TEMA AR INAI DIEVAS TAVE SUKR TYIA SRITIS

TEMA: AR ŽINAI - DIEVAS TAVE SUKŪRĖ TYČIA? SRITIS: E 1 VISUMINĖ ŽMOGAUS SAMPRATA PASIEKIMAI: KURIA STRATEGIJAS, KAIP IŠSAUGOTI GYVYBĖS NELIEČIAMUMĄ. RODO PAGARBĄ ASMENIMS IŠ SKIRTINGŲ SOCIALINIŲ IR KULTŪRINIŲ GRUPIŲ. Slenkstinis pasiekimų lygis Patenkinamas pasiekimų lygis Pagrindinis pasiekimų lygis Aukštesnysis pasiekimų lygis Padedamas atpažįsta, kad žmogus pasaulyje gyvena iš meilės. Paaiškina žmogaus gyvybės vertingumą ir neliečiamumą. Išsako savo poziciją gyvybės klausimais. Pateikia pavyzdžius ir juos analizuoja, pagrįsdamas žmogus vertingumą ir neliečiamumą. Išsako ir argumentuoja savo poziciją gyvybės klausimais Gyvybės neliečiamumą sieja su tikėjimu ir paaiškina viso to vertę. Kūrybiškai išreiškia savo poziciją gyvybės klausimais.

AR DIEVAS TAVE/MANE SUKŪRĖ TYČIA? Remdamiesi asmenine patirtimi, pateikta medžiaga, diskutuodami porose, išvardinsite 3 - 5 visuminės žmogaus sampratos aspektus (gyvybės vertingumą bei neliečiamumą) ir savarankiškai sukursite poemą , , Aš esu“.

„DIEVAS sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą kūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Žmogui kūrinijoje skirta ypatinga vieta: jis yra sukurtas „pagal Dievo paveikslą“ (I); savo prigimtyje jis jungia dvasinį ir medžiaginį pasaulį (II); jis yra sukurtas kaip „vyras ir moteris“ (III); Dievas juos priėmė į savo draugystę (IV).

ŽMOGUS – DIEVO PAVEIKSLAS (DIEVO PAVEIKSLAS YRA KIEKVIENAME ŽMOGUJE): (I) 1. Iš visų regimų kūrinių vienas tik žmogus „sugeba pažinti ir mylėti savo KŪRĖJĄ”. 2. Žmogus yra orus kaip asmuo (ASMUO – tai būtybė, turinti protą ir valią: Dievas, angelas, žmogus). Jis gali save pažinti, save valdyti, laisvai atsiduoti ir bendrauti su kitais asmenimis, malone jis yra kviečiamas į sandorą su savo Kūrėju, kad tikėjimu ir meile Jam atsilieptų. 3. Dievas visa sukūrė žmogui, bet žmogų sukūrė tam, kad jis Dievui tarnautų, Jį mylėtų ir Jam aukotų visą kūriniją: žmogus, didi gyva būtybė, Dievo akyse vertingesnė už visą kūriniją: tai jam duoti dangus ir žemė, ir jūros.

ŽMOGUS – DIEVO PAVEIKSLAS (DIEVO PAVEIKSLAS YRA KIEKVIENAME ŽMOGUJE): (I) 4. Protu žmogus pajėgus suprasti KŪRĖJO nustatytą pasaulio tvarką, o valia – siekti tikrojo gėrio. Žmogus įpareigotas , , daryti gera ir vengti bloga”. 5. Žmogus yra protingas ir tuo panašus į DIEVĄ. Sukurtas laisvas ir atsakingas už savo veiksmus. 6. Žmogui pavesta tvarkyti, keisti pasaulį , , VIEŠPATAUTI’’ kūrinijai (ne išnaudoti, bet būti KŪRĖJO bendradarbiu). 7. DIEVAS – KŪRĖJAS, žmogus – kūrinys (atsakingas už santykius su savimi, kitais (kūrinija) ir Dievu. 8. Žmogus – kūrinys, turintis vykdyti Kūrėjo valią.

SAVO PRIGIMTYJE JIS JUNGIA DVASINĮ IR MEDŽIAGINĮ PASAULĮ (II) „Kūnu ir siela vienas asmuo“ Žmogaus asmuo yra drauge ir kūninė, ir dvasinė būtybė. Biblinis pasakojimas tą tikrovę išreiškia simboline kalba, tvirtindamas, kad „Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe“ (Pr 2, 7). Dievo sumanytas buvo visas žmogus.

