Pantanalio pelkynas BRAZILIJOJE Pantanalis portug Pantanal didiausia pasaulyje

Pantanalio pelkynas BRAZILIJOJE

Pantanalis (portug. Pantanal) – didžiausia pasaulyje pelkių ir šlapynių sritis, esanti pietų Brazilijoje (Mato Groso ir Pietų Mato Groso valstijose), taip pat nedidelė dalis Bolivijoje ir Paragvajuje. Plotas apie 195 000 km². Pavadinimas kilo iš portugalų kalbos žodžio pantano („pelkė“). Pantanalis drėgnuoju metų laiku patvinsta ir vanduo užlieja 80 % jo teritorijos, vandens lygis pakyla 3 m. Vandens susilaikymą lemia geografinė padėtis, kadangi teritoriją supa aukštumos, iš kurių nuolat suteka vanduo. Pagrindinė ištaka – Paragvajaus upė. Per metus iškrinta 1000– 1400 mm kritulių, o temperatūra svyruoja ~25 °C. Pantanalis yra labai turtinga ekosistema, gyvūnijos ir augalijos įvairove ir gausumu nenusileidžianti Amazonijai. Čia suskaičiuota ~3500 augalų, 650 paukščių, 400 žuvų, 100 žinduolių, 80 roplių rūšių. Tarp būdingų gyvūnų paminėtini kaimanai, jaguarai, kapibaros, karčiuotieji vilkai, miškiniai šunys, brazilinės ūdros, didieji šarvuočiai, braziliniai jabiru, tapyrai, aros ir daug kitų gyvūnų. Dėl savo gamtinės reikšmės Pantanalis 2000 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kasmet lapkričio-kovo mėnesiais čia iškrinta 2000 -3000 mm kritulių. Stipriausios liūtys būna vasarį. Visą šį laiką tvinusi Paragvajaus upė kartu su savo intakais galiausiai išsiveržia iš krantų ir užlieja lygumas, plotu ne ką tenusileidžiančias Didžiajai Britanijai. Vietomis vandens gylis jose siekia 3 m ir daugiau. Visa aplinkui virsta didžiulėmis mariomis, tik šen bei ten iš vandens kyšo mažos salelės, kuriose veši palmės ir neaukšti medžiai. Dauguma paukščių ir gyvūnų persi-kelia į sausesnius regionus pietuose, tačiau kai kurie, pvz. , elniai, lieka įkalinti salose ir dažniausiai tampa lengvu grobiu juos medžiojantiems jaguarams.

Balandį, kai galiausiai nustoja lyti ir potvynio vanduo pradeda slūgti, tarp tūkstančio ežerėlių ir vandens daubų išnyra derlingos, medžiais apaugusios pievos. Sausuoju metų laiku į gimtąsias vietas pratęsti giminės grįžta gyvūnai ir paukščiai. Senkantys vandens telkiniai, mirgantys nuo į krantą išmestos žuvies ir kitų vandens gyvių, yra puikus maisto šaltinis daugeliui mėsėdžių paukščių ir gyvūnų. Šaižūs, ausį veriantys į žąsis panašių palamedėjų klyksmai susimaišo su įvairių rūšių ryškiaspalvių papūgų čerškimu. Ilgakojės jakanos, lengvai žengdamos virš vandens lelijų, ieško gyvačių ir vabzdžių. Garniai sukiojasi rožinių girnovių, muskusinių ančių draugijoje. Taip pat gausu kormoranų ir tilvikų, plėvėtakojų bei kitų pakrančių paukščių.

Varlė kanibalė Ryškiaspalvės raguotosios varlės, gyvenančios Pantanalio pelkėse, didelė galva ir tokios stiprios žiaunos, kad gali sutrupinti visus padarus, kuriuos įstengia praryti. Ji gaudo gyvates, peles ir netgi mažesnes varles. Ši varlė raguotąja vadinama dėl akies voko formos. Dėl odos ryškumo ir agresyvumo dažnai klaidingai laikoma nuodinga.

Įspūdingas gandras Bene įspūdingiausias iš visų Pantanalyje gyvenančių paukščių - amerikinis gandras žabiras, aukščiu bemaž prilygstantis žmogui, o jo išskleistų sparnų ilgis siekia net 3 m. Šio gandro galva juoda ir plika, kaklą virš kreminės spalvos plunksnų puošia raudonas kaklasaitis. Ankstyvieji Pantanalio gyventojai - tupiai ir gvaraniai jį vadino tuiuiu - „genamas vėjo". Čia pat ilsisi ir grėsmingesnį gyventojai - saulės atokaitoje šalia vandens šildosi kaimanai, pelkėtose seklumose tyko aukos 6 m ilgio anakondos. Ilgus amžius šiuose kraštuose gyvenę tupiai ir gvaraniai vertėsi žemdirbyste, medžiokle ir žvejyba. XVII a. pradėję plūsti ispanų ir portugalų kolonistai ilgainiui susimaišė su vietos žmonėmis. Po šimtmečio derlingomis Pantanalio ganyklomis susiviliojo galvijų augintojai. Šiandieną šiuose laukuose šalia elnių ganosi gausios galvijų bandos, o didžiąją teritorijos dalį užima didelės plantacijos su pastatais, vadinamos fazendomis. Teritorijos šiaurėje įkurtas 1300 kv. km ploto nacionalinis parkas. Vienas pirmųjų žmonių, susirūpinusių šių pelkynų likimu, buvo JAV prezidentas Theodore`as Rooseveltas, lankęsis Pantanalyje 1913 - 1914 metais. Jo žodžiais tariant, šis kraštas suteikia nepaprastą galimybę „studijuoti paukščių gyvenimą". Šiandieną Pantanalio grožybėmis mėginama vilioti turistus. Medžioklė čia uždrausta, leidžiama žvejoti tik meškere. Pantanalis nėra lengvai pasiekiamas ir tai veikiausiai yra pati geriausia šio parko apsauga.

Nijolė Muzika: Era – Meditation&Relaks Informacija iš: Didieji pasaulio stebuklai – Alma littera