Henrikas Ibsenas yra pasaks Tu knyg pamgsi tave

Henrikas Ibsenas yra pasakęs: „Tu knygą pamėgsi, tave pamėgs visas pasaulis“. Lietuvoje to įrodymas kovo 16 dieną minima knygos Dievų-Knygnešių diena.

KNYGNEŠI AI 1864 -1904

1864 metais caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą. Spaudos draudimas, trukęs 40 metų, lietuviams buvo didžiulis istorinis išbandymas. Lietuviški leidiniai pradėti spausdinti užsienyje. Tokia spauda tradiciniu raidynu slapta buvo gabenama per Vokietijos-Rusijos sieną ir platinama įvairiose Lietuvos vietose. Draudžiamos lietuviškos spaudos gabentojai ir platintojai pradėti vadinti knygnešiais. Kitos tautos tokio žodžio neturi ir negali suvokti jo prasmės.

Pasiaukojusių knygnešių dėka spausdintos lietuviškos knygos plačiai plito Rusijos valdomojoje Lietuvoje, ir caro valdžia nepajėgė to sustabdyti. Knygnešių darbas buvo gana pavojingas. Jie rizikavo netekti sveikatos, net gyvybės, patirti didelių materialinių nuostolių. Įkliuvusiems su lietuviška antivyriausybine spauda asmenims grėsė sunkios kalėjimo ir tremties bausmės.

Jurgis Bielinis Žymiausias Lietuvos knygnešys, Biržų krašto valstietis, daugiau negu 30 metų dirbo nelegalų darbą. J. Bielinis buvo tranzitinis knygnešys, atveždavęs lietuviškos spaudos į Raseinių, Šiaulių, Panevėžio ir kitas apskritis. Būdamas nuolat važinėjantis knygnešys, jis pažinojo nemažai to meto inteligentų, lietuvių spaudos darbuotojų ir leidėjų, pats bendradarbiavo periodinėje spaudoje, rašė ir savo lėšomis spausdino knygas, įsigijo nelegalią spaustuvėlę, kurioje spausdino laikraštį Baltasis erelis.

Motiejus Valančius Vyskupas rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Rytų Prūsijoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė bibliotekas, įkūrė daugiau nei 100 slaptų lietuviškų mokyklų.

„Sietyno“ draugija ir Marijampolės krašto knygnešiai Buvo susikūrusi ne viena veikli knygnešystės organizacija: Garšvių, „Sietynas“, „Atgaja“, „Teisybė“, „Prievarta“, „Aušrinė“, „Atžala“, „Lizdas“, „Akstinas“, „Spindulys“, „Svirplys“, „Žiburėlis“, „Žvaigždė“, Mintaujos gimnazistų – „Kūdikis“. Lietuviški leidiniai spausdinti tuometinėje Vokietijos teritorijoje Tilžėje, Ragainėje, Vydūno kaimynystėje Bitėnuose, Priekulėje, Klaipėdoje. Rytų Prūsijoje 1864 -1896 m. buvo išspausdinta daugiau nei 3 500 000 egzempliorių leidinių lietuvių kalba. 500 000 elementorių, daugiau nei 300 000 mokslinių ir kitokių

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, knygnešių žygdarbis buvo minimas ir gerbiamas. Žymiausieji iš jų buvo apdovanoti atminimo medaliais, jiems mokama knygnešio pensija, Kauno karo muziejaus sodelyje įrengta „Knygnešių sienelė“, kurioje iškaltos 100 žymiausių knygnešių pavardės. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, sienelė buvo sunaikinta.

Knygnešių lūpomis skambėjo žodžiai: „Knyga – Lietuvos ateitis. Knyga neša žinią, žinia neša meilę Tėvynei, meilė Tėvynei neša laisvę. . . “ Nors šiandien esame laisvi, nevaržomi, bet dauguma nesame knygnešiais nei patys sau, kasdien vis labiau tolstame nuo to, dėl ko mūsų protėviai kovojo, stengdamiesi ugdyti lietuvių tautos savimonę ir pilietiškumą.