Klimato kaita faktai ir prognozs Justinas Kilpys LHMT

Klimato kaita – faktai ir prognozės Justinas Kilpys LHMT Klimatologijos skyrius El. paštas: justinas. kilpys@meteo. lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

2015 metai buvo karščiausi pasaulyje ir Lietuvoje! Nuokrypis nuo 1981– 2010 m. klimato normos Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba NOAA, 2016

Vidutinė metinė oro temperatūra, Vilniuje 1778 -2015 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Temperatūros pokyčiai skirtingais metų laikais Vid. metų temperatūros pasiskirstymas, 1981– 2010 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Klaipėda Vilnius Tmax ≥ 30 °C Tmin ≥ 20 °C

• 2015 m. spaudos antraštės: • „Karštis smūgiuoja: kitą savaitę jutiminė temperatūra viršys 40 laipsnių“ • „Zoologijos sodas gelbėjasi nuo karščių: prireikė net ugniagesių“ • „Siaubingi metai: dėl sausros 7 hektarai nuėjo velniop“ • „Užfiksuotas rekordinis elektros vartojimas“ • Panašūs karščiai buvo 2010, 2012, 2014 m.

Sniegas ir šaltis Dienų skaičius su sniego danga nuo 1961 m. sumažėjo vid. 10 dienų. Vis dažniau kietus kritulius keičia skysti krituliai, rečiau susiformuoja pastovi sniego danga. Dėl mažo sniego kiekio, greičiau ir giliau įšąla žemė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Tmin < 0 °C Vilnius

Šiltų besniegių žiemų pasekmės Iššąla arba iššunta žiemkenčiai (rugiai, žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai). Išgyvena daug parazitinių gyvūnų, vabzdžių. Pavasarį iš sniego tirpsmo negali pasipildyti gruntinių vandenų atsargos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Klimato kaitos prognozių sudarymas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Temperatūros kaitos prognozės XXI a. oro temperatūra Lietuvos teritorijoje didės visais metų laikais, o teritoriniai pokyčių skirtumai bus nedideli. Iki 2100 m. vidutinė metinė temperatūra gali pakilti 1, 5 – 5, 1 °C. Labiausiai išaugs žiemos temperatūra. Pagal Keršytė ir kt. (2015). Geologija. Geografija. T. 1(1). ISSN 2351 -7549. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Vidutinis kritulių kiekis per metus Vid. metų kritulių kiekio pasiskirstymas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai, 1961 -2014 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Intensyvios liūtys Krituliai > 20 mm Vilnius • 2012 -07 -02 Per 30 min Vilniuje iškrito apie 16 mm kritulių. • 2014 -05 -20 Raseinių raj. užfiksuotas 35 mm kritulių kiekis per 6 val. Ariogaloje dėl siauros kelio pralaidos buvo užlietos kelios sodybos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Kritulių kiekio kaita XXI a. • Dienų skaičius su krituliais nesikeis, tačiau didės kritulių intensyvumas; • Labiausiai išaugs kritulių kiekis žiemos sezonu; • Vidutinis metinis kritulių kiekis iki 2100 m. išaugs nuo 3, 7 iki 13, 5 %. Pagal Keršytė ir kt. (2015). Geologija. Geografija. T. 1(1). ISSN 2351 -7549. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Baltijos jūros lygio kilimas LHMT, 2013 IPCC, 2013 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantė 2100 m. remiantis pesimistiniu scenarijumi (J. Šečkus, “Geologijos akiračiai” , 2007) Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Potencialiai užliejama Klaipėdos miesto centrinės dalies teritorija jūros lygiui pakilus 50 ar 100 centimetrų bei pridėjus maksimalią banginę ir vėjinę patvanką (186 cm) fiksuotą XX amžiuje. (Klimato kaita: prisitaikymas prie jos Lietuvos pajūryje, 2007) Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Kai jūra šalta: Kai jūra šilta: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Apibendrinimas - klimato pokyčiai Lietuvoje Prognozė: Faktai: Per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0, 7 ºC. Vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4 %. Atvejų skaičius kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 °C išaugo 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 10 dienų. Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 15 cm. • Vidutinė oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti dar 1, 5– 5, 1 °C. • XXI a. pab. žiemos vidutinė temperatūra taps teigiama. Vidutinis metų kritulių kiekis padidės dar 3, 7– 13, 5 %. • Kritulių atvejų skaičius keisis mažai, tačiau didės kritulių intensyvumas. • Baltijos jūros vandens lygis pakils 50– 100 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Apibendrinimas – grėsmės ir iššūkiai 1. Daugės sveikatos sutrikimų susijusių su karščio bangomis. 2. Dėl augančios temperatūros ir kritulių pokyčių teks keisti žemės ūkio praktiką ir auginti naujas kultūras. 3. Vasarą išaugs el. energijos sąnaudos vėsinimui. 4. Būtina atsižvelgti į klimato pokyčius projektuojant ir atnaujinant kelius, pastatus. 5. Kylant Baltijos jūros lygiui ir vandens temperatūrai dalis pakrančių bus užlieta, kils grėsmė natūralioms ekosistemoms, turizmui.

Ačiū už dėmesį! Justinas Kilpys Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Tel. : 8 648 06 320 El. paštas: justinas. kilpys@meteo. lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba