VLIAI Vliai ropli brys Pasaulyje gyvena apie 300

VĖŽLIAI

� Vėžliai - roplių būrys. Pasaulyje gyvena apie 300 vėžlių rūšių. Tai labai specifinė gyvūnų grupė, kuri atsirado maždaug prieš 200 milijonų metų ir iki šiol menkai pasikeitė. Kūną dengia kaulinis šarvas, kurį sudaro viršutinis skydas – karapaksa ir apatinis skydas – plastronas. Abi šios dalys šonuose susijungia. Tokiame šarve paslėptos minkštosios dalys. Iš po šarvo vėžlys iškiša kojas, kaklą, galvą. Sausumos vėžlių šarvas aukštesnis negu gyvenančių vandenyje.

Vėžlio sandara

Kaimaniniai vėžliai � Kaimaniniai vėžliai – vėžlių šeima, kuriai priklauso plėšrūs gėlavandeniai vėžliai, turintys gerai išvystytą raginį šarvą ir ilgą uodegą. Jų galvos didelės, kojų pirštai su odos plėvėmis ir aštriais nagais. Jie minta vandens gyvūnais. � Šiai šeimai priklauso Kaimaninis vėžlys kaimaniniai ir grifiniai vėžliai Grifinis vėžlys

Kiaulianosiai vėžliai � Kiaulianosis vėžlys – minkštašarvių vėžlių rūšis, natūraliai gyvenanti gėlo vandens upeliuose, negiliuose ežeruose ir upėse Šiaurės Australijoje ir pietinėje Naujosios Gvinėjos dalyje. � Kiaulianosiai vėžliai yra nepanašūs į kitus gėlavandenius vėžlius pasaulyje. Viršutinė šarvo dalis (karapaksas) paprastai yra pilka, odinės tekstūros, apatinė šarvo dalis (plastronas) yra kremo spalvos. Jų nosis panaši į kiaulės, šnervės išsidėsčiusios mėsingo snukio priekyje. Iš to kilo pavadinimas.

Jūriniai vėžliai � Jūriniai vėžliai – Logerhedas Ridlėja slaptakaklių vėžlių šeima. Jų galūnės virtusios stipriais irklais, galuose yra trumpi kai kurių pirštų nagai, kaulinis šarvas žemas, iš dalies redukuotas, ypač pakitusi jo apatinė dalis. Galva ir galūnės įtraukiamos po šarvu tik iš dalies. Jie gyvena tropinėse jūrose. Žaliasis vėžlys Bisa

Kietaodžiai vėžliai � Kietaodis vėžlys – kietaodžių vėžlių šeimos roplys. � Paplitęs viso pasaulio tropinės, subtropinės ir vidutinės juostos vandenyse. Arealas siekia šaltus šiaurinių platumų vandenis, nes jis sugeba kūno viduje pagaminti šiek tiek šilumos. Kietaodis vėžlys yra didžiausias tarp jūrinių vėžlių: siekia 1, 3– 1, 8 m. ilgio ir 800 kg svorio. Skiriasi fiziniais bruožais: šarvas siauras ir odiškas, plaukmenys be nagų. Jų dažniausias maistas – medūzos. � Kietaodžiai vėžliai yra sparčiai nykstantys gyvūnai.

Balinis vėžlys � Balinis vėžlys – Balinių vėžlių šeimos narys. Jie gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų jie slepiasi vandenyje, žiemoja įsirausę į dumblą ir minta vandens bei sausumos gyvūnais, daugiausia nariuotakojais. � Lietuvoje tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Dėžinis vėžlys Kiaulianosis vėžlys Balinis vėžlys Minkštaodis vėžlys

Muskusinis vėžlys Kietaodis vėžlys Jūrinis vėžlys Žalčiakaklis vėžlys

APIE VĖŽLIUS • Vėžliai neturi dantų, bet labai stipriais žandikauliais auką gali plėšyti dalimis. • Vėžlių regėjimas puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas.

• Vėžliai negirdi įprastų, mums girdimų garsų, • Patinėlį nuo patelės galima lengvai atskirti pagal uodegos ilgį. Patinėliai turi gerokai ilgesnę ir storesnę uodegą nei patelės. Be to patinėlis už patelę būna žymiai mažesnis.

VĖŽLIŲ PRISITAIKYMAI: • sausa, suragėjusi oda saugo nuo išdžiūvimo, įmirkimo, sūraus vandens, • labai taupiai vartoja vandenį, todėl gali išgyventi net dykumoje,

• šaltakraujai, todėl gali gyventi, kur yra šalčiau, • storas kiaušinio lukštas leidžia daugintis sausumoje, • yra gerai išvystyta kvėpavimo sistema.

VĖŽLIAI NYKSTA!!! Vėžliai sparčiai nyksta, mes privalome juos saugoti. Daug vėžlių žūsta dėl vandens užterštumo, pasitaiko daug apsigimimų. Nepaisant įstatymų, draudžiančių medžioti vėžlius, jie dar dažnai tiekiami ant stalo.