SAVO PRIGIMTYJE JIS JUNGIA DVASINĮ IR MEDŽIAGINĮ PASAULĮ (II) „Kūnu ir siela vienas asmuo“ Šventajame Rašte žodis siela ne kartą reiškia žmogaus gyvybę arba visą žmogaus asmenį. Tačiau juo pavadinama ir tai, kas žmoguje yra intymiausia ir vertingiausia, kuo jis labiausiai panašus į Dievą: „siela“ – tai žmogaus dvasinis pradmuo.

JIS YRA SUKURTAS KAIP „VYRAS IR MOTERIS“ (III) „Sukūrė vyrą ir moterį“ �Vyras ir moteris yra sukurti, vadinasi, Dievas jų norėjo: kaip visiškai lygių ir žmogiškų asmenų, ir kaip skirtingų – vyro ir moters – būtybių. Sukurti „pagal Dievo paveikslą“, abu – vyras ir moteris – yra vienodai kilnūs. �Vyro ir moters, sukurtų drauge, Dievas norėjo kaip vieno kitam. �Dievo plane vyro ir moters pašaukimas yra valdyti kaip Dievo paskirtiems „valdytojams“. Toks išaukštinimas neturi virsti savavališku ir ardomuoju valdymu. Jiems tenka atsakomybė už Dievo jiems pavestą pasaulį.

DIEVAS JUOS PRIĖMĖ Į SAVO DRAUGYSTĘ (IV) Žmogus rojuje �Pirmasis žmogus ne tik buvo sukurtas geras, bet ir buvo jam dovanota Kūrėjo bičiulystė ir darna su savim pačiu ir jį supančia kūrinija; �Dievo draugystės ženklas buvo tai, kad Jis žmogų apgyvendino sode, ir žmogus ten gyveno, kad „jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ (Pr 2, 15); darbas buvo ne vargas, o vyro ir moters bendradarbiavimas su Dievu tobulinant regimąją kūriniją.

APIBENDRINIMAS Žmogui kūrinijoje skirta ypatinga vieta: jis yra sukurtas. . . Savo prigimtyje jis jungia. . . ir. . . pasaulį. Jis yra sukurtas kaip. . . ir. . . Dievas juos priėmė į savo. .

„DIEVAS sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą kūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Žmogui kūrinijoje skirta ypatinga vieta: jis yra sukurtas „pagal Dievo paveikslą“ (I); savo prigimtyje jis jungia dvasinį ir medžiaginį pasaulį (II); jis yra sukurtas kaip „vyras ir moteris“ (III); Dievas juos priėmė į savo draugystę (IV).

DISKUSINIAI KLAUSIMAI POROSE: �Ar Dievas tave/mane sukūrė tyčia? �Kuo aš esu Dievo apdovanotas ir už ką turiu būti dėkingas Jam? �Kuo aš esu vertingas (unikalus ir ypatingas)? �Kodėl gyvybė vertinga bei neliečiama?

INDIVIDUALI UŽDUOTIS:

APIBENDRINIMAS: Aš esu vertingas, nes. . . Nors aš esu ydingas, aš vis tiek vertingas, nes. . .

APIBENDRINIMAS: Aš esu vertingas, nes UNIKALUS. Aš esu vertingas, nes ESU NUOSTABIAI SUKURTAS. Nors aš esu ydingas, aš vis tiek vertingas, nes ESU LABAI MYLIMAS.

APIBENDRINIMAS: �Jėzus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). �Nelygstama žmogaus asmens vertė (šventa žmogaus gyvenimo vertė nuo jo pradžios iki pabaigos), t. y. kiekvienos žmogiškosios būtybės teisė į aukščiausią pagarbą šiai pamatinei gėrybei. �„Viešpats yra mano jėga ir giesmė – jis mane išgelbėjo“ (Iš 15, 2): gyvybė visada yra gėris. �„Ir iš žmonių – iš kiekvieno už artimo kraują – reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę“ (Pr 9, 5): pagarba ir meilė kiekvieno žmogaus gyvybei.

LITERATŪRA: �Katalikų bažnyčios katekizmas (355 – 384). �http: //www. katekizmas. lt/kbk 1996 p 2003/N 1163 E. html �https: //eis. katalikai. lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ ii/enciklikos/evangelium-vitae �Gyvenimas kryžkelėje. Lytinio ugdymo programa, Sidabrinis trimitas, 2001 m. Tikybos mokytoja metodininkė Laimutė Skyrienė