomos lėšos yra skiriamos finansuoti projektus, siūlomus nacionalinių vartotojų asociacijų. Šių lėšų skyrimas vykdomas per viešuosius pirkimus. Pagaliau Ekonomikos vystymo ministerija tiesiogiai skiria lėšas (ir per sutartis su vyriausybinėmis agentūromis) kovai su padirbiniais, kainų ir tarifų stebėjimui, produktų saugumo kontrolės stiprinimui, pagalbos teikimą vartotojams sprendžiant ginčus ir t. t. Pristatant Italijos vartotojų padėtį buvo minima pusės procento nuo surenkamų baudų suma. Tai sudaro apie 2 mln. Eurų.

Lenkija turi mažiausiai dvi stiprias VO, abi turi daugiau kaip 10 etatinių žmonių. Kipras - skėtinė organizacija turi mažiausiai du etatinius darbuotojus. Leidžia laikraštį. Latvija - skėtinė organizacija turi 10 organizacijų - narių, keturis etatinius darbuotojus, apmokami projektais, Ekonomikos ministerija apmoka narystę BEUC’e, vyksta pokalbiai su ministerija apie tai, kad nuo kitų metų ministerija dalinai pastoviai finansuotų veiklą.

Kaip galėtume prisidėti prie VA stiprinimo - pačios galėtų pateikti pasiūlymus, ką norėtų nuveikti, ir pateiktų šiuos pasiūlymus valdžios institucijoms - valdžios institucijos atrinktų įdomiausius pasiūlymus ir paskelbtų jiems konkursus. - laimėjusi asociacija atlieka šį darbą. - projektai galėtų būti kelių lygių – tęstiniai, kurie suteiktų tam tikrą pagrindą burti komandas keliems metams, ir vienkartiniai - bendras projektų finansavimo dydis, jei lygintume su kitomis šalimis, atitiktų bent 300 000 eurų

pabandėme pažiūrėti į VA padėtį, palyginome kuo skiriasi VA veikla nuo valdžios įstaigų veiklos. palyginome VA padėtį Lietuvoje su VA padėtimi kitose ES šalyse pakalbėjome apie VA galimą finansavimo modelį Dėkui už dėmesį Lietuvos bankų klientų asociacija